infliacija

Mėnesio infliacija, kuri, išankstiniais vertinimais, kovą siekia 0,6 proc., grįžo į lygį, buvusį iki Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad balandį mėnesio infliacija gali būti „arti nulio“ arba neigiama, o metinė infliacija jau gegužę arba birželį turėtų pasiekti vienaženklį rodiklį.

Išankstinė metinė – kovą, palyginti su 2022 metų kovu– infliacija Lietuvoje siekia 15,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Infliacija mažėjo šeštą mėnesį iš eilės.  Agentūros duomenimis, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinė mėnesio infliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,6 proc.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šie metai šaliai turėtų būti lūžio taškas į gerąją pusę – darbo užmokestis turėtų aplenkti infliaciją. Kuo pagrįsti šie spėjimai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar darbo užmokestis kils visur, ar tik atskiruose sektoriuose? Be abejo, ekonomines prognozes darėme visai ekonomikai, darbo užmokesčio prognozę peržiūrėjome į viršų.

Prekės ir paslaugos Lietuvoje toliau brangsta, nors elektros, dujų, degalų kainos jau gerokai mažesnės, nei buvo pikto metu praėjusiais metais. Nuo metų pradžios padidėjus minimaliai algai, vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje toliau auga, tačiau atlyginimų augimas vis dar nepaveja infliacijos. Tačiau šie metai gali būti lūžio metais. Pirmadienį surengtoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus prognozavo, kad šie metai mūsų ekonomikai bus lūžio metai.

Darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais gali augti greičiau nei infliacija, dėl to gyventojų perkamoji galia augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prognozuojame, kad nedarbo lygis išliks stabilus, o darbo užmokesčio augimas, pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, turėtų pranokti vidutinės metinės infliacijos dydį, kuris 2023 metams numatomas.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą, siekdamas atrasti pusiausvyrą tarp pastangų sutramdyti išaugusią infliaciją bei mėginimų išvengti tolesnės suirutės komercinių bankų sektoriuje. Paskelbus apie padidinimą ketvirčiu procentinio punkto – šio žingsnio ir tikėjosi analitikai – palūkanų normos intervalas pasiekė 4,75–5 procentus.

„Eurobarometro“ tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai labiausiai nerimauja dėl infliacijos, tačiau stengiasi nesiskųsti. Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad 64 proc. gyventojų mano, kad esminė problema yra būtent infliacija.  Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, gyventojų nerimas dėl infliacijos parodo, kas žmonėms yra svarbu. „Kalbant apie infliaciją, išties dėmesys jai yra pakankamai didelis.

Realizuojamos pramonės produkcijos kainas praėjusį mėnesį mažino visų trijų Baltijos valstybių gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas nukrito 1,5 proc., Latvijos – 0,7 proc., Estijos – 0,2 procento.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse pagrindinė gyventojų įvardijama problema vis dar yra kainų augimas, sako naujausios Eurobarometro apklausos Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas Mindaugas Degutis.  „Žiūrint į problemas, kurias išskiria tiek lietuviai, tiek Europos Sąjungos piliečiai, vis dar vyrauja kainų augimas – infliacija“, – antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas sausį–vasarį atliktos apklausos rezultatus teigė M. Degutis.

Lietuvoje rekordinis kainų augimas sunkiai sustabdomas. Ekonomistai keičia savo prognozes: spėja, kad infliacija šiemet bus didesnė nei manyta anksčiau. O pagrindinė priežastis – nebesiliaujantis maisto produktų brangimas. Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.

Aukštesnę šių metų infliacijos prognozę lėmė didesnis nei manyta maisto kainų kilimas, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.  Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7 proc., o kitąmet neatmetamas ir defliacijos scenarijus. Pernai rugsėjį bankas skaičiavo, kad šiemet infliacija sieks 4,5 proc., o 2024 metais bus 1 proc. defliacija.

Jungtinėse Valstijose vasarį vartotojų kainų infliacija sumenko, bet išliko aukšta, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys, greičiausiai padidinsiantys spaudimą centriniam bankui, svarstančiam tolesnių palūkanų normų didinimo galimybes, kad atvėsintų kainas. Vartotojų kainų indeksas (VKI) išaugo 6 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, rodo JAV darbo departamento duomenys.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje vasarį padidėjo iki 8,8 proc. nuo 8,4 proc. sausį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinio prieaugio kritimas pirmąjį šių metų mėnesį buvo laikinas – vasarį jis padidėjo iki 16,3 proc., pagerindamas pernai lapkričio-gruodžio mėnesį pasiektą rekordą.

