išmokos

Antradienį Seimui teikiami 2026 m. Valstybės biudžeto ir kitų biudžetų įstatymų projektai. Jie numato, kiek pinigų iš gyventojų ir verslo bus paimta, o kiek – išmokėta. Mokesčiais vien į valstybės biudžetą kiekvienas lietuvis sumokės vidutiniškai po beveik 6 tūkst. eurų per metus arba apie 16 eurų kiekvieną dieną. Iš valstybės biudžeto įvairioms išmokoms ir paslaugoms bus išmokėta po daugiau nei 9 tūkst. eurų arba po 25 eurus kasdien.

Lietuviai galimai piktnaudžiauja nedarbo išmokomis: socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori priversti gyventojus išdirbti bent 12 mėnesių tam, kad jie galėtų pakartotinai gauti nedarbo išmokas. Dalis politikų taip pat palaiko siūlymą atidėti nedarbo išmoką mėnesiui, jei žmogus iš darbo išeina be rimtos priežasties. Tiesa, tokio pasiūlymo nepalaiko ministrė pirmininkė Inga Rugieninė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų perkopti tūkstantį eurų, rodo ketvirtadienį Finansų ministerijos registruoti valstybės, „Sodros“ ir kiti biudžetų projektai. Numatyta, kad ši išmoka pasieks 1036 eurus, šiemet ji siekia 770 eurus. Vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį.

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje mirė po daugiau nei 37 tūkst. gyventojų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Įstatymas numato, kad mirusį žmogų laidojantiems gyventojams mokama vienkartinė išmoka. Jos dydis yra susietas su bazine socialine išmoka (BSI), kuri kiekvienais metais tvirtinama naujai. Oficialiai kitų metų dydžiai dar nėra paskelbti, nors jau šią savaitę Vyriausybė turėtų spręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto.

Vyriausybė registravo Vaiko išlaikymo išmokų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma didinti maksimalią šių išmokų ribą. Seimui priėmus pataisas tūkstančiai vaikų ir juos auginančių tėvų gaus daugiau pinigų. Kita vertus, iš tėvų, kurie nevykdo teismo priteisto vaiko išlaikymo, bus išieškomos atitinkamai didesnės sumos. Išmokos didėtų 49-iais eurais Pagal įstatymą, „Sodra“ skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui.

Kitąmet pensijos didės vidutiniškai 80-90 eurų, o vienišo asmens išmoka 4 eurais. Taip skelbia naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Tačiau senjorai priekaištauja, kad ir tokio padidinimo nepajus, jei maistas, vaistai ir šildymas toliau be perstojo brangs. J. Zailskienė sako, kad pensijoms didinti panaudos ir dalį „Sodros“ rezervo perviršio.  Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvoje prasidėjo ligų sezonas. Jei sergate ir norite gauti ligos išmoką, nepakanka kreiptis į gydytoją – būtina taip pat pateikti prašymą „Sodrai“. Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą. Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Tai reiškia, kad jie rizikuoja prarasti teisę į išmokas, kurios jiems priklauso, rašoma pranešime spaudai.

Čekijos darbo ministerija paskelbė, kad vien per pirmąjį šių metų pusmetį ukrainiečiai pabėgėliai atnešė į biudžetą dvigubai daugiau pajamų negu buvo išleista jų išlaikymui. Panašios patirtys fiksuojamos ir kitose Europos šalyse, o ekspertai pataria „galvoti dar kartą“, jeigu yra sakoma, jog ukrainiečiai yra našta valstybei. Tv3.lt palygino situaciją su Ukrainos pabėgėliais, jų nešama ekonomine nauda ar našta, ir kitose Europos šalyse.

Atrodo, kad Turkmėnistano piliečiams teks ieškoti būdų, kaip taupyti pinigus. Turkmėnistano Liaudies tarybos narys paskelbė, kad žmonės gyvena taip gerai, jog galima atsisakyti visų papildomų išmokų, skelbia „The Times of Central Asia“. Gyvenimas be išmokų – valdžios vizija Liaudies tarybos narys Yazmyratas Atamyradovas posėdyje pareiškė, kad socialinės ir ekonominės sąlygos šalyje pasiekė tokį aukštą lygį, kad nebėra būtinybės didinti atlyginimų, pensijų, stipendijų ar kitų išm...

Nuo spalio pradžios keičiasi dalis „Sodros“ išmokų gavėjų – perskaičiuojami minimalūs ir maksimalūs ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Tai svarbiausia tiems, kurių pajamos yra pačios žemiausios arba aukščiausios, praneša „Sodra“. Šios išmokos visuomet apskaičiuojamos individualiai – pagal žmogaus buvusias pajamas, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos.

