istorija

Jei visą 4,5 milijardo metų Žemės istoriją suspaustume iki vienerių kalendorinių metų, šiuolaikiniai žmonės atsirastų tik gruodžio 31-osios vakarą, o visa rašytinė žmonijos istorija truktų vos keliasdešimt sekundžių iki Naujųjų metų atėjimo. Tokia analogija padeda geriau suvokti, kokia trumpa yra žmonijos egzistencija, palyginti su planetos amžiumi, rašoma leidinio „Space Daily“. Tokia analogija padeda geriau suvokti, kokia trumpa yra žmonijos egzistencija, palyginti su planetos amžiumi.

23 metų nardymo studentės Sofijos Devries mirtis Argentinoje virto teisminiu tyrimu – jos nardymo instruktoriui pateikti kaltinimai dėl netyčinės žmogžudystės dėl aplaidumo. Jauna moteris dingo per pažengusiųjų nardymo atviroje jūroje mokymus prie Puerto Madrino, o jos kūnas po kelių dienų buvo rastas jūros dugne. Tyrėjai aiškinasi, ar instruktorius laikėsi visų saugumo reikalavimų ir ar jo sprendimai galėjo prisidėti prie tragiškos baigties.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto studentai ekspedicijos Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčioje metu rado dokumentus, kuriuose užfiksuotos tūkstančių žmonių gyvenimo istorijos ir miestelio praeities pėdsakai. Seniausi dokumentai siekia XVIII a.  Šis istorinis „lobis“  Ukmergės rajono miestelio bažnyčios zakristijos palėpėje gulėjo paslėptas daugiau nei 80 metų, nuo Antrojo pasaulinio karo.   Aptikti dokumentai buvo suskirstyti į tris pagrindines kategorijas.

Ginklakaliai bei istorijos entuziastai pirmą kartą Lietuvos istorijoje atkūrė originalų kuršišką kalaviją. Jį, XII amžiuje, taigi prieš kone 900 metų, nešiojo Kretingos pilies didikas. Archeologai aptiko ir labai išskirtinį radinį – makštų liekanas, tad pavyko atkurti jas būtent tokias, kokias tais laikais ir gamindavo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Kuršių kalaviją atkūrė trijų meistrų bendras darbas.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pastebimos artimoje aplinkoje smurtą patiriančių aukų istorijos. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė dalinasi tikrais smurtą patyrusių moterų išgyvenimais. Įvairiose socialinių tinklų grupėse moterys dalinasi istorijomis apie patiriamą smurtą artimoje aplinkoje. Aukos viešina skaudžias patirtis, pasakoja, kaip sutuoktiniai muša, žemina ir grasina.

Krokuvoje atskleista istorija sukrėtė ne tik vietos bendruomenę, bet ir visą šalį. Beveik tris dešimtmečius 51 metų Magdalena gyveno visiškoje izoliacijoje, uždaryta šeimos bute ir praktiškai nematoma išoriniam pasauliui, apie tai tylėjo visi, net artimiausi jos žmonės – tėvai. Apie moters egzistavimą daugelis kaimynų net neįtarė, o tie, kurie ją kadaise buvo matę, manė, kad ji seniai gyvena globos įstaigoje.

Artėjanti vasara tautiečius džiugina ne tik ilgesnėmis dienomis, sušilusiu oru, bet ir daugelio laukiamomis atostogomis. Ne paslaptis, kad šioms lietuviai negaili apvalių sumų, o pasirenkamos kryptys – viena už kitą patrauklesnės. Tiesa, sužinoję apie tokį komfortą, kurį gali sau leisti šių dienų keliautojai, iš praeities atsikėlę žmonės, prarastų amą.

Dvi Marijampolės mokyklos susibūrė į bendrą projektą, o vaikai dalyvavo itin neįprastoje istorijos pamokoje: persirengė įvairių epochų žymiais žmonėmis ir kartu su mokytojomis pastatė spektaklį. Moksleiviai keliavo per epochas – nuo pirmykštės santvarkos iki dabarties. Patys sako, kad įprastoje istorijos pamokoje nebūtų tiek sužinoję apie žmonijos praeitį. Marijampolės kultūros centras gerai valandai tapo įvairių istorijos epochų veiksmo vieta.

