iranas

Baiminantis galimos karinės eskalacijos konflikte tarp Vašingtono ir Teherano, Iranas pagrasino „ryžtingu ir deramu“ atsaku, jei bus užpultas. Tokiu atveju „visos regione esančios priešiškų pajėgų bazės, objektai ir turtas (...) taptų teisėtais taikiniais“, sakoma Irano ambasadoriaus JT laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui. JAV kariuomenė Artimuosiuose Rytuose turi bazių, kuriose tarnauja dešimtys tūkstančių karių.

Konflikte su Iranu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė terminą susitarimui pasiekti. Lėktuve „Air Force One“ kalbėdamas su žurnalistais, jis sakė, kad 10–15 dienų yra pakankamas laikas. Tai „gana maksimumas“, teigė jis. „Arba mes pasieksime susitarimą, arba jiems bus blogai“, – pažymėjo D. Trumpas. Jau prieš tai jis įspėjo vadovybę Teherane: jei ji nesudarys susitarimo, reikės „visiškai kitokio kelio“, grasino D. Trumpas pirmajame savo Taikos tarybos susitikime.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad per artimiausias 10 dienų nuspręs, ar smogti Iranui, ar ne. Įtampa tarp ilgamečių priešininkių toliau didėja.  „Gali tekti žengti dar vieną žingsnį, o gal ir ne. Galbūt sudarysime susitarimą [su Teheranu]. Tai sužinosite per artimiausias, tikriausiai, 10 dienų“, – Vašingtone sakė D. Trumpas.

Donaldui Trumpui Irano link pasiuntus didžiausią ir galingiausią lėktuvnešį pasaulyje, amerikiečių kariai iki savaitgalio bus visiškai pasiruošę suduoti smūgį teroristiniam režimui. Tai skelbia amerikiečių žiniasklaida, tačiau priduria, kad D. Trumpas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl smūgių. Galią regione demonstruoja ir Iranas – surengė  karines pratybas su Rusija ir pasiuntė savo Revoliucinę gvardiją į Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja penktadalis pasaulio naftos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad esą „užbaigė aštuonis karus“ ir dar kartą pakomentavo karą Ukrainoje. Jis taip pat pristatė savo planus dėl taikos. Apie tai D. Trumpas pranešė Taikos tarybos posėdyje Vašingtone, rašo „24 Kanal“. JAV prezidentas nurodė, kad jo administracija esą jau prisidėjo prie aštuonių tarptautinių konfliktų užbaigimo, o kitu tikslu įvardijo karą Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pažadėjo 10 mlrd. dolerių (8,5 mlrd. eurų) savo Taikos tarybai – vis dar neaiškios formos naujai institucijai, pirmiausia orientuotai į Gazos Ruožą, – o pirmasis jos posėdis vyksta tuo pat metu, kai jis grasina Iranui karu.

Lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį spaudos konferencijoje paragino visus Lenkijos piliečius išvykti iš Irano, JAV prezidentui Donaldui Trumpui vėl užsiminus apie karinius veiksmus prieš šią šalį. „Visi, kurie vis dar yra Irane, privalo nedelsiant išvykti ir jokiomis aplinkybėmis niekas neturėtų planuoti keliauti į tą šalį“, – sakė jis.

Nuo 2025-ųjų sausio Irane įkalintai britų porai už šnipinėjimą skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ketvirtadienį pranešė jų šeima, pasmerkdama elgesį su jais. Craigas Foremanas ir žmona Lindsay sulaikyti keliaudami per šalį motociklais aplink pasaulį. Jie nuosekliai neigė Teherano kaltinimus šnipinėjimu.

Po antrojo netiesioginių Irano ir JAV branduolinių derybų rato Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis kalbėjo apie „žingsnį į priekį“ ir kartu paragino paskubėti. „Padarėme pažangos, tačiau dar yra daug darbo, o problema ta, kad neturime daug laiko, – sakė R. Grossis Prancūzijos televizijos stočiai LCI.

Aukšto rango JAV nacionalinio saugumo pareigūnai pranešė prezidentui Donaldui Trumpui, kad kariuomenė yra pasirengusi galimiems smūgiams prieš Iraną jau šeštadienį, tačiau bet kokių veiksmų laikas greičiausiai bus pratęstas už šio savaitgalio ribų, rašo „CBS News“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais. D. Trumpas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl smūgių, sakė pareigūnai, kurie „CBS News“ kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti jautrius nacionalinius klausimus.

Iranui būtų labai patartina sudaryti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, trečiadienį pareiškė Baltieji rūmai ir kartu pakartojo, kad prezidentas Donaldas Trumpas teikia pirmenybę diplomatijai. Paklausta apie galimus karinius veiksmus, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt nurodė, kad „yra daug priežasčių ir argumentų“, kuriais būtų galima pagrįsti smūgį Iranui.

Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Iranui būtų protinga pasiekti susitarimą su JAV dėl jo branduolinės programos. „Iranui būtų labai protinga sudaryti susitarimą su prezidentu Trumpu ir jo administracija“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Didelis karas su Iranu yra „labiau tikėtinas, nei atrodo daugumai amerikiečių“ ir gali prasidėti labai greitai, remdamasis savo šaltiniais praneša leidinys „Axios“. Planai atrodo kaip jungtinė, kelias savaites truksianti JAV ir Izraelio operacija, kuri bus pastebimai platesnė ir pavojingesnė Irano režimui nei pastarasis dvylikos dienų nuotolinis Irano ir Izraelio karas. D. Trumpas buvo arti smūgio Iranui dar sausio pradžioje, po kruvino vidaus protestų numalšinimo.

Jungtinės Valstijos „vienaip ar kitaip“ atgrasys Iraną nuo branduolinių ginklų įgijimo, trečiadienį įspėjo JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. „Jie labai aiškiai pasakė, ką darytų su branduoliniais ginklais. Tai visiškai nepriimtina“, – Paryžiuje, Tarptautinės energetikos agentūros posėdžių kuluaruose, žurnalistams pareiškė Ch. Wrightas. „Tad mes vienaip ar kitaip sustabdysime Irano žygį link branduolinio ginklo“, – sakė jis.

Irano žiniasklaida pranešė, kad ketvirtadienį Iranas ir Rusija surengs karinius jūrų manevrus Omano jūroje. Pratybos rengiamos po naujausio Teherano ir Vašingtono derybų rato Ženevoje.  Pirmadienį Revoliucinė gvardija, ideologinis Irano kariuomenės sparnas, taip pat pradėjo pratybas strateginiame Hormūzo sąsiauryje, mesdamos iššūkį regione dislokuotoms JAV karinėms jūrų pajėgoms.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad Teheranas yra atviras „patikrinimams“, ar nesiekia pasigaminti branduolinio ginklo, kai Islamo respublika antradienį atnaujino branduolines derybas su Jungtinėmis Valstijomis. „Mes visiškai nesiekiame branduolinio ginklo, – antradienį paskelbtame interviu sakė M. Pezeshkianas.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį pareiškė, kad per naujausias derybas su Jungtinėmis Valstijomis buvo sutarta dėl „pagrindinių principų rinkinio“, kuris atvertų kelią susitarimui.

Ženevoje antradienį prasidėjo antrasis Jungtinių Valstijų ir Irano derybų dėl Teherano branduolinės programos ratas, JAV vis labiau stiprinant savo karinį buvimą Artimuosiuose Rytuose, o Iranui surengus didelio masto karines jūrų pratybas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą grasino jėga priversti Iraną apriboti savo branduolinę programą. Iranas savo ruožtu pareiškė, kad atsakys į bet kokį JAV išpuolį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Iraną dėl „pasekmių, jei nebus sudarytas susitarimas“ prieš Ženevoje vyksiančias Jungtinių Valstijų ir Islamo Respublikos derybas. „Aš netiesiogiai dalyvausiu tose derybose“, – žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, skrisdamas į Vašingtoną. „Nemanau, kad jie nori patirti pasekmes, jei nebus sudarytas susitarimas“, – pridūrė D. Trumpas.

JAV pozicija Teherano branduolinės programos klausimu „tapo realistiškesnė“, pirmadienį, likus dienai iki antrojo derybų rato, pareiškė Iranas. „Atsargiai vertinant, remiantis Maskate iki šiol vykusiomis diskusijomis, bent jau mums buvo pasakyta, kad JAV pozicija dėl Irano branduolinės programos tapo realistiškesnė“, – pažymėjo užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra IRNA.