Lietuvoje pensijų sistema paremta solidarumu – šiandien dirbantieji iš savo įmokų finansuoja dabartinių pensininkų pajamas. O pensijų dydis priklauso ne tik nuo darbo stažo ir įmokų dydžio, bet ir nuo gyvenimo trukmės.  Oficialūs duomenys rodo, kad vyrai dažniausiai gyvena trumpiau. Tad ir pensija jiems mokama trumpesnį laiką.  Tai reiškia, kad nors vyrų pensijos vidutiniškai yra kiek didesnės, dėl trumpesnio gyvenimo jie bendrai sukaupia mažiau išmokų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė projektui, kuriuo sostinės gyventojai bus skatinami dar šiemet deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje – tokiu atveju jiems bus skiriamos iki 500 eurų sieksiančios išmokos 2027 bei 2028 metais. Projektas po ilgų ir permainingų diskusijų įveikė priėmimo ir svarstymo stadijas – galutiniame etape už jį balsavo 32 tarybos nariai, 7 buvo prieš ir 6 susilaikė.

Norintys gauti „Sodros“ išmokas paprastai turi turėti tam tikrą darbo stažą – nustatytą laiką laiką mokėti socialinio draudimo įmokas. Tačiau yra ir tokių gyventojų, kuriems prireikia išmokų, kai jie neturi sukaupę stažo. Tai gali būti moksleiviai, studentai, kiti nesimokantys ir nedirbantys asmenys.

Jau nuo kitos savaitės išmokų gavėjai gali tikėtis, kad į jų sąskaitą „Sodra“ perves pinigų. Penktadienį „Sodra“ paskelbė, kuriomis tiksliai dienomis gyventojai sulauks pensijų ir kitų išmokų. „Sodra“ penktadienį skelbia kalendorių, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas rugsėjo mėnesį.

„Jei gaunate pašalpas, į kurias neturite teisės – jūsų laikas baigėsi“, – JK valdžia imasi griežtų priemonių pašalpų sukčiavimo kontrolei. Jungtinės Karalystės vyriausybė pasitelks sustiprintas pajėgas griežčiau kontroliuoti žmones, kurie ir toliau gauna pašalpas išvykę iš šalies. Nauja specializuota komanda pasitelks duomenis iš pasienio kontrolės, kad galėtų sekti, ar pašalpų gavėjai išvykę į užsienį ir ar vis dar turi teisę į mokėjimus.

Mirtis dažnai užklumpa netikėtai, ten netekus artimojo darbdaviai privalo suteikti laisvų dienų ir išleisti iš darbo. Tačiau ką daryti, jei laidotuvių dieną darbdavys liepia dirbti ir laisvų dienų nesuteikia? Su tuo susidūrė klaipėdietė Alina (vardas pakeistas), kuri neseniai neteko brolio ir su šeima ėmėsi organizuoti laidotuves.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) visiems socialiniams darbuotojams, nepriklausomai, kokiose įstaigose jie dirba, siūlo nustatyti vienodos trukmės atostogas.  Todėl dalis darbuotojų – socialinių ir individualios priežiūros, socialinės įtraukties, užimtumo specialistai – galės atostogauti ilgiau – 30 arba 36 darbo dienas, o ne 25, – priklausomai nuo jų darbo dienų per savaitę.   Ilgesnės atostogos siūlomos dirbantiems nestacionariose įstaigose.

Kaip ir kas mėnesį, „Sodra“ paskelbė kalendorių, kuriame nurodytos konkrečios datos, kada bus mokamos įvairios išmokos: ligos, tėvystės, motinystės ir kitos išmokos bei pensijos. Portalas tv3.lt dalijasi „Sodros“ parengtu kalendoriumi, kuriame nurodoma, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas rugpjūčio mėnesį.

Dalis mūsų šalies piliečių yra išvykę dirbti ar gyventi į kitas Europos Sąjungos valstybes, tačiau ne visi žino, kokias socialines garantijas, pašalpas ir išmokas jie gali gauti kitoje valstybėje ar kur turėtų kreiptis dėl jų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina su išmokų šeimai mokėjimo ypatumais, kai šeima išvyksta gyventi į kitą Europos Sąjungos valstybę arba kai šeimos nariai dirba ir (ar) gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse.

