iranas

Priešingai nei Izraelio vyriausybė ir Vakarai, dauguma izraeliečių toleruotų branduolinį ginklą turintį Iraną, rodo apklausa. Iš viso 60 proc. respondentų tyrimo metu pritarė teiginiui, kad Izraelis privalo susitaikyti su tuo, kad nebus vienintelė branduolinė valstybė Artimuosiuose Rytuose ir turi atitinkamai pakeisti savo saugumo strategiją, Jeruzalėje pranešė Izraelio demokratijos institutas. 61 proc.

Izraelis tikina, kad kol kas nepriėmė sprendimo dėl Irano puolimo. Ši tema yra sudėtinga, vyriausybė tariasi, ketvirtadienį parlamente Jeruzalėje pareiškė gynybos ministras Ehudas Barakas (Ehud Barak). Anot jo, vyriausybėje vyrauja prieštaringos nuomonės dėl Irano branduolinių objektų bombardavimo. Opozicija prieš tai apkaltino E. Baraką ir ministrą pirmininką Benjaminą Netanjahu (Benyamin Netanyahu) skubotai siekiant karo. Izraelis pasilieka sau teisę pirmasis smogti Iranui.

Izraelio vyriausybė mano, kad Irano branduolinių objektų bombardavimas virstų vieno mėnesio trukmės konfliktu. „Analizė rodo, kad karas vyktų keliais frontais ir truktų 30 dienų“, - laikraščiui „Maariv“ sakė civilinės apsaugos ministras Matanas Vilanis (Matan Vilani). Jis patvirtino gynybos ministro Ehudo Barako (Ehud Barak) vertinimus, kad žūtų apie 500 izraeliečių, jei į šalies miestus kasdien būtų paleista šimtai raketų.

Izraelis, JAV vyriausybės duomenimis, kol kas nėra priėmęs sprendimo pulti Irano branduolinius objektus. Tai, be kita ko, susiję su tuo, kad dar yra erdvės deryboms, kaip diplomatinėmis priemonėmis sureguliuoti krizę, antradienį Vašingtone pareiškė Pentagono vadovas Leonas Paneta (Leon Panetta), kurį cituoja agentūra AFP.

Praėjus keturioms dienoms po smarkaus žemės drebėjimo šalies šiaurės vakaruose Iranas vis dėlto sutiko priimti užsienio paramą, praneša agentūra AP. Viceprezidentas Mohamedas Reza Rahimis (Mohammed Resa Rahimi) antradienį sakė, kad Iranas pasirengęs priimti pagalbą iš užsienio. Dar pirmadienį Irano Raudonojo pusmėnulio organizacija teigė, kad po šeštadienį šalį sudrebinusių požeminių smūgių, per kuriuos žuvo mažiausiai 306 žmonės ir 3 000 buvo sužeisti, Iranui paramos nereikia.

Po smarkaus žemės drebėjimo Irane, kuris nusinešė daugiau kaip 300 žmonių gyvybių, didėja epidemijų baimė, praneša agentūra AFP. Dėl nepakankamo kiekio sanitarinių mazgų benamiais tapusiems gyventojams bei gyvulių maitų gelbėjimo tarnybos vadovas Gholamresa Masumi įspėjo dėl galimo užkrečiamųjų ligų proveržio. Vyriausybė, atsisakiusi užsienio paramos, pažadėjo finansinę pagalbą stichijos aukoms. Per žemės drebėjimą Irane šeštadienį žuvo 306 žmonės, daugiausiai - moterys ir vaikai.

Šeštadienį Iraną supurčiusių niokojamų žemės drebėjimų aukų skaičius išaugo iki 306 žmonių, daugiau kaip 3 tūkstančiai buvo sužeisti. Tokius oficialius duomenis pirmadienį paskelbė šalies Sveikatos apsaugos ministerija. Kaip pareiškė ministerijos vadovė Marzieh Vahid Dastjerdi, dauguma žuvusiųjų – moterys ir vaikai. Iš 3037 nukentėjusiųjų apie 1 tūkstantį buvo hospitalizuoti. Ministrė taip pat patikslino, kad daugelio aukų lavonai iki šiol tebėra po griuvėsiais.