Naujienų portalo tv3.lt kalendoriuje pažymima, kad šiandien švenčiama tarptautinė šokio diena, tad nepamirškite pasveikinti savo pažįstamų šokėjų! O jei patys mėgstate atsiplaiduoti šokio žingsneliu, ši diena yra puiki proga pasiduoti muzikos ritmui! Šio trečiadienio dienos teste ypatingų žinių nei apie šokį, nei apie muziką neprireiks, tačiau tai puikus būdas pasilinksminti.

Sostinė šiemet miesto istorijos tyrimams skirs iki 45 tūkst. eurų, siekiantys finansavimo galės rinktis iš 26 temų, pirmadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Stipendiją bus galima gauti tiriantiems sostinės rajonų ir gatvių, tautų, moterų, valdžios institucijų, pastatų, turizmo, ugdymo bei gydymo įstaigų, turgaviečių, maisto istoriją.

Sovietmečiu kelionės buvo griežtai kontroliuojama privilegija – Stalino laikais visuomenė buvo izoliuota, o išvykos į užsienį, istoriko Algirdo Jakubčionio teigimu, leistos tik išimtiniais, propagandiniais tikslais. Tai tik primena, kad šiandien turima judėjimo laisvė dar visai neseniai buvo tik tolima svajonė. A. Jakubčionis, kalbėdamas apie keliones, teigė, kad, visų pirma, stalinizmo laikotarpiu valstybė siekė visiškai izoliuoti visuomenę nuo išorinio pasaulio.

Lietuvai patekus į Sovietų Sąjungos sudėtį, mokykla tapo viena pirmųjų vietų, kur pradėtos vykdyti tam tikros permainos. Buvo siekiama iš esmės pakeisti pačią ugdymo kryptį ir formuoti naują, sovietinei sistemai „lojalų“ žmogų. Šiandien, gyvenant nepriklausomoje Lietuvoje, tokie bandymai ideologiškai kontroliuoti ugdymą primena, kiek daug pasikeitė ir kaip svarbu vertinti turimą laisvę. Apie švietimo padėtį sovietmečiu plačiau diskutavo istorikas Algirdas Jakubčionis.

San Diege įsikūrusi viena uždariausių bendruomenių pasaulyje, kurios nariai ne mėgaujasi prabanga, o saugo vieną didžiausių pramonės paslapčių – originalų „WD-40“ receptą. Patekti į šį „klubą“ sunkiau nei į elitines bendruomenes: tam reikia specialaus rakto, konfidencialumo sutarčių, banko saugyklos patikros ir, dažniausiai, aukščiausio vadovo pareigų.

Lietuvoje, pasak Vilniaus universiteto istoriko profesoriaus Alfredo Bumblausko, „dvejetukininkai“ pešasi su „trejetukininkais“. Ar vis dar galime kliautis Donaldo Trumpo Amerika ir koks patarimas Lietuvai, apie tai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo Vilniaus universiteto istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas. Jeigu jau istorikai nelabai gali paaiškinti, kas vyksta pasaulyje, tai kas gali? A. Bumblauskas: Labai sunkus klausimas. Aš nebežinau, kas gali.

Lietuvos istorikai bandė išsiaiškinti, ką Lietuvos gyventojai laiko kolaborantais. Paaiškėjo, kad apklaustieji neišskiria skirtingų sovietų, nacių okupacijos laikotarpių, turi nuomonę apie dalį istorinių asmenybių, tačiau dalies veikėjų išviso nežino, nors dėl jų atminimo nuolat ginčijasi politikai. Didžioji dalis apklaustų gyventojų taip pat nėra radikalūs – pritaria, kad kolaborantus reikia viešai įvardinti, tačiau nereikalauja pašalinti skulptūrų, atminimo lentų.

1929 m. gruodžio mėn. 43 metų ūkininkas iš Šiaurės Karolinos (JAV) Charlesas Lawsonas kartu su šeima – žmona ir 7 vaikais – nuvyko į miestą, kad pasidarytų šeimos nuotrauką. Po dviejų savaičių visi, kurie buvo toje nuotraukoje, buvo rasti negyvi, išskyrus vyriausiąjį Ch. Lawsono sūnų, 16-metį Arthurą.

Juodasis stiklo vėrinys, pristatytas 2025 m. birželio 17 d. parodoje „Titanic: The Artifact Exhibition Orlando“, yra svarbus momentas tiek „Titaniko“ tyrinėtojams, tiek entuziastams. 2000 m. ekspedicijos į laivo nuskendimo vietą metu rastas vėrinys daugiau nei šimtą metų slėpėsi laivo nuolaužose, o jo tikroji forma iki šiol buvo paslaptis.