Siekdama sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, Kinijos vyriausybė, anot valstybinės žiniasklaidos, paskelbė apie finansinę paramą mažų vaikų tėvams. Tėvai už kiekvieną mažesnį nei trejų metų vaiką kasmet gaus maždaug 429 eurų atitinkančią išmoką, pranešė Kinijos valstybinė stotis CCTV, remdamasi valdančiosios Komunistų partijos ir kabineto sprendimu. Išmokos bus mokamos atgaline data nuo sausio 1 d. Taip vyriausybė Pekine tikisi paskatinti gimstamumą šalyje.

Europos komisija (EK) pristatė naują 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) daugiametį biudžetą, kurio bendra vertė siekia net 2 trln. eurų. Nepaisant to, kad pasiūlytas biudžetas yra maždaug 0,8 trln. eurų didesnis nei ankstesnis, ne visoms sritims bus skiriama daugiau lėšų. Pagal naujus pasiūlymus ES lėšos gynybai padidėtų penkis kartus, tris kartus daugiau būtų skiriama migracijai ir sienų apsaugai, o mokslinių tyrimų biudžetas padvigubėtų – iš jų 35 proc.

Jeigu tėvai neturi pakankamo darbo stažo, sulaukę vaikų, negali pasinaudoti „Sodros“ mokamomis vaiko priežiūros išmokomis. Tačiau, jeigu mokosi ar studijuoja, jiems skiriamos išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo pataisas, kuriomis dabar galiojančią tvarką siūlo keisti. Nuo 2017 m. Lietuvoje įteisinta išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, kuri dabar siekia 420 eurų.

Kaip ir kas mėnesį, „Sodra“ paskelbė kalendorių, kuriame nurodytos konkrečios datos, kada bus mokamos įvairios išmokos: ligos, tėvystės, motinystės ir kitos išmokos bei pensijos. Portalas tv3.lt dalijasi „Sodros“ parengtu kalendoriumi, kuriame nurodoma, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas liepos mėnesį.

Seimas rudenį spręs, ar nuo kitų metų liepos prailginti nedarbo draudimo išmokas ikipensinio amžiaus žmonėms.   Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis ketinama sugriežtinti išmokų mokėjimą. Toliau pakeitimai bus svarstomi rudenį.

Jei Seimas patvirtins antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką ir dalis gyventojų iki 2027 metų pabaigos nutars pasitraukti iš fondų bei atsiimti sukauptas lėšas, jiems išmokami pinigai – sumokėtos įmokos ir dalis, kurią uždirbo fondai investuodami žmonių lėšas – neturėtų būti apmokestinami.  Seimas trečiadienį po svarstymo pritarė tokioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo trys, o 22 susilaikė.

Net itin geras ilgametis darbuotojas gali likti be jokio atlygio ir pinigų, jei jo darbdavys tapo nemokus ar bankrutavo. Tokiu atveju darbuotojui yra skiriama išmoka, galinti siekti ir 6 minimaliąsias mėnesines algas (MMA), o šiuo metu tai būtų 6 228 eurai. Tam, kad valstybė darbuotojams galėtų suteikti tokias garantijas ir darbovietės bankroto atveju nepaliktų jų visai be pinigų, lėšos šioms išmokoms yra kaupiamos Garantiniame fonde.

Prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje toliau auga, o daugelis pensijų ir išmokų nesikeičia per visus metus. Tad prasidedant vasarai naudinga yra žinoti, kada galima sulaukti papildomų pinigų. „Sodra“ penktadienį skelbia kalendorių, kuriomis dienomis, kokiems gyventojams išmokės įvairias pensijas ir išmokas birželio mėnesį.

Kone kiekvienas žmogus vienu ar kitu metu yra buvęs bedarbiu. Jeigu iki tol buvo dirbama oficialiai, netekus darbo mokama nedarbo draudimo išmoka. Tačiau jos dydį ir apskaičiavimo tvarką planuojama keisti. Po derinimų su įvairiomis institucijomis ir suinteresuotomis grupėmis šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip tik registravo atitinkamų įstatymų pataisų projektą. Kad pataisos įsigaliotų, joms artimiausiu metu dar turės pritarti Vyriausybė ir priimti Seimas.

Amerikiečiai, kuriems kada nors netyčia įsijungė „Apple“ sukurta virtuali asistentė „Siri“, gali turėti teisę į kompensaciją iš bendrovės. Po kolektyvinio ieškinio paaiškėjo, kad atsitiktinis „Siri“ aktyvinimas galėjo leisti jai klausytis privačių pokalbių. Norint pretenduoti į kompensaciją, reikia turėti nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. JAV įsigytą „Apple“ įrenginį su įjungta „Siri“ funkcija, rašoma CNN. Galima kompensacija yra dalis 95 mln.

