ii pensijų kaupimo pakopa

Per metus „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turtas padidėjo beveik 26 mln. eurų ir šiuo metu viršija 96 mln. eurų. Šešerių veiklos metų rezultatai taip pat leidžia atsakyti į dažniausiai viešojoje erdvėje pasitaikančius klausimus ir paneigti klaidingus įsitikinimus apie pensijų anuitetus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodra“ nurodo, kad per šešerius veiklos metus fondo turto vertė dėl investavimo išaugo 25,7 mln. eurų, dalis jo realizuota.

Lietuvoje atsivėrus galimybei atsiimti sukauptas lėšas iš II pensijų pakopos, gyventojai vis dažniau svarsto, ar verta pasinaudoti šiuo sprendimu. Vieniems tai – proga pinigus investuoti savarankiškai ar padengti finansinius įsipareigojimus, kitiems – rizikingas žingsnis, galintis kainuoti dalį būsimos pensijos. Finansų ekspertai pabrėžia, kad sprendimą reikėtų priimti tik turint aiškų planą.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja II-osios pensijų pakopos reforma, kuri atneš reikšmingų pokyčių pensijų kaupimo sistemoje. Įgyvendindamos Pensijų kaupimo įstatymą, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrės pirmadienį tvirtina sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų fondų dalyvių dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis.

Būsto kainos Europoje ir toliau kyla, o Lietuva patenka tarp šalių, kur pastaruoju metu yra fiksuojamas vienas iš didžiausių kainų šuolių. Ekspertai įspėja, kad tai dar ne pabaiga – kitąmet būsto kainas dar labiau išaugins atsakingo skolinimosi nuostatų pokyčiai ir iš II pensijų kaupimo pakopos atsiimami pinigai. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį būstų kainos euro zonoje padidėjo 5,1 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – 5,4 proc.

Daug gyventojų priešiškumo II pensijų pakopa susilaukia ne tik dėl to, kad į ją asmenys įtraukiami automatiškai ir negali iš jos išeiti, bet ir dėl to, kad ten kaupiami pinigai dar ir nuvertėja. Nors šiuo metu svarstoma II pensijų pakopą reformuoti ir žmonių nebeįtraukti, leisti sukauptas pensijas atsiimti ir pan., privatūs fondai ir toliau bus remiami visų mūsų pinigais. Vis tik iš mūsų kaupiamų milijardų pelnosi ne Lietuva, o kitos šalys, ir nėra jokių garantijų, kad tie pinigai sugrįš.

Programinės įrangos kūrėjas Mustafa Lietuvoje gyvena šešerius metus: iš pradžių jis mokėsi universitete, paskui įsidarbino Kaune viename iš startuolių. Vyras yra užsienietis, todėl ne itin puikiai orientuojasi Lietuvos institucijų raizgalynėje, bet neseniai susidūrė su pensijų kaupimu antroje pakopoje, nes pateko į automatinį įtraukimą. Mustafa sako nė nesupratęs, kas vyksta, kai staiga sumažėjo darbo užmokestis.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį šių metų ketvirtį buvo neigiama, pranešė fondų valdytojai, tačiau jie ramina, kad dėl to nereikėtų nerimauti ir keisti pasirinktą strategiją. „Nepriklausomai nuo fondų rizikos lygio, visi fondai ketvirtį baigė su maždaug 4-4,5 proc. neigiama grąža“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „SEB investicijų valdymas“ atstovas Paulius Kabelis.

Nuo metų pradžios „Sodra“ į papildomą pensijos kaupimą įtraukė visus gyventojus, kurie anksčiau to nedarė ar buvo sustabdę kaupimą. Gyventojai suskubo atsisakyti kaupimo. Nepaisant to, be savo sutikimo jie ir vėl įtraukiami ir privalo atiduoti dalį savo algos. Net ir tuo atveju, kai iki pensijos liko visai nedaug ir papildomas kaupimas vargiai apsimokės.

Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų paprasčiau atgauti papildomai pensijai kaupiamus pinigus. Sukaupusiems nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, būtų leidžiama pasirinkti gauti vienkartinę ar periodinę išmoką. Tačiau šiam siūlymui nepritaria pensijų fondai ir jų dalyvių asociacijų atstovai. Anot jų, gyventojams visos sumos išmokėti negalima, nes jie nemokės pinigų išleisti, atiduos juos sukčiams ar praloš kazino.