 Irano Revoliucinė gvardija, pasak valstybinės žiniasklaidos, pradėjo pratybas Ormūzo sąsiauryje. Karinės pratybos, kurių trukmė nenurodoma, skirtos pasirengti „potencialioms saugumo ir karinėms grėsmėms“ strategiškai svarbiame sąsiauryje, pranešė Irano valstybinė televizija. Teheranas jau ne kartą grasino blokuoti Ormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos produkcijos. Sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka, Arabijos jūra ir Indijos vandenynu.

Irano užsienio reikalų ministras atvyko į Ženevą prieš antrąjį derybų su Jungtinėmis Valstijomis ratą, pirmadienį pranešė Irano valstybinė televizija, Vašingtonui toliau darant spaudimą Islamo respublikai.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad bet kokiame JAV susitarime su Iranu turi būti numatyta, jog Irane nebeliks sodrinto urano ir šalis nebegalės jo daugiau sodrinti. Apie tai B. Netanyahu prakalbo tuo metu, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį išvyko į Šveicariją, kur kitą savaitę dalyvaus antrajame derybų ture su JAV dėl Irano branduolinės programos.

Vašingtonui spaudžiant Teheraną sudaryti susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo, Šveicarija šeštadienį pranešė, kad Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs JAV ir Irano derybas. „Šveicarija yra visada pasirengusi pasiūlyti savo geranorišką pagalbą, kad palengvintų dialogą tarp Jungtinių Valstijų ir Irano“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs JAV ir Irano derybas.

Miunchene, kur vyksta saugumo konferencija, subūrusi įvairių pasaulio šalių lyderius, prie demonstracijos prieš Irano vyriausybę šeštadienį prisijungė apie 200 tūkst. žmonių, pranešė policija. Protestuotojai, susirinkę Miuncheno Teresės pievoje (vok. Theresienwiese), pasmerkė Irano Islamo Respublikos vadovybę, praėjusį mėnesį kruvinomis represijomis numalšinusią visoje šalyje vykusius protestus.

JAV gyvenantis paskutinio Irano šacho sūnus šeštadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą padėti Irano žmonėms ir pareiškė, kad „atėjo laikas užbaigti Islamo Respubliką“. „Prezidentui Trumpui (...). Irano žmonės girdėjo jus sakant, kad pagalba jau pakeliui, ir jie jumis tiki. Padėkite jiems“, – Miuncheno saugumo konferencijoje žurnalistams sakė Reza Pahlavi.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad vyriausybės pasikeitimas Irane būtų „geriausia, kas galėtų nutikti“, ir pasiuntė į Artimuosius Rytus antrą lėktuvnešį, jog sustiprintų karinį spaudimą Islamo Respublikai. Šios D. Trumpo pastabos buvo bene atviriausias jo raginimas nuversti Irano dvasininkų valdžios aparatą. Jos nuskambėjo JAV lyderiui spaudžiant Vašingtono priešininką Teheraną sudaryti susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros agentūros vadovas penktadienį pareiškė, kad susitarti su Iranu dėl jo branduolinių įrenginių patikrinimų yra įmanoma, bet „labai sunku“. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi  Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad inspektoriai grįžo į Iraną po praėjusių metų Izraelio ir JAV pajėgų atakų, tačiau negalėjo aplankyti nė vienos iš vietų, į kurias buvo taikytąsi.

Irano pareigūnai penktadienį už užstatą paleido reformistų fronto koalicijos lyderę, praėjus kelioms dienoms po to, kai ji buvo sulaikyta po sausį vykusių antivyriausybinių protestų, pranešė vietos žiniasklaida. Irano reformų fronto koalicijos vadovė Azar Mansouri „prieš kelias minutes sumokėjo užstatą ir buvo paleista iš kalėjimo“, naujienų agentūrai ISNA sakė jos advokatas Hojjatas Kermani.

Irano institucijos paleido du įtakingus reformistus, kurie pastarosiomis dienomis buvo sulaikyti po sausį vykusių antivyriausybinių protestų, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida. „Javadas Emamas ir Ebrahimas Asgharzadeh prieš kelias minutes buvo paleisti už užstatą“, – ketvirtadienio vakarą paskelbtame interviu naujienų agentūrai ISNA sakė jų advokatas Hojjatas Kermani.

Tremtyje JAV gyvenantis 1979 m. nuversto Irano šacho sūnus Reza Pahlavi paragino Jungtines Valstijas vėl suduoti karinį smūgį Iranui. Dabar tinkamas momentas tikslingam smūgiui prieš Irano revoliucinę gvardiją, kad būtų sustabdytas masinis žudymas ir iraniečiams suteiktas „sąžiningas šansas“, sakė jis ketvirtadienį vokiečių leidiniui „Spiegel“. R. Pahlavi dalyvaus penktadienį ir šeštadienį vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį per susitikimą Vašingtone ketina spausti JAV prezidentą Donaldą Trumpą užimti griežtesnę poziciją branduolinėse derybose su Iranu. D. Trumpas susitikimo, kuris turi prasidėti 11 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku, išvakarėse pareiškė, kad svarsto galimybę nusiųsti antrą JAV armadą į Artimuosius Rytus, siekiant priversti Teheraną pasiekti branduolinį susitarimą.

Prancūzija pirmadienį apkaltino Iraną „represijomis ir bauginimu“, teismui skyrus naują šešerių metų laisvės atėmimo bausmę Nobelio taikos premijos laureatei Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) už „kenkimą nacionaliniam saugumui“. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Iranas „dar kartą pasirinko represijas ir bauginimą“. Paryžius ragina paleisti žmogaus teisių aktyvistę, kuri taip pat buvo nuteista pusantrų metų laisvės atėmimo bausme už prieš Irano Islamo Respubliką nukreiptą ...

Irano žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad Irane buvo suimtas žymus reformistas, šalies valdžios institucijoms po masinių protestų, kurie tapo vienu didžiausių iššūkių Islamo respublikai nuo jos įkūrimo, stiprinant represijas prieš disidentus. Pagrindinei reformistų koalicijai atstovaujantis Javadas Emamas buvo areštuotas praėjus kelioms dienoms po to, kai Irano ir JAV pareigūnai surengė derybas Omane, kurias abi pusės įvertino teigiamai.

Izraelis informavo Jungtines Valstijas, kad yra pasirengęs imtis vienašališkų veiksmų, jei Iranas peržengs nustatytą „raudonąją liniją“ balistinių raketų kūrimo srityje, mat Jeruzalė Irano raketų programa laiko egzistencine grėsme savo saugumui, remdamasis Izraelio saugumo tarnybų šaltiniais rašo „The Jerusalem Post“, kurio straipsnio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“. Šaltinių duomenimis, Izraelio gynybos pareigūnai per pastarąsias savaites surengė seriją uždarų aukšto lygio konsulta...

Irano pareigūnai sekmadienį suėmė tris reformų siekiančius asmenis, įskaitant Irano Reformų fronto koalicijos vadovę Azar Mansouri, pranešė naujienų agentūra Fars. „Azar Mansouri, Ebrahimas Asgharzadehas ir Mohsenas Aminzadehas buvo sulaikyti saugumo ir teisėsaugos institucijų“, – pranešė agentūra.

Irano užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad šalis niekada neatsisakys teisės sodrinti uraną, net jei karas „mums bus primestas“, nepaisydamas Vašingtono spaudimo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra grasinęs panaudoti jėgą prieš Iraną ir sustiprino JAV karinį buvimą netoli Irano krantų, o pirmadienį pareiškė kad „nutiks blogų dalykų“, jei susitarimas tarp šalių nebus pasiektas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad kitos derybos tarp jo administracijos atstovų ir Irano įvyks kitą savaitę. Penktadienį vykusios derybos su Irano delegacija buvo „labai geros“, lėktuve „Air Force One“ pakeliui į savo kurortą „Mar-a-Lago“ Floridoje kalbėdamas su žurnalistais sakė D. Trumpas. „Atrodo, kad Iranas labai nori susitarti“, – sakė jis.