Nors šiandien ne vienas lietuvis įsivaizduoja tarpukarį kaip laikotarpį, kai prie stalo taurės netuštėjo, istorikas Algirdas Jakubčionis sako, kad tikroji alkoholio vartojimo kultūra buvo visai kitokia. Laidoje „Verta žinoti“ jis atskleidė ir savo močiutės istoriją, kuri priverčia šypsotis net praėjus dešimtmečiams – nuo 20 gramų stikliuko iki kariškio reakcijos. Laidoje A. Jakubčionis paneigė mitus apie neva gausų alkoholio vartojimą tarpukariu.

Daugiau nei prieš metus Ukmergėje gyvenančią 41-erių Ingą Katkauskienę pasiekė žinia, kurios ji mažiausiai tikėjosi – gydytojai nustatė 3 stadijos krūties vėžį. Nors save ji laikė žmogumi, kuriam ligos tarsi „neprilimpa“, ši diagnozė privertė sustoti, pažvelgti į savo kasdienybę kitu kampu ir permąstyti, kas gyvenime iš tiesų svarbu. Inga pasakoja, kad iki paskutinės akimirkos net neįtarė serganti – tik vieną dieną pastebėjo krūtinėje atsiradusį sukietėjimą.

Aurimas, lietuvis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, savo laisvalaikį skiria neįprastam, bet įtraukiančiam pomėgiui – metalo detektoriaus pagalba ieško monetų ir istorinių daiktų žemėje. Ilgainiui Aurimas nusprendė perkelti savo hobį ir į internetą – taip atsirado „YouTube“ kanalas bei „Facebook“ puslapis šmaikščiu pavadinimu „Monetų Razbainykas“. Nuo ko viskas prasidėjo Aurimas monetų bei kitų įdomių artefaktų paieškomis susidomėjo jau gyvendamas Anglijoje.

Iš 13 dantų, rastų kapavietėje Lietuvoje, paimta genetinė medžiaga atskleidė infekcines ligas, kurios nugalėjo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto kariuomenę, kai ji traukėsi iš Rusijos, praneša „The New York Times“. Kai Prancūzijos mokslininkai ėmėsi atsakyti į klausimą, kokios infekcinės ligos prisidėjo prie karių mirčių, jų resursai buvo riboti: egzistuoja tik 13 dantų, priklausiusių Napoleono armijos vyrams, palaidotiems masinėje kapavietėje Vilniuje.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi istorikė, knygų autorė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė atvira – šaltibarščiai ir cepelinai Lietuvos virtuvės istorijoje nėra tokie jau tradiciniai. Viešnia pasakoja, kokius patiekalus lietuviai valgė tiek prieš 400 metų, tiek dabar.

Šaltibarščiai ir cepelinai – patiekalai, kuriuos lietuviai ne tik mėgsta, bet didžiuojasi nacionaliniu ir pasauliniu lygiu: vasarą rengia rožinį festivalį, o pirmąjį vasario sekmadienį  kalendoriuje skiria didžkukuliams. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios istorikės, knygų autorės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės, šie valgiai tautiečių virtuvėse karaliauja visai ne nuo seno.

„Lietuvos talentų“ scena yra ypatinga – joje žmonės ne tik demonstruoja savo gebėjimus, bet ir dalinasi asmeninėmis svajonėmis bei patirtimis. O šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės projekto žiūrovai taps dar vienos įspūdingos istorijos liudininkais. Į sceną žengs Klara Milušauskaitė – Anglijoje gyvenanti profesionali šokėja, per savo karjerą jau pasirodžiusi su pasaulinio lygio atlikėjais.

Kauno fortai – ne tik senų plytų sienos, požemiai ir istorijos dvelksmo persmelkta tyla. Šie gynybiniai įtvirtinimai slepia daug paslapčių – tarp jų storų sienų, tamsiuose tuneliuose knibžda gyvybė. Žiemą fortai tampa saugia prieglauda retiesiems šikšnosparniams, slapukams graužikams, vorams, moliuskams ir net drugeliams.

