iranas

Prieš kelias savaites Venesuelos lyderį nuvertęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas imasi panašios taktikos Irano atžvilgiu: šalia Islamo Respublikos krantų jau atplaukė jo vadinamoji „armada“, o visuomenės palaikymo neturintis teokratinis režimas sulaukė JAV prezidento įspėjimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi išvengti karinių veiksmų prieš Iraną, kuris pagrasino smogti amerikiečių bazėms ir lėktuvnešiams, reaguodamas į bet kokią ataką. Baltųjų rūmų šeimininkas sakė, kad kalbasi su Iranu, ir paliko atvirą galimybę išvengti karinės operacijos. Anksčiau D. Trumpas įspėjo Iraną, kad „laikas senka“ po to, kai Artimųjų Rytų vandenyse buvo dislokuota lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė.

Donaldas Trumpas ir vėl grasina galingais smūgiais Iranui, jei šis nesutiks išsižadėti ambicijų kurti branduolinį ginklą. D. Trumpas reikalauja branduolinio susitarimo, kurio režimas nenori ir įspėja – laikas senka. Didindamas spaudimą režimui, D. Trumpas į Artimuosius Rytus pasiuntė galingą karinių laivų armadą. Tuo metu Teheranas sako, kad į bet kokį smūgį atsakys smūgiu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. D. Trumpas demonstruoja galią ir didina spaudimą teroristiniam Irano režimui.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį susitarė paskelbti Irano Islamo revoliucijos gvardiją (IRGC) teroristine organizacija dėl masinių protestų malšinimo, pranešė bloko vyriausioji diplomatė.  „Represijos negali likti be atsako“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Kaja Kallas.  „Bet kuris režimas, kuris nužudo tūkstančius savo žmonių, eina link savo paties žlugimo", – pridūrė ji.

 Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įvedė sankcijas Irano vidaus reikalų ministrui, generaliniam prokurorui ir regioninių Irano islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) vadams dėl mirtinų masinių protestų malšinimo. ES oficialiajame leidinyje pranešama, kad 27 valstybių blokas į savo vizų uždraudimo ir turto įšaldymo juodąjį sąrašą įtraukė iš viso 15 pareigūnų ir šešis subjektus.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai susitarė dėl naujų sankcijų Iranui, kuriomis reaguojama į žiaurų prieš vyriausybę nukreiptų protestų malšinimą ir tolesnę Teherano paramą Rusijos karui prieš Ukrainą, naujienų agentūrai „dpa“ pareiškė bloko pareigūnai. Pagal šią priemonę sankcijos įvedamos maždaug 30-čiai asmenų ir subjektų – įšaldomas jų turtas ir pritaikomas draudimas keliauti.

Irano kariuomenė ketvirtadienį papildė savo kovinius pulkus 1 tūkst. dronų, o jos vadas pažadėjo „triuškinantį atsaką“ į bet kokį puolimą, pranešė valstybinė televizija, Jungtinėms Valstijoms dislokavus smogiamąją grupę regioniniuose vandenyse. „Atsižvelgiant į grėsmes, su kuriomis susiduriame, strateginių pranašumų išlaikymas ir stiprinimas greitam mūšiui ir triuškinančiam atsakui į bet kokią invaziją (...) visada yra kariuomenės darbotvarkėje“, – sakė generolas Amiras Hatami.

Turkija svarsto nenumatytus veiksmų planus savo pasienyje galimo Jungtinių Valstijų išpuolio prieš Iraną atveju, ketvirtadienį AFP nurodė vienas aukšto rango pareigūnas. „Jei Jungtinės Valstijos puls Iraną ir režimas žlugs, Turkija planuoja papildomas priemones sienos saugumui sustiprinti“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.  Vašingtonas neatmetė karinės intervencijos prieš Teheraną galimybės dėl mirtino atsako į protestus, vykusius anksčiau šį mėnesį.