Po smarkaus žemės drebėjimo Irano šiaurės vakaruose šalies vyriausybė sekmadienį patikslino aukų skaičių. Stichija nusinešė 227 žmonių gyvybes, beveik 1 400 asmenų buvo sužeisti, per valstybinę televiziją sakė vidaus reikalų ministras Mustafa Mohammedas Nadjaras, informuoja agentūra AFP. Jo teigimu, paieškos ir gelbėjimo darbai nutraukti. Dabar žinybos dėmesį sutelkusios į nukentėjusių žmonių apgyvendinimą ir aprūpinimą.

Izraelio armija ateityje SMS žinutėmis informuos gyventojus apie gresiančias raketų atakas. Sekmadienį pradėta bandyti atitinkama sistema, praneša agentūra AFP. Jos bandymas truks iki ketvirtadienio. Pradžioje bandomosios trumposios žinutės hebrajų, arabų, anglų ir rusų kalbomis bus išsiutinėtos Jeruzalės, Tel Avivo ir Haifos gyventojams. Anot žiniasklaidos, sistema sukurta, kad gyventojai galimos Izraelio atakos prieš Irano branduolinius objektus atveju būtų įspėti apie atsakomąjį smūgį.

Izraelis, anot žiniasklaidos, dar prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus puls Iraną. Ministras pirmininkas Benyaminas Netanyahu ir gynybos ministras Ehudas Barakas jau „beveik galutinai“ priėmė tokį sprendimą, šeštadienį pranešė laikraščiai „Times of Israel“ ir „Jediot Achronot“. Izraelis Irano branduolinę programą šiuo metu laiko didžiausia grėsme savo egzistencijai. Teheranas neigia kuriantis atominę bombą. Laikraščio „Maariv“ apklausa rodo, kad 40 proc.

Per smarkų žemės drebėjimą Irane, naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai 250 žmonių ir apie 2 000 buvo sužeisti, sekmadienio rytą pranešė Irano stotis „Press TV“, kuria remiasi agentūra AFP. Dešimtys sužeistųjų mirė milijoninio Tebrizo miesto, esančio Rytų Azerbaidžano provincijoje, ligoninėse. Teherano universiteto seismologijos instituto duomenimis, pagrindinio žemės drebėjimo, kuris užregistruotas šeštadienį 14.23 val. Vidurio Europos vasaros laiku, stiprumas siekė 6,2 balo.

Irane per žemės drebėjimą galimai žuvo apie 50 žmonių, keli šimtai buvo sužeista. (Papildyta 23.01) Lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, skelbia apie 150 galimai žuvusių žmonių ir 600 sužeistų. (Papildyta 22.05) Teigiama, kad žuvusiųjų daugėja. 87 žmonės paskelbti žuvusiais per žemės drebėjimą. Keturi šimtai žmonių buvo sužeista. Kaip skelbia newsru.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, žemės drebėjimas kilo šiaurės rytų Irane.

Britų bankas „Standart Chartered“ per 10 metų „nuplovė“ apie 250 milijardų JAV dolerių per operacijas su klientais iš Irano, neatsižvelgdamas į JAV sankcijas. Taip yra tvirtinama Niujorko valstijos finansinių paslaugų departamento ataskaitoje, praneša newsru.com. Ataskaitoje tvirtinama, kad bankas veikė kaip „mulkinimo organizacija“, ir dėl to JAV tapo pažeidžiamos – teroristai, prekeiviai ginklais, narkotikų baronai ir korumpuoti režimai.