Neįtikėtina istorija – 35-erių vyras išsamiai papasakojo, kaip netikėtas gyvenimo posūkis visiškai pakeitė jo likimą. Iš pradžių jis gyveno, kaip pats manė, įprastą šeimos gyvenimą: žmona, vaikas, bendros atsakomybės. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo žmona turėjo romaną su savo viršininku. Tai sugriovė santuoką, bet atvėrė duris į naują santykių etapą – po kiek laiko vyras vedė ne ką kitą, o to paties viršininko dukrą, rašoma mirror.co.uk.

Per pastaruosius 35 metus Lietuva patyrė daugybę istorinių, politinių ir ekonominių įvykių, pakeitusių mūsų valstybės kryptį ir žmonių gyvenimus. Ekspertai dalijasi, kurie momentai turėjo didžiausią įtaką šiandieninei Lietuvai – pasitikrinkite, ar jūs viską atsimenate? Apie tai diskusijų festivalyje „BŪTENT“ diskutavo viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas, ekonomistas Marius Dubnikovas ir komikas, turintis istorijos bakalauro laipsnį, Kristoforas Vaidutis Jankauskas.

Popieriaus lapas su ranka rašytu tekstu, įspraustas į sandariai užkimštą butelį ir išmestas į jūrą, yra vienas seniausių būdų perduoti žinutę. Aišku, nežinomam adresatui. Toks laiškas dažniausiai niekada nepasiekia konkretaus žmogaus, bet to nebūtinai siekiama. Dažnai tai – nebylus šauksmas pasauliui, tylus liudijimas, kad kažkur gyvena asmuo, kuriam labai reikia ar tiesiog norisi būti išgirstam. Nors ir už jūrų marių.

Ar žinote, kokia buvo šunų paskirtis skirtingais istorijos laikotarpiais? Kurie Lietuvos didikai ir kunigaikščiai labai mylėjo šunis? Ir kiek tais laikais kainuodavo mažas šuniukas? TV3 laidoje „Gyvūnų pasaulis“ archeologas, mokslų daktaras Povilas Blaževičius plačiau papasakojo apie tai, kokią vietą lietuvio gyvenime per amžius užėmė šuo.  Pats istorikas anksčiau tyrinėjo Viduramžių kasdienybės istoriją ir visai netikėtai pasuko Lietuvos šunų istorijos linkme.

Merkinės miestelis saugo nuostabią meilės legendą, kuri pasakoja apie Lenkijos karalių ir LDK didįjį kunigaikštį Vladislovą Vazą IV ir jo mylimąją, iš Lvivo kilusią ir už Merkinės seniūno, Moravijos vėliavininko Jono Vypiskio ištekintą pirklio dukrą Jadvygą Luškovską. Kino scenarijumi ši istorija dar netapo, užtat nugulė į komiksų knygą „Karalius nakvos Merkinėje“, rašoma pranešime spaudai.

Jei egzistuotų laiko mašina ir galėtumėme nusikelti 100 metų atgal arba sulaukti svečio iš praeities, kuris būtų šokiruotas labiau: nūdienos žmogus, patekęs į 1925-ųjų Lietuvą, ar savo akimis 2025-uosius išvydęs XX am. pradžios kaunietis, o gal vilnietis?  Istorikas Rūstis Kamuntavičius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakoja, kad į tarpukarį pakliuvęs dabartinės Lietuvos gyventojas gerokai nustebtų pamatęs kasdienybę, kuri tuo metu buvo visiškai įprasta ir natūrali.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo neeiliniu įvykiu, kuris nutiko jų taktinių mokymų metu Varėnos rajone. Kol darbuotojai gilino žinias teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose, netikėtai sulaukta pranešimo apie dingusį senjorą. Reaguodami greitai ir profesionaliai, medikai nutraukė mokymus ir ėmėsi realios gelbėjimo operacijos. Į paiešką buvo įtraukti ir vietos gyventojai, o visa operacija buvo organizuota pagal taktinio operacijų centro planą.

30-metė kaunietė Miglė Jakūnienė niekada nesijautė visiškai patenkinta savo išvaizda – po antro gimdymo svoris tarsi įšalo ties riba, kuri jai atrodė per didelė, o sportas ir sveika mityba rezultatų nedavė. Ji bandė, klydo, kaltino hormonus, ieškojo atsakymų pas gydytojus, tačiau niekas neveikė. Viskas pasikeitė vieną dieną, kai ji padarė paprastą, bet ryžtingą sprendimą: iš savo gyvenimo pašalinti tik du produktus.