Turkija pasiūlys pagalbą sprendžiant nesutarimus tarp Vašingtono ir Teherano, kai šalyje lankysis Irano diplomatijos vadovas, ketvirtadienį, likus dienai iki šio vizito, sakė šaltinis Užsienio reikalų ministerijoje. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas savo kolegai Abbasui Araghchi per penktadienį numatytą susitikimą ketina perduoti žinią, kad „Turkija yra pasirengusi prisidėti prie dabartinės įtampos sprendimo dialogu“, nurodė šaltinis.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai. kaip tikimasi, ketvirtadienį susitars įtraukti Irano Revoliucinę gvardiją į bloko teroristų sąrašą, pareiškė ES užsienio politikos vadovė. Toks žingsnis turi būti žengtas po Irane vykdyto kruvino susidorojimo su masiniais protestais. „Jei elgiatės kaip teroristai, su jumis ir turėtų būti elgiamasi kaip su teroristais“, – žurnalistams prieš ministrų susitikimą Briuselyje sakė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.

Prancūzija trečiadienį pranešė, kad rems Italijos vadovaujamą Europos Sąjungos (ES) iniciatyvą įtraukti Irano revoliucinę gvardiją į teroristinių organizacijų sąrašą.

Po šalyje kilusių masinių protestų Irano prezidentas Massudas Peseshkianas pripažįsta klaidas. „Neramumai ir nestabilumas šalyje reikalauja realistiškesnio požiūrio“, – pareiškė prezidentas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra. Vyriausybė, anot jo, turi pripažinti ir savo trūkumus, o ne dėl neramumų kaltinti vien užsienį. M. Peseshkianas, be to, pareikalavo dialogo su teisėsauga, kad būtų pradėtas kai kurių kalinamų demonstrantų paleidimo procesas.

 Iranas atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus apriboti savo branduolinę programą. Irano atominės energijos agentūros vadovas Mohamedas Eslami pareiškė, kad Iranas, kaip ir JAV, turi teisę naudotis pažangiomis branduolinėmis technologijomis. „Dėl to atmetame amerikiečių reikalavimus apriboti savo branduolinę programą“, – pabrėžė jis.  Prieš tai D. Trumpas pagrasino kariniu įsikišimu, kaip Venesueloje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad Irano vyriausybės „dienos suskaičiuotos“, JAV prezidentui Donaldui Trumpui vėl pagrasinus intervencija į Iraną dėl susidorojimo su šalyje vykstančiais taikiais protestais.  „Režimo, kuris gali išlaikyti valdžią tik brutaliu smurtu ir teroru prieš savo paties gyventojus, dienos suskaičiuotos“, – spaudos konferencijoje kartu su Rumunijos ministru pirmininku Ilie Bolojanu sakė F. Merzas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį įspėjo Iraną, kad Islamo Respublikai lieka vis mažiau laiko užkirsti kelią Amerikos kariniam įsikišimui, o Teheranas atmetė galimybę surengti derybas grasinimų fone. D. Trumpas nėra atmetęs galimybės surengti naują ataką prieš Iraną, kuris šį mėnesį inicijavo kruviną susidorojimą su protestais. Ji būtų surengta po pernai birželį tarp Islamo Respublikos ir Izraelio užvirusio 12 dienų karo, prie kurio prisijungė ir JAV.

Pagrindinis kandidatas į Irako ministrus pirmininkus Nouri al Maliki trečiadienį pasmerkė Vašingtono „akivaizdų kišimąsi“, JAV prezidentui Donaldui Trumpui perspėjus, kad jis nutrauks visą paramą šaliai, jei N. al Maliki užims premjero postą. „Mes kategoriškai atmetame akivaizdų Amerikos kišimąsi į Irako vidaus reikalus“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė N. al Maliki.

Vašingtonas ir Teheranas negalės derėtis, jei Jungtinės Valstijos toliau grasins Iranui, trečiadienį pareiškė iraniečių užsienio reikalų ministras, JAV prezidentui Donaldui Trumpui atsisakius atmesti karinių veiksmų galimybę dėl Irano vykdomo susidorojimo su protestuotojais.  „Diplomatija, vykdoma grasinant karu, negali būti veiksminga ar naudinga.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad link Irano plaukia „dar viena“ karinių JAV laivų flotilė. „Beje, šiuo metu į Iraną plaukia dar viena graži karinio laivyno armada. Taigi, bus matyt“, – antradienį JAV Ajovos valstijoje pasakytoje kalboje sakė D. Trumpas. Kol kas neaišku, ar D. Trumpas turėjo omenyje lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“ ir jį lydinčius karo laivus, kurie jau pirmadienį atvyko į Artimuosius Rytus, ar kokias kitas JAV karines pajėgas.