Kitą mėnesį Irano ministerijos ir valstybės institucijos atsijungs nuo pasaulinio interneto, praneša „The Telegraph". Tai daroma siekiant išvengti kibernetinių išpuolių ir virusų, tokių kaip „Stuxnet“ ir „Flame“. Irano telekomunikacijų ministras Reza Tagipuras (Reza Taghipour) sakė, kad imamasi tokių priemonių, nes slapta informacija internete yra nesaugi. Pasak ministro, internetas yra nepatikimas, nes jį valdo "viena ar dvi“ prieš Iraną nusistačiusios valstybės.

Kitą mėnesį Irano ministerijos ir valstybės institucijos atsijungs nuo pasaulinio interneto, praneša „The Telegraph“. Tai daroma siekiant išvengti kibernetinių išpuolių ir virusų, tokių kaip „Stuxnet“ ir „Flame“. Irano telekomunikacijų ministras Reza Taghipouras sakė, kad imamasi tokių priemonių, nes slapta informacija internete yra nesaugi. Pasak ministro, internetas yra nepatikimas, nes jį valdo „viena ar dvi“ prieš Iraną nusistačiusios valstybės.

48 maldininkai, kuriuos prie Damasko pagrobė Sirijos sukilėliai, yra Irano islamo revoliucijos sargybinių korpuso nariai. Tai sekmadienį pranešė televizijos kanalas "Al Arabiya”, remdamasis Laisvosios Sirijos armijos pareiškimu. Išskirtiniame televizijos kanalo siužete buvo parodytas vyras sukilėlių armijos karininko uniforma, kuris teigė, kad 48 maldininkais dėjęsi žmonės Sirijos sostinėje vykdė žvalgybos užduotį.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis (Ali Akbar Salehi) paprašė Turkiją ir Katarą padėti išlaisvinti 48 maldininkus iraniečius, kurie šeštadienį buvo pagrobti Sirijoje. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra "France Presse”, remdamasi Irano televizija.

Iš netoli Sirijos sostinės Damasko esančios šventyklos teritorijoje stovėjusio autobuso pagrobti 48 iraniečių piligrimai, skelbia BBC. Irano diplomatai kalbėdami apie žmonių buvusių netoli Šijos šventyklos, skirtos Sayyidai Zainab pagrobimą, konkrečių pavardžių neįvardina ir kalba apie ginkluotas grupuotes. Sirijos nacionalinė televizija po incidento pateikė tokią pat trumpą ir nedetalizuotą ataskaitą.

Per pastarąsias kelias savaites daugiau nei 3 tūkst. iraniečių snaiperių atvyko į Damaską padėti Sirijos prezidentui Bašarui al Asadui (Bashar al-Assad) ištikimoms pajėgoms, skelbia „Al-Arabiya“ televizija, remdamasi Sirijos sukilėlių pranešimais. Sirijos bendrosios karo tarybos, vienos iš sukilėlių grupių, kovojančių dėl Alepo miesto kontrolės, vadas sakė, kad Sirijos vyriausybės armija nebepasitiki vietos kariais ir laiko juos potencialiais persimetėliais.

Khalid Nabi kapinės Šiaurės Irane tapo populiaria lankytina vieta tarp vietinių gyventojų ir turistų, nes jose yra keistų vyrų ir moterų lytinių organų formų antkapių. Mokslininkai sako, kad keistosios kapinės yra maždaug 1400 metų senumo, o sprendžiant iš antkapių skaičiaus šios kapinės tapo paskutinio poilsio vieta ne mažiau kaip 600 žmonių, iš kurių svarbiausias yra pranašas, gimęs 40 metų prieš Mahometą, Khalidas Nabi.

Kandovan – tai turistinis kaimas, įsikūręs netoli Tabriz miesto, Irane. Jo pavadinimas reiškia „bičių lizdas“. Legenda pasakoja, kad pirmieji kaimelio gyventojai čia atsikraustė norėdami pasislėpti nuo žiauriųjų mongolų puolimo. Pirmųjų gyventojų būstai buvo įrengti vulkaninėse uolienose išraustuose urvuose, kurie vėliau buvo transformuoti į patogius ir erdvius namus.

Pradėdamas savo vizitą Izraelyje, JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta trečiadienį Tel Avive susitiko su kolega Ehudu Baraku. Tuo tarpu Izraelio premjeras B. Netanyahu pareiškė, kad Iranui nebus suteikta galimybė sunaikinti Izraelį. Pagrindinė pokalbių tema bus „Irano mėginimas susikurti branduolinį ginklą“, – pranešė JAV ambasada Izraelyje. Anot Izraelio žiniasklaidos, L. Panetta ketina dar kartą paraginti Izraelio vadovybę atsisakyti prevencinio smūgio prieš Iraną planų.

JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad imamasi naujų sankcijų Irano atžvilgiu. Kaip pranešė antradienį „Reuters“, jos bus taikomos energetikos, naftos chemijos ir finansų sektoriams. Naujos sankcijos turi sustiprinti spaudimą Iranui, kuris nevykdo tarptautinių sutarčių branduolinės energetikos srityje. AFP pažymi, kad sankcijos atsilieps naftą eksportuojančioms Irano kompanijoms, taip pat keliems Kinijos ir Irako bankams, turintiems reikalų su Teheranu.

Basharo Assado diktatūrinio režimo galas artėja, rašoma leidinyje „Liberation“. Visa tai vyksta ne be daugelio Arabų Lygos šalių pagalbos su Saudo Arabija ir Kataru priešakyje, kaip ir dėl Turkijos pastangų. Prisiminkime ir JAV, Europos Sąjungos ir kitų sąjungininkų veiksmus. Režimas lieka izoliuotas, jį palaiko tik Rusija ir Kinija.

Iranas netaikys Ormūzo sąsiaurio, kuriuo gabenama nafta, blokados, kol sąsiauris tarnaus šalies interesams, pirmadienį sakė kariuomenės vadas. Irano politikai ir pareigūnai ne kartą grasino blokuosiantys Ormūzo sąsiaurį – vartus į Persijos įlanką, atsakydami į Vakarų taikomas sankcijas ar karinius veiksmus. Dėl blokados Iranas gali sulaukti JAV karinio atsako.

Pentagonas pareiškė, kad yra paruošta speciali superbomba, kuri sugebėtų nušluoti nuo Žemės paviršiaus iraniečių bunkerius, rašoma „Inopressa“. Diplomatija vis dar ieško būdų išspręsti Irano branduolinės programos klausimą, tačiau paraleliai tęsiasi pasiruošimas galimam ginkluotam susidūrimui.

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney teigė, kad Vašingtonas turi „moralinę pareigą“ sustabdyti Iraną nuo branduolinių ginklų kūrimo, skelbia BBC. Kalbėdamas vizito Jeruzalėje metu M. Romney pareiškė, kad Iranas yra nestabiliausia valstybė pasaulyje. Jis teigė, kad JAV pripažįsta Izraelio teisę ginti save ir kad Vašingtonui būtų teisinga palaikyti Jeruzalę.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė apie būtinybę stiprinti karinį ir pasienio saugumą, bijodamas, kad Baltarusijoje gali prasidėti „Arabų pavasariui“ analogiškas scenarijus, praneša gazeta.ru. Globalizacijos sąlygomis, teigia A. Lukašenka, bet kokios negatyvios tendencijos plinta labai greitai, neatsižvelgdamos į geografines ribas: „Pavyzdžių yra pakankamai, Vidurio Rytai, Sirija, Iranas ir spaudimas jam.

