iranas

Trečiadienį JAV Atstovų Rūmai priėmė rezoliuciją dėl karo įgaliojimų, kuria siekiama priversti Donaldą Trumpą išvesti JAV pajėgas ir nutraukti karo veiksmus prieš Iraną, taip didinant prezidentui daromą politinį spaudimą. Šioje simbolinėje rezoliucijoje teigiama, kad, norint pradėti bet kokius karinius veiksmus, būtina pirma oficialiai paskelbti karą arba gauti Kongreso leidimą. Išimtis būtų taikoma operacijoms, būtinoms apginti Jungtines Valstijas ar sąjungininkus nuo neišvengiamų atakų.

Antradienį JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“ paskelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pokalbio telefonu metu iškeikė Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu. Nors Izraelio pusė iš pradžių tokią viešumoje pasirodžiusią informaciją neigė, pats D. Trumpas trečiadienį tai pripažino ir paaiškino savo veiksmus. Tuo tarpu kiek vėliau situaciją pakomentavo ir B. Netanyahu.

JAV kariuomenė antradienį pranešė, kad „sėkmingai atrėmė“ keletą Irano raketų ir dronų atakų Persijos įlankoje bei savigynos tikslais smogė Irano Kešmo salai. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) taip pat paneigė Irano revoliucinės gvardijos teiginius, kad pastarosios kovotojai smogė JAV karinio jūrų laivyno Penktosios flotilės štabui Bahreine ir dar vienai tame regione veikiančiai oro bazei.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei, kuris buvo sužeistas per JAV ir Izraelio atakas ir nuo to laiko, kai pradėjo eiti pareigas, nebuvo matytas viešumoje, yra gyvas ir vis aktyviau dalyvauja Irano reikaluose. „Manau, yra požymių, kad jis tam tikru lygiu vis aktyviau dalyvauja (Irano reikaluose)“, – pareiškė M. Rubio Senato užsienio ryšių komitetui.

Irano teismų institucija pranešė, kad antradienį buvo pakarti trys vyrai, nuteisti už vaikų išžaginimą. Irane už išžaginimą ir žmogžudystę baudžiama mirties bausme, o tam tikrais atvejais mirties bausmė skiriama ir už ginkluotą plėšimą, narkotikų kontrabandą, šnipinėjimą bei šventvagystę.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Iranas „pirmą kartą sutiko aptarti“ savo branduolinės programos aspektus. Tai jis pasakė antradienį, birželio 2 d....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad įtikino Izraelį ir „Hezbollah“ deeskaluoti padėtį, nes ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sutiko nesiųsti karių į pietinę Beiruto dalį, o Libano smogikų grupuotė pažadėjo nutraukti atakas.

Sekmadienį Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas paragino iš esmės pakeisti šalies valdymo stilių, tuo tarpu jo administracija paneigė gandus, kad jis ketina atsistatydinti. Pasak su įtakinguoju Islamo revoliucinės gvardijos korpusu (IRGC) susijusios valstybinės naujienų agentūros „Fars“, M. Pezeshkianas teigė, kad Irano valdžia neturėtų apsiriboti tik grupele vadovų ir pareigūnų.

Vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį pareiškė, kad Teheranas nesutiks su jokiu Jungtinių Valstijų siūlomu susitarimu, kuriuo nebūtų užtikrintos iraniečių teisės.

Jungtinės Valstijos šeštadienį įspėjo, kad yra „daugiau nei pajėgios“ atnaujinti karą su Iranu. Tai pareikšta po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog bet koks taikos susitarimas turi atitikti jo raudonas linijas, įskaitant tai, kad Teheranas niekada negalėtų kurti branduolinio ginklo. Baltieji rūmai leido suprasti, kad D. Trumpas yra arti sprendimo dėl galimo susitarimo, nors Teheranas neigė, kad yra galutinis susitarimas dėl konflikto užbaigimo.

Irano pareigūnai ruošiasi „didingoms“ nužudyto aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei laidotuvėms, penktadienį pranešė oficiali žiniasklaida. Ceremonija buvo ilgai atidėliojama dėl šiitiškos valstybės karo su JAV ir Izraeliu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu priima „galutinį“ sprendimą, ar sudaryti taikos susitarimą su Iranu. „Dabar turėsiu susitikimą Situacijų kambaryje, kad priimčiau galutinį sprendimą“, – parašė D. Trumpas ilgame įraše socialiniame tinkle, pabrėžęs, kad Iranas privalo sutikti niekada neturėti branduolinių ginklų ir atverti Hormuzo jūrų kelią.

Po naujų JAV smūgių Iranui, kurie yra naujausias trapių paliaubų išbandymas, kuomet toliau dedamos diplomatinės pastangos užbaigti karą, ketvirtadienį ūgtelėjo naftos kainos. Pagrindinio tarptautinio etalono Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo beveik 2 proc., iki 96,13 JAV dolerio už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies nafta pabrango 1,75 proc., iki 90,23 JAV dolerio už barelį.