Europos Sąjunga (ES) ketina įvesti pirmąjį sankcijų paketą aukšto rango Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) nariams dėl pastarosiomis savaitėmis įvykdyto kruvino susidorojimo su masiniais protestais, antradienį pranešė diplomatai. 27 valstybių narių blokas turėtų paskelbti apie turto įšaldymą ir draudimus išduoti vizas 21 asmeniui ir subjektui, įskaitant aukšto rango IRGC narius, kai ketvirtadienį Briuselyje susitiks ES užsienio reikalų ministrai, teigė diplomatai.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį telefonu pasikalbėjo su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu ir de facto Persijos įlankos valstybės lyderiui pasakė, kad JAV grasinimai Irano Islamo Respublikai tik sukels nestabilumą. „Amerikiečių grasinimai ir psichologinės operacijos yra nukreiptos į regiono saugumo sutrikdymą ir nesukelia nieko kito, tik nestabilumą“, – princui sakė M. Pezeshkianas, JAV lėktuvnešiui atvykus į Artimuosius Rytus.

Italijos užsienio reikalų ministrui paraginus Europos Sąjungą (ES) po kruvino susidorojimo su masiniais protestais įtraukti Islamo revoliucinės gvardijos pajėgas (IRGC) į teroristinių organizacijų sąrašą, Iranas įspėjo apie „destruktyvias pasekmes“, jei blokas imtųsi šio žingsnio, antradienį pranešė Irano valstybinė žiniasklaida.

JAV įsikūrusi žmogaus teisių gynimo grupė pirmadienį pranešė, jog patvirtino, kad per Irane nuvilnijusią protestų bangą, kurią numalšino saugumo pajėgos, žuvo 5 848 žmonės, ir kartu įspėjo, kad vis dar tiria dar tūkstančius galimų mirties atvejų.

Per masinius protestus Irane, žurnalo „Time“ informacija, vos per dvi dienas galėjo žūti iki 30 tūkst. žmonių. Leidinys remiasi dviem aukštais Irano sveikatos ministerijos pareigūnais.  Šiais duomenimis, sausio 8 ir 9 dienomis Irano saugumo pajėgos nužudė tiek žmonų, kad valstybinės institucijos susidūrė su sunkumais surinkti ir išvežti kūnus. Anot pareigūnų, trūko lavonmaišių, o vietoj greitosios pagalbos automobilių buvo naudojamos sunkvežimių puspriekabės.

Aktyvistams skelbiant, jog per susidorojimus su gyventojais Irane jau žuvo daugiau nei 5 tūkst. gyventojų, šeštadienį Vilniuje į protestą už šios šalies laisvę susirinko keliasdešimt žmonių.  Dalyvių teigimu, itin svarbu, kad kuo daugiau žmonių išgirstų ir pradėtų aktyviau kalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta Irane.

Iraną, kaip ir prieš 47-erius metus, drebina milijoniniai protestai. Tąkart šalyje griuvo monarchija, o dabar milijonai iraniečių siekia nuversti brutalų, šalį į ekonominį krachą nuvedusį ajatolų režimą. Ekspertai atskleidžia, kuo dabartiniai protestai Irane kitokie ir kodėl režimas civiliams malšinti pasitelkia net sukarintas, teroristines grupuotes. Lygiai prieš 47-erius metus Iraną drebino revoliucija. Tai buvo paskutinis kartas, kai šalyje pasikeitė režimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Davose pristatydamas savo vadinamąją Taikos tarybą pareiškė, kad Iranas nori derėtis su Jungtinėmis Valstijomis, o Vašingtonas tam yra pasiruošęs. D. Trumpas priminė, kad Jungtinės Valstijos pernai smogė Irano urano sodrinimo objektams, siekdamos neleisti Teheranui pasigaminti branduolinio ginklo. „Negalima leisti, kad taip nutiktų, – sakė jis. – O Iranas tikrai nori kalbėtis ir mes kalbėsimės.