Irano pasiuntinys Jungtinėse Tautose (JT) Mohammadas Khazaee pareiškė, kad Izraelis suorganizavo ir praėjusią savaitę Bulgarijoje įvykdė teroro aktą prieš Izraelio turistų autobusą, skelbia „RIA Novosti“. Liepos 18 dieną savižudis susisprogdino Burgaso miesto oro uosto aikštelėje stovėjusiame autobuse, kuriame buvo 40 Izraelio turistų. Per incidentą žuvo penki izraeliečiai, bulgaras vairuotojas ir dar 30 žmonių buvo sužeista.

Prieš savo kelionę į Europą Respublikonų partijos kandidatas JAV prezidento rinkimuose Mittas Romney griežtai sukritikavo dabartinį šalies prezidentą Baracką Obamą, rašoma „La Stampa“. Prieš kelionę po užsienį, kurios metu M. Romney aplankys Didžiąją Britaniją, Izraelį ir Lenkiją, jis išsakė nuomonę apie JAV užsieinio politiką: „Nuo Berlyno iki Kairo prezidentas Obama iliustravo savo JAV matymą. Aš jums papasakosiu apie savo viziją.

Vokietijos stambiausia technologijų kompanija „Siemens“ sukūrė programą, pašalinančią programinės įrangos „angas“, kuriomis naudojasi sudėtingas virusas „Stuxnet“, skelbia BBC. Apie virusą „Stuxnet“ buvo išsiaiškinta 2010 metais po dėl gedimų atliktų tyrimų daugelyje pramonės įmonėse ir gamyklose. Iranas su kibernetinėmis atakomis kovoja nuo 2010-ųjų, kai virusas „Stuxnet“ sutrikdė kelių urano sodrinimo centrifugų kontrolę.

Birželį atlikta apklausa rodo, kad dauguma izraeliečių pasitiki Jungtinėmis Valstijomis, kurios padėtų Izraeliui iškilus grėsmei, tačiau, jų manymu, dabartinė Vašingtono administracija prastai tvarkosi su grėsmėmis, skelbia „usatoday.com“. „Mes turime sunaikinti Irano ginklus su ar be amerikiečių pagalbos“, – sakė 51-erių Šiaurės Izraelio gyventojas. Iranas yra tarp didžiausią susirūpinimą keliančių šalių.

Irano atominių objektų infrastruktūrą užpuolė naujas galingas kompiuterių virusas, kuriam pavyko iš dalies paralyžiuoti jų veiklą. Apie tai pranešė antivirusinės programinės įrangos gamintoja bendrovė „F-Secure“. Vienas iš jos vadovų Mikko Hypponenas pranešė gavęs Irano atominės energijos organizacijoje dirbančio mokslininko laišką, kuriame informuojama apie neseniai įvykdytą galingą ataką prieš Irano branduolinių objektų kompiuterių sistemas.

Rusija pirmadienį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) pareigūnams Ženevoje perdavė ratifikuotą stojimo sutartį. Tai reiškia, kad Maskva rugpjūčio 22 dieną taps oficialia PPO nare. Rusijos 1,9 trilijono JAV dolerių vertinama ekonomika yra devinta didžiausia pasaulyje ir didžiausia už PPO ribų. Šalys, stojančios į šią organizaciją, turi sutikti su visomis narių įvestomis taisyklėmis. Šaliai pasirašius stojimo į PPO sutartį ji įsigalioja automatiškai po 30 dienų.

Iranas pradės sodrinti uraną iki 56 proc., jeigu Izraelis ir Vakarai ir toliau spaus Islamo Respubliką sankcijomis, remdamasi religiniu lyderiu Seyedu Reza Taghaviu praneša „Kabir News“. „Šiuo metu Teheranas gamina iki 20 proc. prisodrintą uraną. Tačiau mes padidinsime sodrinimą iki 56 proc., jeigu Vakarų šalys tęs savo priešiškumą Iranui. Visi apribojimai ir sankcijos taikomos dėl Irano Islamo Respublikos didžiulės galios“, – sakė S. R. Taghavis.