Penktadienį Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė naujas sankcijas, skirtas apriboti Irano naftos eksportą, įskaitant sankcijas 14-ai laivų. Apie tai pranešta iškart po Omane pasibaigusių netiesioginių derybų.  Prezidentas Donaldas Trumpas pasiryžęs „sumažinti Irano režimo neteisėtą naftos ir naftos chemijos produktų eksportą, jo administracijai vykdant maksimalaus spaudimo kampaniją“, – sakoma  Valstybės departamento atstovo Tommy Pigotto pareiškime.

JAV paragino savo piliečius nedelsiant palikti Iraną, skelbia DW. „JAV piliečiai turėtų būti pasirengę nuolatinėms interneto pertraukoms, numatyti alternatyvias komunikacijos priemones ir, jei tai saugu, apsvarstyti galimybę išvykti iš Irano sausuma į Armėniją arba Turkiją“, – teigiama JAV ambasados Teherane interneto svetainėje. Pranešime taip pat nurodoma, kad skrydžiai gali būti atšaukti be išankstinio įspėjimo.

Irano ir Jungtinių Valstijų derybininkai dėl tolesnių veiksmų nuspręs po konsultacijų savo sostinėse, penktadienį pasibaigus deryboms tarp Vašingtono ir Teherano pareiškė iraniečių diplomatijos vadovas. „Tolesni veiksmai priklausys nuo mūsų konsultacijų su mūsų sostinėmis“, – po pirmojo derybų rato Omane duotame interviu sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. Irano valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad Omane baigėsi Teherano ir Vašingtono derybos.

Omane prasidėjo Irano ir Jungtinių Valstijų derybos, penktadienį pranešė Irano valstybinė televizija. Prieš derybas Teheranas pareiškė esąs pasirengęs gintis, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė atmesti karinių veiksmų galimybę. Tai pirmosios derybos nuo tada, kai praėjusių metų birželį per Islamo Respublikos 12-os dienų karą su Izraeliu JAV subombardavo Irano branduolinius objektus.

Kinija penktadienį pareiškė palaikanti Iraną, ginantį savo interesus, ir priešinasi „vienašališkam engimui“ prieš Teherano ir Vašingtono derybas dėl iraniečių branduolinės programos.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalies šiaurės vakaruose institucijos sulaikė užsienio pilietį ir konfiskavo artimos kovos ginklų siuntą. „Į Iraną įvežama 14 tonų įvairių profesionalių ginklų ir daiktų, kurie gali būti naudojami riaušėse, siunta buvo aptikta ir konfiskuota“, – trečiadienį paskelbė oficialioji naujienų agentūra IRNA. „Sulaikytas užsienio pilietis“, – pridūrė ji, nenurodydama asmens pilietybės.

Irano Islamo revoliucijos gvardija pirmą kartą po žeme dislokavo naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Khorramshahr 4“, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Fars“.  Teigiama, kad raketa, kurią „Fars“ apibūdino kaip pažangiausią Irano raketą, gali nuskrieti 2000 kilometrų, o jos naudingoji apkrova – daugiau nei 1 tona sprogmenų, pranešė agentūra.

Islamo revoliucinė gvardija Persijos įlankos vandenyse dėl, kaip teigiama, „kuro kontrabandos“ perėmė du naftos tanklaivius su užsienio įgulomis, ketvirtadienį pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra „Tasnim“. Pasirodžius pranešimams nebuvo aišku, su kokių šalių vėliavomis tanklaiviai plaukiojo ir kokios buvo įgulos narių tautybės.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi griežtai užsipuolė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą ir pareiškė viltį, kad valdžia Berlyne pasikeis. Tinkle „X“ jis kaltino F. Merzą „politiniu naivumu“ ir „bjauriu charakteriu“. Iranas, anot A. Araghchi, visad palaikė gerus santykius su Vokietija. „Dėl to dar apmaudžiau, kad Vokietijai pasaulio scenoje atstovauja toks asmuo, kaip ponas Merzas“, – teigė jis.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pranešė, kad branduolinės derybos su Jungtinėmis Valstijomis vyks penktadienio rytą Omane. Teheranas ne kartą pabrėžė, kad bet kokios derybos turėtų būti sutelktos tik į branduolinį klausimą, o ne į jo raketų programą ar gynybos pajėgumus. „Branduolinės derybos su Jungtinėmis Valstijomis numatytos Maskate penktadienį apie 10 val.