Jauniems protestuotojams šaudoma į nugarą, šautuvo šratai paleidžiami gydytojui į veidą, o sužeisti žmonės bijo vykti į ligoninę – pasak vieno Irano protestų dalyvio, nuo kruvino susidorojimo su demonstrantais „nukentėjo kiekviena šeima“. Stambule su AFP kalbėjęs 45 metų inžinierius, prašęs įvardyti jį kaip Farhadą (tai nėra jo tikrasis vardas), įsitraukė į masinius protestus, kurie apėmė jo gimtąjį milijoną gyventojų turintį miestą šalia Teherano.

Iranas trečiadienį paskelbė oficialius masinių protestų, kurie prasidėjo gruodžio pradžioje, aukų skaičius ir nurodė, kad iš viso žuvo 3 tūkst. 117 žmonių. Irano Saugumo tarybos pareiškime minimi „2 tūkst. 427 nekalti žmonės ir tvarkos bei saugumo sergėtojai“. Taryba apkaltino didžiausius Irano priešus Izraelį ir Jungtines Valstijas sausio 8 ir 9 d. naktimis šalyje sąmoningai įvykdžius „daugybę teroro aktų“. Pasak tarybos, tai buvo „primesto karo“, kuris vyko 2025 m. birželio mėnesį, tęsinys.

 Irano valstybinė žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad per protestus, kilusius gruodžio pabaigoje, žuvo 3117 žmonių. Aktyvistai teigia, kad protestai buvo numalšinti mirtinomis represijomis. Irano veteranų ir kankinių fondo pareiškime, kurį citavo valstybinė televizija, 2 427 žmonės, įskaitant saugumo pajėgų narius, buvo priskirti prie kankinių ir pavadinti nekaltomis aukomis.

Buvusio Irano šacho našlė Farah Pahlavi naujienų agentūrai AFP sakė, kad po protestų prieš šalies klerikalų valdžią bangos „kelio atgal nebėra“, ir išreiškė įsitikinimą, jog Irano žmonės nugalės. F. Pahlavi, kuri 1979 metų sausį, per Islamo revoliuciją, kartu su vyru buvo priversta bėgti į tremtį, išskirtiniame interviu sakė, kad jos troškimas ir šiandienos poreikis yra grįžti į Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, koks būtų jo atsakas į Irano vadovybės grasinimus ir nuolatinius įžeidinėjimus. Jo teigimu, Jungtinės Valstijos nušluotų Iraną nuo žemės paviršiaus. Apie tai buvo rašoma „NewsNation“. D. Trumpas, paklaustas, koks būtų jo atsakas į Irano vadovybę ir jų režimą, kuris toliau jį įžeidinėja ir grasina, teigė, kad su tuo būtų susidorota. Pasak jo, bet koks išpuolis sulauktų triuškinančio atsako. „Jei kas nors atsitiks, mes susprogdinsime.

Irane nuo protestų pradžios gruodžio pabaigoje žuvo mažiausiai 4 500 žmonių, antradienį pranešė JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra (HRANA), pateikusi naujų duomenų. Organizacija teigė, kad iki šiol patvirtino 4 519 mirties atvejų, o daugiau kaip 9 000 kitų atvejų vis dar tiriami. Tarp žuvusiųjų – 4 251 demonstrantas ir 197 saugumo pajėgų kariai, teigė HRANA.

 Teherane „atsiduoda mirtimi“, antradienį platformoje „X“ parašė Irano žurnalistė Elaheh Mohammadi, kuriai pavyko įveikti kruvinų neramumų purtomos šalies valdžios institucijų įvestą interneto blokadą. Dienraštyje „Ham-Mihan“ dirbanti E. Mohammadi teigė, kad pastarosiomis dienomis prie interneto buvo galima prisijungti naudojant virtualųjį tinklą (VPN). „Per visą savo gyvenimą niekada nesu mačiusi, kad Teherane snigtų ir niekas net nesišypsotų“, – rašė žinoma 38-erių metų žurnalistė.