JAV įspėjo laivybos pramonę, jog Irano laivai naudojasi kitų šalių vėliavomis, kad apeitų Vakarų įvestas sankcijas. Siera Leonė yra viena paskutinių valstybių, kuri atsiėmė savo vėliavą iš valstybinei kompanijai „Irano Islamo Respublikos laivybos linijos“ (Islamic Republic of Iran Shipping Lines), kuri įtraukta į JAV juodąjį sąrašą, priklausančio laivo.

Teroristas, trečiadienį susprogdinęs autobusą su turistais izraeliečiais Bulgarijos Burgaso miesto oro uoste, buvo Švedijos pilietis Mehdis Ghezalis. Tai ketvirtadienį pranešė Didžiosios Britanijos televizijos kanalai. Jų žiniomis, M. Ghezalis neplanavo tapti teroristu mirtininku. Jis tikėjosi padėti sprogstamąjį įtaisą autobuse ir dingti iš nusikaltimo vietos. M. Ghezalis mokėsi vienoje iš Didžiosios Britanijos medresių ir lankėsi Saudo Arabijoje, Afganistane ir Pakistane.

Iranas paneigė bet kokias sąsajas su savižudišku išpuoliu prieš Izraelio turistus Bulgarijoje. Per teroro aktą Burgo oro uoste trečiadienį žuvo septyni žmonės – penki izraeliečiai, autobuso vairuotojas bulgaras bei spėjamas mirtininkas. Iranas smerkia bet kokius išpuolius prieš nekaltus civilius kaip nežmoniškus, ketvirtadienį naujienų portalui „Al-Alam“ sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Raminas Mehmanparastas.

Bulgarijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti spėjamas mirtininkas, susprogdinęs autobusą su turistais iš Izraelio, praneša naujienų agentūra „France Presse“. „Tai niekuo neišsiskiriantis kokių 36 metų amžiaus vyras“, – pareiškė žurnalistams Bulgarijos vidaus reikalų ministras Cvetanas Cvetanovas. Pareigūnas pridūrė, kad specialistai jau turi jo pirštų atspaudų. Šiuo metu manoma, kad teroristas į Bulgariją su padirbta viza galėjo atvykti iš JAV.

(Papildyta 11:25 val.) Mažiausiai septyni žydų turistai žuvo ir dešimtys buvo sužeisti teroristinio išpuolio metu Bulgarijoje. Izraelis iš karto kaltę suvertė Iranui, rašoma inosmi.ru. Kodėl Bulgarija? Autobusas buvo susprogdintas prie oro uosto, Juodosios jūros pakrantės mieste Burgase, kur atvyksta daugybė turistų, vykstančių į šalia esančius kurortus. Kol kas nėra aišku, ar tai buvo teroristo-mirtininko veiksmai, ar bomba buvo iš anksto palikta autobuse.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton vizito Izraelyje metu pareiškė, kad JAV „pasinaudos visais Amerikos galios elementais“, kad Iranui užkirstų kelią sukurti branduolinį ginklą, skelbia BBC. H. Clinton teigimu, Irano iki šiol pateikti pasiūlymai dėl branduolinės programos nereiškia derybų pradžios. Be kita ko, valstybės sekretorė teigė, kad JAV kuria naują rezoliuciją, kuri turės „pasekmių“ Sirijai.

Irano valdžia rekomendavo šalies televizijos kanalams nerodyti laidų ir filmų, kuriuose valgomi sotūs pietūs su vištiena, rašo „The Daily Telegraph“. Valdininkų nuomone, tokios scenos gali sukelti pavydą ir agresiją tiems žmonėms, kurie negali sau to leisti, o tai padidintų socialinę įtampą visuomenėje. „Kinas – tai visuomenės langas. Kai kurie žmonės, prisižiūrėję filmų apie turtuolių gyvenimą, gali griebtis peilių ir pareikalauti savosios visuomenės turto dalies.