Tai turėjo būti svajonių atostogos – saulė, smėlis ir jūra Turkijoje. Tačiau vos per kelias dienas jos virto pačiu baisiausiu košmaru. 28 metų Beth Martin iš Portsmuto kartu su vyru Luke'u ir dviem mažais vaikais – Elouise (8 m.) ir Tommy (5 m.) – išvyko į šeimos kelionę, iš kurios grįžo tik trys iš jų. Beth, jauna mama, staiga susirgo skrydžio metu ir netrukus po atvykimo buvo skubiai paguldyta į ligoninę, kur mirė per kelias valandas.

Pirmadienį abiturientai laikė valstybinį istorijos brandos egzaminą (VBE). Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvyliktokai papasakojo, kaip jautėsi po šio egzamino, kokių rezultatų jie tikisi ir pasidalino savo ateities planais. Tęsiantis Valstybių brandos egzaminų (VBE) sesijai, pirmadienį dvyliktokai laikė antrąją istorijos žinių patikrinimo dalį.  Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, istorijos egzaminą laikyti rinkosi per 9,4 tūkst. kandidatų.

2018-ųjų rugpjūčio 11-oji tapo lemtinga 42-ejų rašytojai ir meditacijų instruktorei Indrei Simanavičienei – per kelias akimirkas sugriuvo jos pasaulis. Netikėta vyro mirtis paliko ją vieną su dviem mažamečiais vaikais ir prarastomis svajonėmis. „Tuo metu atrodė, kad miriau ir aš“, – prisimena ji. Ši skaudi patirtis tapo lūžio tašku – gyvenimas, kurį pažinojo, subyrėjo, tačiau iš jo griuvėsių gimė naujos prasmės.

Šiandien prieš 35-erius metus Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, grąžindama lietuvių tautai teisę gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje. Visgi, vyraujant įtemptai geopolitinei situacijai pasaulyje, privalome prisiminti ne tik iškovotą nepriklausomybę, bet ir atsakomybę ją išsaugoti. Tai diena, skatinanti prisiminti ryžtą, vienybę ir tuos, kurie nepabūgo kovoti dėl Lietuvos ateities.

Šią savaitę JAV prezidentas tikisi pasiekti susitarimą su Rusija ir užbaigti karą. Ties tuo esą intensyviai dirba prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelis Waltzas. Ukraina ir Jungtinės Valstijos derina susitarimo, pagal kurį Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į JAV paramą, detales, pirmadienį pranešė Kyjivas. Visiems įdomu, kokia bus karo baigtis ir Ukrainos likimas.

Kultūros bendruomenė ragina šalies vadovus valstybiniu apdovanojimu įvertinti restauratoriaus Sauliaus Poderio indėlį atrandant valdovų insignijas Vilniaus katedros požemiuose.

Nors šiandien žurnalistės Gretos Kondrataitės-Paleckienės gyvenimas atrodo it rožėmis klotas – moteris dirba mylimą darbą, augina du sūnus ir yra laimingai ištekėjusi – jos kelias į laimę nebuvo lengvas. Moteris išgyveno ne vieną skaudų sukrėtimą. Praeityje ji patyrė fizinį ir psichologinį smurtą iš buvusio vaikino, o dėl smūgių lavinos prarado kūdikį – patyrė persileidimą. Santykiai su buvusiu vaikinu užsimezgė, kai Gretai buvo vos 17 metų.

Daugelis vyrų vis dar nežino daug apie moters menstruacijas ir su jomis susijusias higienos priemones. Tačiau vieno vyro netikėtas pokštas tapo puikiu priminimu, kiek mažai kartais suprantame vieni apie kitus. Moteris, vardu Brogan Paget, neseniai paprašė savo vaikino Lewiso nueiti į parduotuvę ir nupirkti tamponų. Kaip paaiškėjo, Lewisas buvo šiek tiek sutrikęs dėl pasirinkimo įvairovės – parduotuvių lentynose buvo daugybė skirtingų dydžių ir rūšių tamponų.

Vytauto Didžiojo karo muziejus rekonstravo karių aprangą nuo baltų laikų iki partizaninio judėjimo ir atskleidė įdomių faktų. Bėgo laikmečiai, kito ir karių apranga. Kadaise karinius žygius Lietuvos bajorai taip romantizavo, kad ryškių spalvų uniformos iš tolo traukė akį, o jas puošė auksas, sidabras ir net brangakmeniai. O maskuojanti, nuo priešo slepianti uniforma kariuomenėje ne tokia ir sena – skaičiuoja vos šimtą metų. Lietuviai nuo senų senovės buvo karinga tauta.