Europos Sąjunga antradienį pasiūlė uždrausti eksportuoti į Iraną, kur visai neseniai buvo vykdomos žiaurios represijos prieš šalyje vykusių protestų dalyvius, papildomas dronų ir raketų technologijas, paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Europa visiškai solidarizuojasi su drąsiais Irano gyventojais, moterimis ir vyrais, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, reikalaudami laisvės sau ir ateities kartoms“, – platformoje „X“ rašė U. von der Leyen.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba šią savaitę surengs specialų skubų posėdį, kuriame bus svarstoma „blogėjanti žmogaus teisių padėtis Irano Islamo Respublikoje“, antradienį pranešė tarybos atstovas spaudai. Posėdis rengiamas Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Islandijos, Moldovos bei Šiaurės Makedonijos prašymu ir vyks penktadienį, Ženevoje žurnalistams sakė Pascalis Simas.

Irano užsienio reikalų ministras nedalyvaus šią savaitę Šveicarijoje vyksiančiame Davoso viršūnių susitikime, pirmadienį pranešė organizatoriai, pabrėždami po pastarojo meto įvykių Islamo Respublikoje, kai buvo brutaliai susidorota su protestuotojais, šaliai dalyvauti forume nedera. Per kasmetinį pasaulio elito susitikimą antradienį prabangiame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Abbasas Araghchi turėjo sakyti kalbą.

Per masinius protestus Irane, aktyvistų duomenimis, žuvo beveik 4 tūkst. žmonių. JAV įsikūręs žmogaus teisių tinklas HRANA iki šiol patvirtino 3 919 žuvusiųjų, nurodoma aktyvistų ataskaitoje. Tiriama dar beveik 9 tūkst. žūčių. Tarp patvirtintų aukų yra 3 685 žuvę demonstrantai ir 178 saugumo pajėgų atstovai. Tikrasis žuvusių protestuotojų skaičius, anot pranešimų, gali būti daug didesnis. Britų laikraščio „The Sunday Times“ informacija, žuvo nuo 16,5 tūkst. iki 18 tūkst. žmonių.

Dėl Irane slūgstančios įtampos sumažėjus nuogąstavimams dėl galimų „juodojo aukso“ tiekimo sutrikimų, keturias savaites iš eilės su pliuso ženklu užbaigusios naftos kainos pirmadienį traukia žemyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ryte smuko 0,55 proc. iki 63,77 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,64 proc. iki 58,95 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Tremtyje JAV gyvenantis 1979 m. nuversto Irano šacho sūnus Reza Pahlavi pareiškė grįšiantis į tėvynę. Savo planuojamos grįžimo datos jis nenurodė. Taip pat visiškai neaišku, ar 65-erių R.Pahlavi apskritai galės įvažiuoti į šalį ir kokie padariniai gresia jam, kaip opozicijos politikui. Vaizdo žinutėje tinkle „X“ R. Pahlavi sakė, kad žmonės Irane ne tik atmeta režimą, bet ir reikalauja patikimo naujo kelio į ateitį. Esą metas, kad tarptautinė bendruomenė visiškai juos paremtų.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas sekmadienį pareiškė, kad išpuolis prieš Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei prilygtų karo paskelbimui. „Ataka prieš mūsų šalies aukščiausiąjį lyderį būtų tolygi pilno masto karui su Irano tauta“, – prezidentas pareiškė socialinėje platformoje „X“. Tokia žinutė pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, kad Iranui atėjo laikas susirasti naują lyderį.

Remiantis medikų surinktais duomenimis, kuriuos paskelbė Didžiosios Britanijos dienraštis „Sunday Times“, per Irane vykusius masinius protestus prieš vyriausybę galėjo žūti nuo 16,5 tūkst. iki 18 tūkst. žmonių, tačiau nepriklausomą šių skaičių patikrinimą atlikti nėra galimybių. Anot dienraščio, šiuos duomenis surinko aštuonių didžiausių visos šalies akių ligoninių ir 16 skubiosios pagalbos skyrių darbuotojai. Dar 330-360 tūkst. žmonių buvo sužeisti, o mažiausiai 700-1 tūkst.