Daliai gyventojų yra ypač sunku rasti darbą. Vieniems darbdaviams netinka amžius, kitiems – patirties ar kvalifikacijos trūkumas. Vis tik yra būdas paskatinti darbdavius jus į darbą priimti, net jei neatitinkate jų lūkesčių. Tačiau tokiu atveju teks laikytis tam tikrų sąlygų. Su nemažais sunkumais ieškant darbo susiduria neseniai mokslus kolegijoje baigęs vilnietis Nerijus.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių (SADM) parengtam Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma išlaikyti atvykimo išmokas iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir juos pritraukusiems darbdaviams. Įstatymo rengėjai, įvertinę faktiškai 2022–2024 m. laikotarpiu išmokėtas išmokas ir jomis sukurtą vertę, nutarė, kad jos pateisino numatytus tikslus ir lūkesčius.

Vyriausybė nusprendė nepritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktiems siūlymams didinti ligos, profesinės reabilitacijos ir vaiko priežiūros išmokos „lubas“ nuo 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 2,5. Gintauto Palucko vadovaujamas kabinetas taip pat atmetė siūlymą netaikyti dviejų VDU ribojimo dviejų mėnesių trukmės tėvystės atostogoms. Tokias išvadas Vyriausybė patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu.

Vieniši, be sutuoktinio ar tėvų likę gyventojai Lietuvoje gali gauti tam tikras išmokas ar pensijas, kurios kasmet didėja. Dalis jų yra skiriamos ir nutraukiamos automatiškai, o dėl kitų gyventojams reikia kreiptis patiems. Naujienų portalas tv3.lt primena, kas ir kada gali gauti vienišo asmens išmokas, našlių ar našlaičių pensijas, kuo jos susiję ir kiek skiriasi jų dydis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad ikipensinio amžiaus žmonėms nedarbo išmokas bus siūloma mokėti šešiais mėnesiais ilgiau – iki 15 mėnesių. Dabar jos mokamos ilgiausiai devynis mėnesius.  „Darysime pokyčius su nedarbo draudimu ir labai greitai teiksime įstatymo pataisas, kur tokiems (ikipensinio amžiaus – BNS) žmonėms numatome didesnes garantijas – tai yra 9+6 mėnesiai (nedarbo išmokos – BNS)“, – penktadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Seimas ketvirtadienį ketina priimti statuto pataisas, kuriomis siekiama pakeisti dabartinę išeitinių išmokų mokėjimo tvarką į parlamentą neperrinktiems politikams. Jei Seimas pritartų, neperrinktam parlamentarui pradžiai būtų išmokama tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Toliau likusi išeitinė būtų mokama lygiomis dalimis kas mėnesį – tačiau jos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei buvęs parlamentaras dėl susiklosčiusių aplinkybių vėl užimtų Seimo nario pareigas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad nors ministerijos įpareigotos kitais metais 5 proc. sumažinti išlaidas, tai nebus daroma naikinant socialines išmokas ar institucijų suteikiamas paslaugas. Anot jo, taupymo bus siekiama efektyvinant ministerijų veiklą ir mažinant jų valdymo išlaidas.  „Eina kalba būtent apie valdymo išlaidas, apie tai, kas išleidžiama informacinėms technologijoms, konferencijoms, viešinimui, patalpų išlaikymui ir pan.

Gyventojams jau aktyviai deklaruojant pajamas, reikia nepamiršti, kad dalis asmenų įmokas turi sumokėti ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir „Sodrai“. Apie konkrečias įmokų sumas, jų kodus ir terminus gyventojai gaus atskirus pranešimus. Tam tikrais atvejais asmenys, negalintys sumokėti įmokų laiku, jas galės atidėti.

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui kol kas nesvarstyti socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvos didinti be vieno iš tėvų augančių vaikų išlaikymo išmokų „lubas“.    Vyriausybė ketina pati Seimui pateikti pataisas, pakeisiančias vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo reguliavimą. Taip pat būtų didinamos išmokas ir sugriežtinta skolininkų atsakomybė.

Vyriausybė ragina šiuo metu nesvarstyti socialdemokratės Orintos Leiputės siūlymo beveik dvigubai didinti bazinę socialinę išmoką (BSI) vaikams, augantiems išsituokusiose šeimose – savo parengtą įstatymo projektą Ministrų kabinetas parlamentui teikti planuoja kitąmet. Tokią Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išvadą Vyriausybė priėmė trečiadienio posėdyje.