Lietuvos gyventojai kare su infliacija, panašu, stoja į infliacijos pusę. Nors maisto kainos pasiekė rekordines aukštumas, nuolat kyla paskolų palūkanos, toliau brangsta paslaugos, mūsų šalyje žmonės elgiasi priešingai nei kalbama ekonomikos vadovėliuose – lietuviai pinigų ir toliau neskaičiuoja, vis tiek perka viską, ką tik nori: prekybininkai aiškina, kad lietuviai parduotuvėse palieka tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) vasarį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 19,6 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1,1 proc. punkto didesnė nei apskaičiuota pagal SVKI, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija siekė 17,2 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 18,7 procento.

Vis dar didžiulės infliacijos fone beveik nemažindami išlaidų lietuviai faktiškai paneigia ekonomikos dėsnius, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas atsakė, kokios aplinkybės leidžia tautiečiams toliau išlaidauti ir kodėl maistas niekaip neatpinga. Naujausi duomenys rodo, kad vasarį kainos toliau augo.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad padarys viską, ko reikės, kad išaugusi infliacija sumažėtų, o kainų stabilumas būtų atkurtas. Kalbėdama Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje, Ch. Lagarde sakė, kad ECB negailės pastangų kovodamas su infliacija, slegiančia daugumą euro zonos šalių. „Atkursime kainų stabilumą ir darysime viską, ko reikės“, – sakė pareigūnė. „Labiausiai nuo didelės infliacijos nukentėjo nepasiturintys, pažeidžiami žmonės.

Vis dar teigiama mėnesio ir gana aukšta metinė infliacija Lietuvoje yra fenomenas, sako ekonomistas Rytis Krušinskas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad metinė infliacija mažėja ir jos išraiška nebegąsdina taip, kaip anksčiau.  „Mane tai stebina, kalbant apie mėnesinę infliaciją norėtųsi pamatyti skaičių su brūkšnelio ženklu prieš jį, o metinė infliacija 18 proc., lyginant jau su aukštesnėmis kainomis.

Metinė infliacija Lietuvoje vasarį – palyginti su pernai vasariu – siekė 18,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė  0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių) buvo 20,7 procento. Išankstinė agentūros skelbta metinė infliacija siekė 17,2 procento.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse sausį sumenko iki 9,2 proc. nuo 9,4 proc. gruodį, antradienį skelbia organizacija. Metų infliacijos sumažėjimas pirmąjį šių metų mėnesį užfiksuotas pusėje iš 38-ų EBPO valstybių narių, o didžiausia išliko Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.). Energijos išteklių kainų metinis prieaugis per mėnesį aptirpo nuo 18,2 proc. iki 16,4 proc., maisto produktų – nuo 15,6 proc.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Maistas toliau brangsta ir lietuviai vis mažiau jo įperka. Tačiau prekybininkams tai nė motais – infliacija jų kasas toliau pildo vis naujais šimtais milijonų eurų. Pirkėjai jaučiasi mulkinami prekybininkų ir reikalauja mažinti kainas, o ne didinti nuolaidas. Nauja europinė direktyva jau pusmetį riboja prekybininkų užmojus pūsti prekių kainas tam, kad vėliau galėtų suvaidinti didesnę nuolaidą.

Lietuvoje maisto kainos pasiekė piką. Nors bendra prekių ir paslaugų mėnesinė infliacija padidėjo, pasak ekonomistų, dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, atpigo. Tiesa, gyventojų pinigines artimiausias savaites paveiks Jungtinės Karalystės krizė – šiai šaliai šiuo metu ypač trūksta daržovių, auginamų šiltnamiuose. Lietuvoje jau dabar į viršų kopia importuojamų pomidorų, agurkų, paprikų kainos. Kepėjai iš orkaitės traukia karštą kvietinę duoną su saulėgrąžomis.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

Penktadienį Vilniuje prasidėjusi Kaziuko mugė subūrė prekeivius iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių. Pardavėjai viliasi, kad pirkėjai infliacijos neišsigąs ir pirks jų siūlomas prekes. O dėl geresnės jūsų nuotaikos žada ir nuolaidas. Ko gero, nė vienas pirkėjas namo negrįžta be riestainių. Šių mugėje galima įsigyti tiek po vieną, tiek po 8 ar 10 suvertų ant siūlo. Tokie karoliai yra viena populiariausių mugės prekių. Riestainių galima įsigyti tiek lietuviškų, tiek lenkiškų.