Protestai Irane buvo žiauriai numalšinti, vietos opozicijos teigimu, aukų skaičius siekia tūkstančius žmonių. Sausio 8-osios protestai Teherane vietos gyventojo Rezos šeimai baigėsi tragedija – grįždamas namo jis bandė savo kūnu apsaugoti žmoną Maryam, tačiau netikėta kulka ją mirtinai sužeidė, rašoma BBC. Kaip buvo rašoma BBC, tądien po protesto grįždamas namo Reza apkabino savo žmoną Maryam, norėdamas ją apsaugoti.

Irano valdžios institucijos pareiškė svarstančios galimybę „palaipsniui“ atkurti prieigą prie interneto po to, kai prieš daugiau nei savaitę visoje šalyje buvo visiškai išjungtas ryšys, pranešė vietos žiniasklaida. Sekmadienio rytą naujienų agentūros AFP žurnalistams pavyko prisijungti prie interneto iš savo biuro Teherane, nors didžioji dauguma interneto paslaugų teikėjų ir mobilusis internetas tebėra atjungti. Kol kas neaišku, kodėl atsirado ši ribota ryšio galimybė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Irako Kurdistano prezidentas Nechirvanas Barzani per šeštadienį surengtą pokalbį telefonu paragino nutraukti kovas Sirijoje, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Jie „paragino visas šalis nedelsiant deeskaluoti padėtį ir paskelbti nuolatines paliaubas“, teigiama prezidentūros pranešime, kuris buvo paskelbtas po pastarųjų dienų kovų tarp kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) ir vyriausybės pajėgų šalies šiaurėje.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei šeštadienį apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą esant atsakingu už aukas per protestų bangą šalyje, į kurią, pasak žmogaus teisių grupių, šalies saugumo pajėgos atsakė žiauriu susidorojimu.  „Laikome Amerikos prezidentą kaltu dėl aukų, žalos ir kaltinimų, kuriuos jis pareiškė Irano tautai“, – sakydamas kalbą religinės šventės proga miniai šalininkų teigė jis.

Miuncheno saugumo konferencijos organizatoriai penktadienį pareiškė, kad dėl smurtinio susidorojimo su protestų banga Irane atšaukė kvietimus Irano vyriausybei į šių metų renginį. „Prieš kelias savaites buvo pakviesti keli Irano vyriausybės atstovai“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime sakė konferencijos atstovas. „Atsižvelgiant į dabartinius įvykius, Miuncheno saugumo konferencija atšaukia šiuos kvietimus“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) penktadienį patarė oro linijoms vengti Irano oro erdvės po JAV grasinimų atakomis, paskatinusių šią Islamo Respubliką būti budrią. „Atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir galimus JAV karinius veiksmus, dėl kurių Irano oro gynybos pajėgos buvo padidintos parengties būsenoje, šiuo metu yra padidėjusi klaidingo identifikavimo tikimybė“, – teigė reguliuotojas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį padėkojo Irano vadovybei, pareiškęs, kad Teheranas atšaukė šimtų per žiaurų susidorojimą suimtų protestuotojų egzekucijas.  „Aš labai gerbiu tai, kad Irano vadovybė atšaukė visus suplanuotus pakorimus, kurie turėjo būti įvykdyti vakar (daugiau nei 800). Ačiū!“ – savo „Truth Social“ tinkle parašė D. Trumpas.  Per pastarąsias dvi savaites D. Trumpas ne kartą grasino Iranui kariniais veiksmais, kad padėtų protestuotojams.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui susilaikant nuo įsikišimo į Irane kilusius neramumus, mirusio Irano šacho sūnus Reza Pahlavi penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalyje įsiplieskę masiniai protestai padės nuversti Islamo Respubliką, ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų. Dvasininkų valdomo Irano valdžios institucijoms žiauriai malšinant masines demonstracijas, egzilyje Vašingtono apylinkėse gyvenantis R. Pahlavi pateikė save kaip opozicijos lyderį.