iš vyriausybės

Uostamiesčio bendrovėms "Lietuvos jūrų laivininkystė" ir "Smiltynės perkėla" atsidūrus Vyriausybės sudarytame preliminariame penkiasdešimties galimų privatizuoti valstybinių įmonių sąraše, pirmajai, matyt, jau teks taikytis su nauju likimu, tuo metu dėl "kelio į Neringą" susisiekimo ministerija dar žada pakovoti.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, prašydama peržiūrėti ir patikslinti spaudos rėmimo kriterijus. "Po išdalintos paramos šalies spaudai kilo diskusijų, kurios supriešino ne tik valdžią bei patį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bet ir leidėjus. Milijonai atiduoti spaudai, kuri kartais save vadina nacionaline, kartais regionine - kaip jai patogiau.

Iš Vyriausybės šiemet skirtų 3 mln. litų paramos regioninei žiniasklaidai tik pusė šios sumos pateko tiems, kam ji išties priklauso. 1,5 mln. litų susižėrė žiniasklaida, kuri nėra regioninė, teigia Premjeras Andrius Kubilius. - „Kokio jūs dydžio?“ - „O kokio reikia?“ Pasak Ministro Pirmininko, ieškoma būdų, kaip padėti vietinei žiniasklaidai spręsti jų laikraščių pristatymo prenumeratoriams kaimiškose vietovėse problemas.

Iš Vyriausybės parengto Nacionalinio susitarimo daugiausia laimi stambusis kapitalas ir visiški skurdžiai, nes pastarųjų sąskaita taupoma mažiausiai. Daugiausia taupoma viduriniojo sluoksnio sąskaita, teigia profsąjungų lyderiai. Tuo tarpu valdančiųjų atstovai atmeta tokius argumentus ir teigia, kad nė viena socialinė grupė neproteguojama.

Šiaulių oro uostas, pernai pripažintas pelningiausiai dirbančia Šiaulių savivaldybės įmone, šiuos metus gali baigti su minuso ženklu. Sunkiai besiverčianti įmonė paramos iš savivaldybės nesulaukia, nuostolių patiria dėl vis nebaigiamo renovuoti terminalo bei nuolat besikeičiančių eksporto taisyklių.  Iš Vyriausybės paramos tikėtis taip pat beviltiška, mat Šiaulių oro uostas - bene vienintelis Lietuvoje pavaldus ne Vyriausybei, o savivaldybei.

Šiandien parlamentarai pradeda eilinę Seimo rudens sesiją. Joje žada būti karšta: bus sprendžiamas Seimo pirmininko likimas, mažinamos socialinės išmokos, planuojamas kitų metų valstybės biudžetas, taisoma krašto ūkio padėtis. Po neoficialių vasaros atostogų susirinkę ir iš ryto sugiedoję valstybės himną parlamentarai kibs į darbus - Seimo vadovybė jau parengė jų programą. Iš Vyriausybės, Seimo komitetų ir parlamentarų siūlymų sudarytame sąraše įrašyta apie 450 teisės aktų projektų.

Milijonų netekusios aukščiausios krašto įstaigos grasina atleisiančios būrį valdininkų. Sunkmečio biudžetas, apgenėtas praėjusią savaitę, vėl spaudžia svarbiausias krašto institucijas dar kartą peržiūrėti taupymo planus. Milijonų netekusių prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų vadovai jau neketina tenkintis atimdami iš klerkų pilstomą geriamąjį vandenį, iki minimumo apribodami pokalbius telefonu ir kanceliarines išlaidas ar uždrausdami keliones tarnybiniais automobiliais.

Kaip racionaliai naudojami valstybės pinigai, puikiai iliustruoja 350 tūkst. litų suma, skirta Klaipėdos apskrities bendrajam planui rengti. Pasikeitė politinė bei ekonominė situacija ir centrinės valdžios požiūris į giliavandenį uostą ties Melnrage, tačiau toks planas rengiamas toliau, nors vargu ar jo iš viso dar reikės. Ankstesnioji valdžia labai forsavo būsimo giliavandenio uosto - salos ties Melnrage statybos reikalus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Agnė Bilotaitė siūlo naikinti premjero bei ministrų reprezentacinius fondus. Seimo posėdžių sekretoriate parlamentarė įregistravo tai numatančias Vyriausybės įstatymo pataisas. Iš Vyriausybės įstatymo siūloma išbraukti nuostatas, jog Vyriausybės atstovavimo išlaidoms finansuoti gali būti sudaromas ministro pirmininko fondas, taip pat - ministrų fondai.