Irano raketų smūgis Kuveitui buvo šiurkštus paliaubų pažeidimas, ketvirtadienį pareiškė JAV kariuomenė, Jungtinėms Valstijoms ir Iranui keičiantis smūgiais.

Izraelio kariuomenė pirmadienį suintensyvino smūgius Pietų Libane, o žydų valstybės ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad įsakė kariuomenei sustiprinti puolimą, siekiant „sutriuškinti“ „Hezbollah“. Antskrydžiai rengiami tuo metu, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas siekia baigti derinti susitarimo, skirto užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, sąlygas.

Antradienį Irano užsienio reikalų ministerija apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios per pastarąsias 48 valandas prie šalies pietinės pakrantės esančioje Hormozgano provincijoje pažeidė trapių paliaubų sąlygas, tačiau konkretaus incidento nenurodė.

Naftos kainos pirmadienio rytą nukrito daugiau kaip 5 proc., o Azijos rinkos pakilo, nes atsirado vilčių, kad bus sudarytas susitarimas dėl JAV ir Irano karo pabaigos, nors prezidentas Donaldas Trumpas sumenkino tikimybę, jog apie tai bus paskelbta jau netrukus. Sekmadienį apie 23 val. Grinvičo (pirmadienį 2 val. Lietuvos) laiku „Brent“ rūšies naftos kaina nusmuko 5,1 proc., iki 98,22 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ rūšies naftos kaina sumenko 5,2 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują pareiškimą dėl susitarimo su Iranu. Žinute jis pasidalijo savo platformoje „Truth Social“....

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pareiškė, kad susitarimas dėl karo su Iranu užbaigimo gali būti pasiektas šiandien, ir pridūrė, kad Izraelis turi teisę gintis nuo išpuolių. „Manėme, kad galbūt turėsime naujienų praėjusį vakarą, galbūt šiandien, per daug į tai nesigilinčiau“, – Naujajame Delyje sakė M. Rubio, kalbėdamas apie galimą susitarimą.

JAV ir Iranas iš esmės pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir nutraukti Irano vykdomą Hormuzo sąsiaurio blokadą, sekmadienį pranešė aukštas JAV pareigūnas, nors kai kurie jautriausi klausimai dar nėra išspręsti, praneša „The New York Times“....

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei šeštadienį paskelbė, kad Teheranas baigia rengti susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti karą su Jungtinėmis Valstijomis, pagrindinius principus. „Per priimtiną 30–60 dienų laikotarpį šie punktai bus aptarti išsamiau ir galiausiai bus sudarytas galutinis susitarimas. Šiuo metu vyksta šio susitarimo memorandumo derinimo procesas“, – jis sakė Irano transliuotojui IRIB. Anot E. Baqaei, susitarimo memorandumą sudaro 14 punktų.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, esą tikėtina, kad Iranas dar šeštadienį patvirtins susitarimą, kuriuo bus užbaigtas karas Artimuosiuose Rytuose.

Iranas iškvietė oficialios naujienų agentūros IRNA vyriausiąjį redaktorių paaiškinti, kodėl buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose užfiksuota hidžabo nedėvinti moteris, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos ir viena žmogaus teisių organizacija. Nuo pat 1979 m. islamo revoliucijos pabaigos moterims viešumoje privaloma dėvėti skarelę, o ši praktika ilgą laiką buvo laikoma ideologiniu dvasininkų valdžios ramsčiu.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris JAV ir Izraelio pradėtą puolimą Irane pavadino karu, kurio buvo galima išvengti. „Tai nereikalingas karas“, – sakė jis ketvirtadienį paskelbtoje portalo „t-online“ tinklalaidėje „Vorangedacht“. F. W. Steinmeieris paminėjo 2015 m. sudarytą branduolinį susitarimą su Teheranu, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. vienašališkai nutraukė. „Būtų buvę gerai, jei būtume išlaikę šį susitarimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu visai neseniai susikirto aptardami tolesnius veiksmus Irano atžvilgiu, trečiadienį remdamiesi nenurodytais šaltiniais pranešė „Axios“ ir „Wall Street Journal“....

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose išplis už regiono ribų, jei JAV ir Izraelis atnaujins atakas prieš Islamo Respubliką.