Euro zonoje metų infliacija vasarį sumažėjo iki 8,5 proc., ketvirtadienį pranešė ES statistikos agentūra, tačiau mažėjimas atsiliko nuo prognozių, toliau augus maisto kainoms. Sausį rodiklis siekė 8,6 procento. Finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ analitikai prognozavo didesnį susitraukimą – iki 8,2 proc., tuo metu „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozių konsensusas numatė 8,3 proc. infliaciją. 2022 metų spalį infliacija buvo pasiekusi piką – 10,6 proc.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

JAV centrinio banko pastarųjų laikų istorijoje nesama precedento, kuomet infliacija buvo sėkmingai įveikta be „didelės ekonominės aukos ar nuosmukio“, sakoma penktadienį JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) politikos formuotojams pristatytoje ataskaitoje.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinės infliacijos rodiklis rodo ne kiek kainos pasikeitė vasario mėnesį, o kiek jos padidėjo per metus – nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų vasario.

Išankstinė metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija Lietuvoje siekia 17,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinė mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė 0,6 procento. Tuo metu vidutinė metinė infliacija buvo 19,6 procento.

Uždirbantieji daugiausiai lietuviai gauna 6,5 karto daugiau pinigų nei žmonės uždirbantieji mažiausias algas. O atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau didėja, į rankas vilniečiai gauna daugiau net 400 eurų. Taip skelbia naujausi „Sodros“ duomenys. Kaip prikelti regionus, specialistai siūlo skirtingus būdus – vieni tvirtina, kad išeitis yra didesnis turtingųjų apmokestinimas, kiti svarsto, kad reikėtų labiau išnaudoti nuotolinio darbo privalumus.

Keturi iš dešimties lietuvių ketina mažiau pramogauti ir geresniems laikams nukelti stambesnius pirkinius. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Kone trečdalis taupys kelionių sąskaita. Ekonomistai pabrėžia – nors kainos kyla jau metus, dabar keisti finansinius įpročius žmones paskatino pakilusios palūkanos. Sulėtėjusi prekyba neišvengiamai smukdys ir pačią ekonomiką, o ji tikriausiai panirs į recesiją.

Metų infliacija Japonijoje sausį padidėjo iki 4,3 proc. nuo 4,0 proc. gruodį, penktadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba. Tai rekordinis infliacijos rodiklis šalyje nuo 1981 metų gruodžio, į seniai regėtas aukštumas kilstelėtas importuojamų žaliavų kainų augimo bei nacionalinės valiutos jenos silpnumo. Metų infliacija jau dešimtą mėnesį iš eilės viršija centrinio banko nustatyta 2 proc.

41 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad viena svarbiausių šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) iškilusių problemų yra tarptautinė padėtis, 31 proc. – energijos tiekimas, 24 proc. – kylančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos, rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Tuo metu Bendrijos vidurkis vertinant šias problemas siekė atitinkamai 28, 26 ir 32 proc.  Apklausos duomenimis, Europos ekonominę padėtį gerai vertina 64 proc. Lietuvos gyventojų (40 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo viena didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 18,5 proc. bei buvo penktoje vietoje pagal dydį ES. Didžiausia metinė infliacija buvo Vengrijoje (26,2 proc.), toliau rikiavosi Latvija (21,4 proc.), Čekija (19,1 proc.) ir Estija (18,6 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., o vien euro zonoje – 8,6 procento.

Naująja telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadove paskirta Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad net ir mažėjant energijos kainoms išaugę jos kaštai išliks iššūkiu tiek įmonei, tiek visam telekomunikacijų sektoriui.  „Tikrai neturėčiau iliuzijų, kad tai (aukštos energijos kainos – BNS) yra jau praeitis. Manau, kad tai kaip tik vis dar yra didelė rizika ir ji ilgai išliks“, – interviu BNS sakė nuo kovo 1 dienos „Telia Lietuvai“ pradėsianti vadovauti G. Kaminskaitė-Salters.

Atpigus rinkoje elektrai jau reaguoja ir Energetikos reguliavimo taryba. Praeitą mėnesį padidinusi, kovą ji žmonėms jau mažins visuomeninius elektros tarifus. Tiesa, naudos iš to turės ne visi. O energetikos ministras Kreivys jau skelbia, kad Putinas pralaimėjo energetinį karą. Beje, „Ignitis“ jau žada nebereikalauti grąžinti nuolaidų už plano keitimą. Tiesa, kainos Lietuvoje, metų pabaigoje jau ėmusios augti ne taip greitai, vėl didėja.

Dėl šalyje rekordiškai pabrangusio maisto Lietuvos bankas prekybininkų ir perdirbėjų kaltės nemato. Maisto kainos esą pakilo daugiausia dėl Kremliaus sukelto energetinio šoko, o verslininkai prekes brangino tiek pat, kiek jiems patiems pabrango energetika ir darbo sąnaudos. O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai esą savo produkciją išbrangino žymiai labiau už sąnaudas. Žemės ūkio rūmų vadovas su tokiomis išvadomis nesutinka.