Nauja valdžia planuoja ilginti nedarbo draudimo išmokų mokėjimą gyventojams, kuriems iki pensijos liko nedaug laiko ir kuriems nepavyksta susirasti darbo. Kaip nurodo naujienų portalo tv3.lt šaltiniai, išmokos papildomai būtų mokamos ne 2 mėnesius, kaip yra dabar, o iki 6 mėnesių. Tai nėra galutinis sprendimas, tačiau, jeigu jis būtų įgyvendintas, daugiau kaip 11 tūkst. gyventojų papildomai gautų vidutiniškai po 2452 eurus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei siūlant ikipensinio amžiaus žmonėms ilgiau mokėti nedarbo išmokas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas sako, kad to daryti nereikėtų. „Galbūt yra gerai, kad apie tai diskutuojama, bet nemanau, kad reiktų tą laikotarpį ilginti, kadangi prailginus laikotarpį kaip tik žmonės, netekę darbo ir gaunantys pašalpas, pripranta prie tos situacijos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Sigitas Gailiūnas.

Seimui šią savaitę pradėjus svarstymus, ar toliau mokėti specialias įsikūrimo išmokas iš užsienio atvykusiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir juos pritraukusiems darbdaviams, dvi konservatorės siūlo tokių išmokų nebeskirti rusams ir baltarusiams. Seimo narės Dalia Asanavičiūtė ir Giedrė Balčytytė registravo tokias Užimtumo įstatymo pataisas. Jų teigimu, tokia parama neatitinka saugumo interesų ir geopolitinės situacijos regione bei Lietuvoje.

Ilgą laiką lietuvių skaičius smarkiai mažėjo. Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų skaičius stabilizavosi ir net kiek paaugo dėl imigrantų. Tačiau, smarkiai mažėjant vaikų, ilgainiui ims trūkti darbuotojų ir jiems savo mokesčiais teks išlaikyti vis didesnį pensininkų skaičių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime žiniasklaidai neigia plačiai paplitusį stereotipą, kad socialinę paramą gaunantiems asmenims „neapsimoka“ dirbti. Priešingai – esą šiuo metu veikianti socialinės paramos sistema kaip tik skatina grįžti į darbo rinką, nes asmeniui įsidarbinus, jam mokama papildoma socialinė pašalpa, t. y. asmens pajamos didėja.

Ar žinojote, kad dėl nesėkmių keliuose galite būti kaltinami sukčiavimu? O tikrieji apgavikai ne tik praranda draudimo išmokas, atlygina žalą ir moka baudas – draudimo bendrovės juos įtraukia į „juoduosius sąrašus“, taigi nė viena su tokiais asmenimis nebenori turėti reikalų. Dar sudėtingiau yra tada, kai esi kaltinamas sukčiavimu, nors iš tiesų taip nėra. Į tokią situaciją pakliuvo vilnietis Arvydas (vardas pakeistas), kuris per porą metų pateko net į 5 avarijas.

Pastaruoju metu, ypač iškilus klausimui dėl krašto gynybos finansavimo, vis dažniau pasigirsta svarstymų apie tam tikrų sričių biudžeto apkarpymą. Vienas iš svarstomų variantų – socialinių išmokų mažinimas, kurio neatmeta ir socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Gintauto Palucko vadovaujamas ministrų kabinetas trečiadienį oficialiai registravo savo programos įgyvendinimo plano projektą. Jis bent iš dalies parodo, ką ir kada Lietuvos valdžia ketina keisti per artimiausius 4 metus. Plane numatomas ne tik mokesčių didinimas daugiau uždirbantiems, bet ir mokestinės lengvatos ekologinei ūkininkų produkcijai, kelionėms į ir iš darbo. Be to, Vyriausybė yra nusiteikusi keisti dabartinę pensijų indeksavimo tvarką, kitaip didinti įvairias išmokas.

Daugelis žino, kad mirus artimajam priklauso vienkartinė laidojimo pašalpa iš savivaldybės, vieno mėnesio senatvės ar našių pensija iš „Sodros“. Taip pat darbdavys šeimos narį laidojančiam darbuotojui privalo suteikti iki 5 dienų trunkančias neapmokamas atostogas. Vis tik kai kurios darbovietės tokiu atveju darbuotojams dar papildomai išmoka šimtus ar net tūkstančius eurų siekiančias išmokas.

Niekur nedirbantiems, tačiau reikiamą stažą turintiems, gyventojams šiuo metu nedarbo draudimo išmoka mokama iki 9 mėnesių. Tačiau daliai bedarbių šį terminą planuojama ilginti. Atitinkamų įstatymo pataisų pateikimas ir svarstymas yra numatytas oficialiai registruotame teisės aktų projektų, kuriuos Vyriausybė siūlo įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, sąraše.