Lietuvoje brangus ne tik dyzelinas, bet ir benzinas. Jo kaina Lietuvoje pasiekė 2 eurus už litrą. Pasak ekonomistų, tokią kainą lemia sumažėjusi šių degalų pasiūla ir padidėjęs jų vartojimas. Vasarą benzinas brangesnis dėl didesnio kelionių skaičiaus. O degalų atsargos pasaulyje toliau mažėja. Lieka vis mažiau laiko per kurį Jungtinės Valstijos ir Iranas gali susitarti, nesukėlęs dar didesnės ekonominės krizės nei dabar. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Beveik 2 eurai už benzino litrą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas „griežtai“ pasmerkė Iraną dėl atnaujintų išpuolių prieš kaimynines šalis, apie kuriuos buvo pranešta savaitgalį, rašo „Sky News“. Vokietijos kancleris įraše platformoje „X“ pareiškė, kad išpuoliai, ypač prieš branduolinius objektus, „kelia grėsmę žmonių saugumui visame regione“. Iranas privalo pradėti derybas su JAV „Negali būti jokios tolesnės smurto eskalacijos“, – pridūrė F. Merzas.

Pirmadieninės rytinės prekybos sesijos metu daugumos Azijos vertybinių popierių biržų indeksai smuko pratęsdami pasaulinį akcijų pigimą. Tuo metu dėl aklavietės Artimuosiuose Rytuose naftos kainos pakilo daugiau nei dviem procentais. Vašingtonas ir Teheranas balandžio mėnesį susitarė dėl paliaubų, tačiau derybos dėl konflikto užbaigimo yra sustojusios, o regione tęsiasi pavieniai išpuoliai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos kariai į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų būti siunčiami tik pasiekus taiką tarp JAV ir Irano. „Aš nemanau, kad mūsų kariai turėtų dalyvauti konflikto sąlygomis, toks nėra sumanymas. Sumanymas yra, kad saugi laivyba turėtų būti užtikrinta po to, kai bus pasiektas susitarimas tarp Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – žurnalistams Kėdainiuose sekmadienį sakė G. Nausėda. „Taigi, tai iš esmės turėtų būti taikos sąlygomis“, – pridūrė jis.

Prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį įspėjo Iraną, kad „iš jų nieko neliks“, jei Teheranas greitai nesutiks su taikos susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis.

Šeštadienį Bagdado centre pasigirdę garsūs sprogimai buvo artilerijos ugnis, skirta atšvęsti naujos vyriausybės suformavimą, naujienų agentūrai AFP pranešė saugumo šaltinis. Trys sprogimai, kuriuos girdėjo AFP žurnalistas, pažymėjo vyriausybės, kuriai vadovauja naujai išrinktas premjeras Ali al Zaidi, suformavimą. Po pirmųjų sprogimų saugumo atstovas įspėjo, kad bus daugiau artilerijos ugnies, skirtos atšvęsti A. al Zaidi kadencijos pradžią.

Libanas ir Izraelis penktadienį 45 dienoms pratęsė paliaubas nepaisant naujo smurto protrūkio, penktadienį pranešė deryboms tarpininkavęs JAV valstybės departamentas. „Balandžio 16 d. paskelbtos paliaubos bus pratęstos 45 dienoms, kad būtų galima pasiekti tolesnę pažangą“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Tommy Pigottas.

Jungtiniai Arabų Emyratai skubos tvarka statys naują naftotiekį, aplenkiantį Hormuzo sąsiaurį, penktadienį pranešė oficiali žiniasklaida, Artimųjų Rytų karui paralyžiavus eksportą šiuo gyvybiškai svarbiu vandens keliu Vakarų-Rytų vamzdynas padvigubins valstybinės naftos milžinės ADNOC pajėgumus per Fudžeiros uostą ir turėtų pradėti veikti kitais metais, teigė Abu Dabio žiniasklaidos tarnyba.

Irano revoliucinės gvardijos karinės jūrų pajėgos leidžia daugiau laivų plaukti per strateginį Hormuzo sąsiaurį, penktadienį pranešė valstybinė televizija. Nuo karo pradžios vasario 28 d. Iranas iš esmės užblokavo laivybą šiuo sąsiauriu, o JAV, siekdamos daryti spaudimą Teheranui, vykdo Irano uostų blokadą.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė esąs atviras bet kokiai paramai, įskaitant Kinijos, padedančiai išspręsti konfliktą Artimuosiuose Rytuose. „Vertiname bet kurią šalį, galinčią padėti, ypač Kiniją“, – žurnalistams Indijos sostinėje, kur jis dalyvavo BRICS šalių bloko susitikime, sakė A. Araghchi.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė gavo žinučių iš Jungtinių Valstijų, rodančių, jog prezidento Donaldo Trumpo administracija yra atvira tęsti derybas, kuriomis siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.