Amanda Prowse buvo sugniuždyta, kai telefonu išgirdo žinią, jog jos jaunesnysis brolis Simonas staiga mirė. Sukrėsta ir priblokšta, bet turėdama ilgą kelionę namo, kad pamatytų savo šeimą, ji patyrė keistą reiškinį, kuris padėjo jai saugiai sugrįžti. Apimta šoko ir nevilties, tačiau žinodama, kad turi ilgai vykti iki šeimos, ji pajuto keistą jėgą, kuri padėjo saugiai pasiekti namus, rašo mirror.co.uk.

Jaudinanti istorija, kai moteris po 25 metų Los Andžele surado savo seniai dingusį brolį, pasisuko niūria linkme, kai paaiškėjo, kad jis buvo teistas už lytinius nusikaltimus. Graudi istorija apie Čikagoje gyvenančią moterį, kuri vėl susitiko su prieš 25 metus dingusiu broliu, įgavo nemalonų posūkį. 53 metų Tomas Manizakas dingo 1999 m. liepos mėn., būdamas 28 metų, kai išvažiavo į Niuportą, Oregono valstijoje ir dingo be žinios.

Žinomas atlikėjas ir plaukų stilistas Vytenis Partikas pasidalino jautria istorija apie savo garbaus amžiaus močiutę, nuo kurios, kaip teigia pats Vytenis, atsiribojo kiti artimieji. Nors turi daug veiklų, vyras ryžosi tapti oficialiu savo močiutės globėju. Savo socialinio tinklo paskyroje vyras pasidalino visa istorija. Vytenis Partikas atvėrė širdį „Miela mano močiutė… Visą gyvenimą gyvenusi dėl vaikų. Tada atsirado anūkai, tuomet dėl jų.

Johnas Smithas, įkritęs į užšalusį ežerą, klinikinės mirties būsenoje praleido beveik valandą. Visi ženklai rodė, kad berniuko išgelbėti nebeįmanoma, tačiau netikėtai įvyko stebuklas. Kai šalia jo meldėsi motina, gyvybė tarsi sugrįžo, o Johnas visiškai pasveiko. Net patys gydytojai šį neįtikėtiną įvykį pavadino „tikru stebuklu“. Pagal šią neįtikėtiną tikrą istoriją sukurtas filmas „Proveržis“, kuriame vaidina Chrissy Metz, Topheris Grace'as ir Marcelis Ruizas.

Daug kalbama apie vaikų privatumo svarbą, tačiau ne ką mažiau svarbus ir jų saugumas, todėl amerikietė mama Ashley LeMay įrengė stebėjimo kamerą savo dukrų kambaryje. Tačiau tai, kas įvyko įsigijus kamerą, ją giliai sukrėtė – tai moteris vadina didžiausiu košmaru. A. LeMay gyvena Misisipėje su vyru ir keturiomis dukromis. Mažylės mėgsta rengtis gražiais drabužiais, žaisti įvairius žaidimus ir smagiai lakstyti po namus.

KGB veikla Lietuvoje dar ir šiandien kelia daug klausimų ir diskusijų. Ši represinė struktūra buvo viena pagrindinių priemonių, kurias Sovietų Sąjungos valdžia naudojo, kad užtikrintų savo kontrolę okupuotose šalyse, įskaitant Lietuvą. Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ kalbino istorikę dr. Kristiną Burinskaitę, kuri papasakojo apie KGB veiklą, dešimtmečius bauginusią šalies gyventojus, ir to poveikį Lietuvai.

Anglijos Češyro mieste sukrečianti situacija – moteris savo vaiką trejus metus slėpė stalčiuje po lova, kol jis buvo rastas likus vos kelioms savaitėms iki trečiojo gimtadienio. Byla pasiekė Česterio karūnos teismą, kuris atskleidė skaudžias kūdikio gyvenimo sąlygas. Teisme buvo nurodyta, kad vaikas buvo rastas visiškai apleistas – jo plaukai buvo susivėlę, kūną dengė bėrimai, o fizinės deformacijos liudijo ilgalaikį nepriežiūros poveikį.