Kai atsimenu kelionę į Iraną, vis dar nusišypsau iš to sunkaus ir tuo pačiu graudžiai gražaus bastymosi po pasaulį. Aš visada buvau įsitikinusi, kad kelionės suaktyvina žmogaus vystymąsi – kelionėje žmogus ne tik patiria naujų gerų dalykų, bet ir įveikia išbandymus, naujai pamato save. Gal dėl to prieš keliones daugelį žmonių kankina nerimo jausmas. Prieš važiuojant į Iraną mano nerimas buvo ypač stiprus.

Faktas, kad internetas nenustojo veikti pirmuosius savo gyvavimo dešimtmečius mus skatina galvoti, kad jis niekad ir nenustos. Tačiau kaip ir bet kokia sistema, ar ji būtų biologinė, ar sukurta žmogaus, taip ir internetas gali žlugti, tikina neurologas Davidas Eaglemanas. Knygos „Why the Net Matters“ autorius savo straipsnyje CNN teigia, kad egzistuoja keturios ligos, kurios tikrai gali masiškai ištrinti internetą.

„2013-aisiais bus daug blogiau, nes, kaip ir 2008 metais, šiuo metu turime ekonomikos ir finansų krizę, tačiau kitaip nei 2008-aisiais mums pradeda trūkti politikos kulkų. 2008 metais buvo galima sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 5–6 proc. iki 0, atlikti tris kiekybinio skatinimo etapus, naudoti fiskalinio skatinimo priemones, siekiančias 10 proc. BVP, paremti bankų gelbėjimą“, – interviu „Bloomberg“ televizijai sakė jis.

Irano nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komitetas pateikė įstatymo projektą, pagal kurį būtų bandoma sustabdyti tanklaivius, Ormūzo sąsiauriu gabenančius naftą šalims, kurios taiko sankcijas Iranui. Apie tai pranešė Irano parlamento narys Ibrahimas Agha-Mohamadis (Ibrahim Agha-Mohammadi), kurį citavo Irano parlamento naujienų agentūra. „Įstatymo projektas buvo pasiūlytas kaip atsakas į Europos Sąjungos (ES) sankcijas prieš Irano Islamo Respubliką“, - sakė parlamentaras.

Jeigu Izraelis puls Iraną, tada Teheranas prieš jį panaudos šalyje pagamintas balistines raketas, naujienų agentūra IRNA citavo Irano revoliucinės gvardijos aviacijos dalinio vadą Amiras Ali Hajizadehas, praneša „RIA Novosti“. Kalbėdamas per spaudos konferenciją Teherane, A. Ali Hajizadehas teigė, kad Iranas baigia sukurti naujas prieš radarus nukreiptas balistines raketas, kurių nuotolis siekia 300 kilometrų ir kurios gali atakuoti bet kokius sausumoje ar vandenyje esančius radarų centrus bei...

Sekmadienį įsigalioja Europos Sąjungos (ES) naftos embargas Iranui, praneša agentūra AFP. Nuo liepos 1-osios, be kita ko, galios netenka senosios sutartys dėl iranietiškos naftos tiekimo. Draudikai ES šalyse nebeturi teisės drausti Irano naftos transportavimo. Dėl atitinkamų priemonių ES susitarė sausį. Praėjusią savaitę Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai dar kartą patvirtino, kad naujos sankcijos įsigalios. Be to, esą svarstomos tolesnės baudžiamosios priemonės.

Pietų Korėja nuo šių metų liepos 1 dienos nebepirks Irano naftos, nes Europos Sąjungos (ES) draudimo bendrovės pristabdo Irano tanklaivių draudimą, praneša „Associated Press“. ES draudikai atsisakė drausti laivus iš Irano, vadovaudamiesi Teheranui taikomomis sankcijomis, susijusiomis su jo branduoline programa. Seulas anksčiau mėgino tartis su Briuseliu, kad jam būtų padaryta išimtis dėl Irano tanklaivių draudimo, tačiau derybos nebuvo sėkmingos.