Irano revoliucinė gvardija ketvirtadienį pareiškė, kad karinės jūrų pajėgos nuo praėjusios nakties leido keliems Kinijos laivams praplaukti per strateginį Hormuzo sąsiaurį. Nuo vasario 28 dienos, kai prasidėjo karas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, Iranas iš esmės blokavo laivybą šiame itin svarbiame vandens kelyje. Taikos metu šiuo maršrutu gabenama maždaug penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų, taip pat daug kitų svarbių prekių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentas Xi Jinpingas pasiūlė Kinijos pagalbą atveriant Hormuzo sąsiaurį ir pažadėjo nesiųsti karinės įrangos, kuri padėtų Iranui kare su JAV ir Izraeliu.

Iranas vis dar turi didžiąją dalį savo mobiliųjų paleidimo įrenginių ir raketų atsargų, antradienį pranešė JAV žiniasklaida. Tuo tarpu antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė žiniasklaidą, sakydamas, kad „jie padeda priešui ir jį kursto“. „The New York Times“ citavo gegužės pradžioje parengtas slaptas JAV žvalgybos tarnybų išvadas, kuriose teigiama, kad Iranas vis dar turi apie 70 proc. savo mobiliųjų paleidimo įrenginių ir maždaug 70 proc. ikikarinių raketų atsargų.

Irano kariuomenės atstovas spaudai trečiadienį pareiškė, kad Teheranui kontroliuojant Hormuzo sąsiaurį būtų galima gauti „reikšmingos“ finansinės naudos ir sustiprinti šalies tarptautines pozicijas.

Pentagono duomenimis, Jungtinėms Valstijoms smarkiai išaugo Irano karo kaštai. Išlaidos jau yra „arčiau“ 29 mlrd. dolerių (per 24,6 mlrd. eurų), per klausymus Atstovų Rūmuose sakė aukštas Pentagono atstovas Julesas W. Hurstas III.

Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad JAV ir Irano paliaubos laikosi „ant gyvybės palaikymo aparato“. Toks pareiškimas nuskambėjo abiem pusėms nesutariant dėl sąlygų pradėti derybas dėl karo užbaigimo. „Paliaubos laikosi ant gyvybės palaikymo aparato, kai įeina gydytojas ir sako: „Pone, jūsų artimasis turi maždaug vieno procento tikimybę išgyventi“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako turįs „patį geriausią planą“ dėl Irano ir pakartoja, kad Teheranas negali turėti branduolinio ginklo. Atsakydamas į žiniasklaidos klausimus Ovaliajame kabinete, D. Trumpas sako, kad jo planas yra „labai paprastas“. „Nežinau, kodėl jūs nepasakote taip, kaip yra – Iranas negali turėti branduolinio ginklo“, – sako jis vienam žurnalistui. Irano pasiūlymą Trumpas pavadino kvailu „Mes darome paslaugą pasauliui“, – priduria jis.

Dešimtims milijonų žmonių gali grėsti badas, jei trąšoms nebus greitai leista keliauti per Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės, kurios tikslas – užkirsti kelią artėjančiai humanitarinei krizei, vadovas.

Kataras įspėjo Iraną nenaudoti Hormuzo sąsiaurio kaip spaudimo priemonės vykstančiose derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl dabartinio karo užbaigimo. Pasak Dohos vyriausybės, premjeras Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani sekmadienį telefonu Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Araghchiui pareiškė, kad krizė tik paaštrėtų, jeigu Teheranas šį svarbų vandens kelią panaudotų kaip svertą. Jūrų laisvė yra „nesvarstoma“ iš principo, sakė A. Al Thani.

Iranas sekmadienį per Pakistaną išsiuntė atsakymą į JAV pasiūlymą užbaigti karą regione, pranešė iraniečių valstybinė žiniasklaida. „Irano Islamo Respublika šiandien per Pakistano tarpininkus išsiuntė atsakymą į naujausią Jungtinių Valstijų pasiūlytą tekstą dėl karo užbaigimo“, – nurodė oficiali naujienų agentūra IRNA. Išsamesnės informacijos ji nepateikė. Irano atsakas į naujausią JAV taikos pasiūlymą sutelktas į „karo pabaigą ir jūrų saugumą“, sekmadienį pranešė naujienų agentūra ISNA.

Anksti sekmadienio rytą prie Kataro krantų į laivą pataikė nežinomas sviedinys, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų agentūra. Tai įvyko po to, kai Irano Islamo revoliucinė gvardija pagrasino taikytis į JAV interesus regione. JK jūrų prekybos operacijų centras nurodė, kad biriųjų krovinių laivas pranešė, jog į jį už 23 jūrmylių (43 km) į šiaurės rytus nuo Dohos pataikė „nežinomas sviedinys“. „Kilo nedidelis gaisras, kuris buvo užgesintas, aukų nėra.

JAV pajėgos apšaudė ir neutralizavo du su Irano vėliava plaukiojančius tanklaivius, bandžiusius pažeisti amerikiečių vykdomą Irano uostų blokadą, penktadienį pranešė JAV kariuomenė.