išsaugojimas

Vijūnėlės „dvaro“ išsaugojimas, kaip prašo pastatą perimti norinti Druskininkų savivaldybė, sukeltų prielaidas pažeisti įstatymus ir viešąjį interesą.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsaugojo Lietuvos pilietybę Toronto universiteto profesoriui Artūrui Petroniui, nors jam buvo suteikta Kanados pilietybė. Šalies vadovės spaudos tarnyba BNS informavo, kad akademikui pilietybė išsaugota „dėl ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“. Įstatymų pataisos dėl galimybės išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos pilietybę dėl ypatingų nuopelnų įsigaliojo pernai liepą.

Konservatorius Mykolas Majauskas nutarė atsistatydinti iš Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko pareigų, kad nuo sunaikinimo apsaugotų pačią komisiją. „Šiandien įteikiau prašymą Seimo pirmininkui atleisti mane iš komisijos pirmininko pareigų. Viliuosi, jog toks sprendimas padės apsaugoti intensyviai dirbančią ir svarbią misiją atliekančią Seimo komisiją“, – penktadienį BNS sakė politikas.

Bus ieškoma būdų, kaip išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams nerengiant referendumo, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Pagrindinis dalykas yra pilietybės išlaikymas arba pilietybės išsaugojimas. Ne apie dvigubą pilietybę kalbėjome, bet apie tai, kaip ją išsaugoti, kaip jos neprarasti.

Nuotekų vamzdžių avarijos Vilniuje metu padaryta Neries upei gali siekti 300 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Pagal žalos gamtai atlyginimo skaičiavimo metodiką, už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų į upės vandenis paleistų teršalų avarijos kaltininkai turėtų mokėti mažiausiai po 15 tūkst. eurų.

Manau, sprendimas yra ne Šengeno erdvės ribojimas, bet Šengeno sutarties laikymasis. Išorinių sienų kontrolė ir kiti dalykai – pirmosios priemonės, išvengiant šių nereikalingų sprendimų, „Žinių radijui“ sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius.   Seimo Europos informacijos biure europarlamentaras P. Auštrevičius penktadienį rengia diskusiją apie Šengeno zonos išsaugojimą, Europos laisvo judėjimo erdvei patiriant migrantų krizės spaudimą.

Radvilė Morkūnaitė Pirmasis rugsėjo šeštadienis minimas kaip Baltijos jūros diena. Šią dieną pradėjome švęsti dar 1988 metais, kuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės, neabejingi gamtai, apjuosė Baltiją gyva grandine, atkreipdami Pasaulio dėmesį į pavojingą Baltijos jūros ekologinę būklę. Per 25 metus, prabėgusius nuo tos dienos, pasikeitė nemažai dalykų – atgavome Nepriklausomybę, įstojome į Europos Sąjungą, tačiau būtinybė rūpintis Baltijos jūra, deja, nedingo.

Siekiant išsaugoti kaimo mokyklas, joms planuojama skirti 66 mln. litų. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, dėl šio finansavimo bus sprendžiama kitą savaitę Vyriausybės posėdyje. Taip pat ketinama sudaryti sąlygas rajoninėms mokykloms gyvuoti net ir su mažesniu mokinių, ar klasių skaičiumi. "Kalbėjome apie finansavimo galimybes (kaimo mokykloms), yra galimybės, kad jos nemažėtų, tai reikalauja papildomų 66 mln.

Užsukti be reikalo bėgantį čiaupą, išjungti televizorių, kai užsiimi kita veikla, o šis veikia tiesiog dėl „fono“, plastiką atskirti nuo stiklo – atrodytų tokie nesudėtingi kasdieniai dalykai. Tačiau jie be galo svarbūs, kalbant apie aplinkosaugą.