2022-aisiais Lietuvą krėtusi rekordinė infliacija, be perstojo kylančios maisto prekių, energetikos ir paslaugų kainos privertė ne vieną lietuvį galvoti apie diržų veržimąsi. Tačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prasitarė, kad diržus labiau traukėsi regionų gyventojai, o Vilniuje žmonės elgėsi kitaip, o kokios galimos recesijos pasekmės atsakė Marius Dubnikovas.

Sakoma, kad vaikai yra didžiausias turtas. Daugelis su tuo gal ir sutinka, tačiau po skyrybų kai kurie tėvai vengia mokėti pinigus savo pačių vaikų išlaikymui. Kita vertus, ne visi suaugusieji išlaiko savo tėvus, nors irgi privalo tai daryti. Kaip ten bebūtų, nuo šio vasario tiek vieni, tiek kiti tam turės skirti penktadaliu daugiau pinigų. Pernai Lietuvoje registruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.

  Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sausio mėnesį buvo 19,3 procento. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1 punktu mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija siekė 18,5 proc., pagal VKI – 20 procentų.

Infliacija per mėnesį šalyje vėl pakilo beveik procentu ir tebesiekia 20 procentų. Lietuvos bankas bandė išsiaiškinti maisto kainų kilimo priežastis, tačiau aiškaus kaltininko nerado. Ar tikrai labiausiai ją išpūtė žemės ūkio bendrovių pakeltos kainos ir kaip žmones paveiks tai, kad maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose sausį kiek sumažėjo, tačiau ji ir toliau gerokai viršija monetarinės politikos formuotojų nustatyti tikslinę ribą, o sparčiau jai kristi neleidžia aukštos nuomos ir energijos kainos, taip pat pastaruoju metu brangstantys degalai. Darbo departamento antradienį paskelbtais duomenimis, šios politikos poveikiui pasireiškus ekonomikoje, metų infliacija pirmąjį šių metų mėnesį siekė 6,4 proc. ir buvo tik 0,1 proc.

Rinkoje mažėjant elektros ir dujų kainoms, mažai tikėtina, kad jos vėl smarkiai padidėtų,  sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, vasarą galėtų kiek pabrangti tik elektra, o dujų kaina turėtų išlikti panaši arba kiek mažėti. „Panašu, kad elektros rinka veikia lygiai taip, kaip veikia mobilių telekomunnikacijų rinka, kuomet į vieno ar kito žaidėjo kainų mažinimą automatiškai reaguoja kiti žaidėjai. Šiai dienai kainos juda žemyn.

Skaičiuojama, kad karo Ukrainoje padariniai gali lemti 2 proc. lėtesnį pasaulio BVP augimą iki 2025 m. Kita vertus, tai taip pat skatina Vakarų šalis peržiūrėti savo tiekimo grandines ir nukreipti investicijas į vietos energetikos ir gamybinių pajėgumų vystymą.

Metinės infliacijos augimo tempui nuo pernai spalio lėtėjant ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad tokios tendencijos turėtų išlikti artimiausiu metu.  „Remiantis pasaulio biržų duomenų tendencijomis, galime laukti tolesnio kainų mažėjimo. Antra dalykas, kadangi Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanas ir nežada artimiausiu metu mažinti, tai irgi veiksnys, kuris veikia vartojimą ir kainų mažėjimą“, – BNS sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius R. Rudzkis.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 20 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Metinės infliacijos augimo tempas lėtėja nuo spalio. Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 20,3 procento. Mėnesio infliacija sausį yra didžiausia nuo lapkričio.

Anglijos banko vadovas Andrew Bailey ketvirtadienį išreiškė nerimą dėl vis dar aukštos infliacijos, nepaisant to, jog kainų kilimo tempai rodo lėtėjimo ženklus. Analitikai pažymėjo, kad centrinio banko valdytojo komentarai daugiapartiniam parlamentarų komitetui sustiprino svaro kursą, nes išaugo lūkesčiai, kad Didžiosios Britanijos palūkanų normos toliau didės.

Nors užsienyje maistas jau pinga, Lietuvoje tendencijos priešingos – maisto produktai toliau brangsta. Rekordiškos ir parduotuvių lentynose pasirodžiusių šviežių agurkų kainos – už kilogramą 9 eurai. Kainų stebėtojai ir ekonomistai tik skėsčioja rankomis – lietuviška kainodara tarptautiniams dėsniams kažkodėl nepaklūsta. O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus.