honda

Europos automobilių gamintojams vis svarbesni tampa ne tik pardavimo rezultatai, bet ir jų parduodamų naujų automobilių išmetamo CO2 vidurkis. Rinkos tyrimų bendrovės „Dataforce“ skaičiavimai rodo, kad, vertinant 2025 metus ir pirmuosius aštuonis 2026-ųjų mėnesius, didžiausią teorinį įsipareigojimą yra sukaupęs „Volkswagen“ koncernas. Priešingoje pusėje atsidūrė „Tesla“, BYD, „Geely“ ir kiti daug elektromobilių parduodantys gamintojai.

Artėjant šiltojo sezono pabaigai, japoniškų automobilių entuziastus vienijanti „JDM LT“ bendruomenė kviečia į tradicinį „JAPMEET“ susitikimą. Rugsėjo 24-osios vakarą Vilniuje vyksiantis sezono uždarymas šiemet neapsiribos automobilių susibūrimu – renginį pratęs pirmosios filmo „Greiti ir įsiutę“ dalies seansas.

Solidi 236 tūkst. kilometrų rida, entuziastų prasčiausiai vertinama keturių laipsnių automatinė pavarų dėžė ir per potvynį visiškai užsemtas salonas – įprastai tokie įrašai automobilio biografijoje reiškia tik vieną kryptį – kelionę į metalo laužą. Tačiau Japonijoje surengtas internetinis aukcionas parodė, kad legendinio „Honda NSX“ atveju galioja visai kitos taisyklės. Dėl nevažiuojančio 1991 metų modelio užvirė atkakli kova – po 93 statymų galutinė kaina pasiekė 8,004 mln.

Vakarų ir Japonijos automobilių gamintojai vis dažniau ieško trumpesnių kelių, kaip greičiau rinkai pristatyti naujus modelius. Vieni perka kiniškas platformas, kiti – programinę įrangą ar baterijų technologijas. Tuo tarpu „Honda“ pasirinko kitokią kryptį. Gamintojas paskelbė, kad dalį naujų automobilių kūrimo darbų planuoja patikėti ne Kinijos, o Indijos specialistams.

Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos saugumo ir vairuotojo pagalbos sistemos neretai sukelia priešingą efektą – nuolatinis garsinių signalų ir vizualinių įspėjimų srautas erzina bei blaško prie vairo sėdinčius žmones. Atsižvelgdamas į šią problemą, Japonijos automobilių gamintojas „Honda“ pateikė patento paraišką naujai sistemai, kuri automatiškai rodys tik pačius svarbiausius įspėjimus.

Moderniems automobiliams vis labiau vienodėjant ir prarandant individualumą, japonų automobilių gamintoja „Honda“ nusprendė sugrįžti prie savo pamatinių vertybių – nedidelių, azartiškų ir kasdieniam gyvenimui pritaikytų transporto priemonių. Kompanijos vadovybė neslepia, kad ateities strategija bus grįsta ne bandymais konkuruoti masinės gamybos apimtimis, o emocija ir išskirtinumu, kuris privalo išsaugoti vairavimo malonumą.

Vokietijos federalinės automobilių transporto tarnybos duomenimis, naujų automobilių pirkėjai nenumaldomai sensta, tačiau skirtumai tarp atskirų gamintojų stovyklų yra tiesiog milžiniški. Kol į tam tikrų markių salonus atvyksta išskirtinai vyresni nei 60 metų vairuotojai, kitur pirkėjų amžiaus kartelė nesiekia nė penkiasdešimties. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Automobilių gamintojų aljansai pastaraisiais metais tapo pramonės kasdienybe, tačiau kai kurios sąjungos stebina labiau nei kitos. Elektromobilių rinkoje ilgą laiką sunkumų patirianti „Honda“ dabar atsigręžia į tą pačią kompaniją, kurią dar pernai atsisakė gelbėti nuo finansinės prarajos. Nors planuotas įmonių susijungimas su „Nissan“ taip ir neįvyko, panašu, kad buvę varžovai netrukus pasirašys plataus masto bendradarbiavimo sutartį.

Viešojoje erdvėje vyraujantys atsiliepimai dažniausiai akcentuoja įvairias elektromobilių problemas, o hibridiniai automobiliai pristatomi kaip tobulas ir jokių trūkumų neturintis kompromisas. Vis dėlto Jungtinių Amerikos Valstijų automobilių asociacijos ekspertai nusprendė atlikti unikalų bandymą ir patikrinti ar hibridinių sistemų efektyvumas ekstremaliomis sąlygomis krenta gerokai drastiškiau, nei gamintojai linkę deklaruoti.

Artėjant naujam tūkstantmečiui, automobilių pramonė žengė į naują, elektrifikuotą erą, o vienas iš svarbiausių šio virsmo pionierių buvo pirmosios kartos dvivietis „Honda Insight“ hečbekas. Iš dalies paremtas futuristiniu „Honda J-VX“ koncepciniu modeliu, pristatytu 1997 metų Tokijo automobilių parodoje, serijinis automobilis Japonijos gatvėse pasirodė 1999-ųjų lapkritį.  Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Automobilių pirkėjai yra dažnai įsitikinę, kad pirkdami europietišką ar japonišką automobilį iškart perka savotišką garantiją, jog jis bus pagamintas Europoje arba Japonijoje. Tačiau visuotinės automobilių pramonės globalizacijos laikais ši taisyklė jau seniai nebegalioja.

Japonijos automobilių gamintoja „Honda“ patyrė skaudų smūgį vienoje svarbiausių Azijos rinkų. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių bandymų įsitvirtinti Pietų Korėjoje, kompanija oficialiai paskelbė iki 2026 metų pabaigos nutraukianti lengvųjų automobilių prekybą šioje šalyje. Gamintojas tapo sparčiai kintančių vartotojų įpročių, stiprių vietinių prekių ženklų ir istorinių valstybių nesutarimų auka.

Pasaulinėje automobilių pramonėje tęsiasi įtempta kova, priverčianti net ir didžiausius Japonijos gamintojus iš esmės keisti savo išgyvenimo strategiją. Iš komandiruotės Kinijoje grįžęs „Honda“ vadovas Toshihiro Mibe atvirai pripažino, jog dabartinėmis sąlygomis jo atstovaujama bendrovė neturi jokių galimybių lygiaverčiai konkuruoti su kinais elektromobilių rinkoje.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Automobilių pramonėje stebimas netikėtas reiškinys – į rinką masiškai grįžta transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, veikiančiais išskirtinai kaip elektros generatoriai. Nors šią technologiją bando atgaivinti ir pritaikyti net ir toks milžinas kaip „Volkswagen“, Europos vairuotojams šių automobilių greičiausiai teks palaukti, o gal ir visai jų atsisakyti.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Tai, kas prasidėjo kaip diplomatinė ir karinė JAV, Izraelio bei Irano krizė, sparčiai virsta tikru košmaru pasaulinei automobilių pramonei. Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose grasina paralyžiuoti svarbiausius prekybos kelius, o didžiausią smūgį gali patirti Azijos automobilių gamybos gigantai, kuriems šis regionas ilgą laiką buvo vienas pelningiausių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Japonijos automobilių pramonės milžinė „Honda“ išgyvena vieną tamsiausių periodų per savo veiklos istoriją. Kompanija ruošiasi nurašyti net 15,7 mlrd. JAV dolerių (apie 2,5 trln. jenų) vertės elektromobilių verslo turto ir pirmą kartą per beveik septynis dešimtmečius fiksuos metinį nuostolį. Tokį drastišką žingsnį lėmė ne tik žlugusi strategija Jungtinėse Valstijose, bet ir vis labiau ryškėjantis technologinis atsilikimas Kinijos rinkoje.

Klasikinių sportinių automobilių entuziastai neabejotinai žavisi atlenkiamais žibintais. Šis dizaino elementas, kai dieną pasislėpę žibintai naktį iškyla tarsi atmerkiamos akys, dešimtmečius audrino vairuotojų vaizduotę. Visgi ilgainiui gamintojai šios idėjos atsisakė.

Daugeliui vairuotojų pati geriausia ir patikimiausia atrodo klasikinė mechaninė pavarų perjungimo svirtis. Tačiau toli gražu ne visi automobilių pramonės inžinieriai dalinosi šia nuomone. Įsėdus prie šiuolaikinio automobilio vairo, tenka susidurti su pačiais įvairiausiais transporto priemonės valdymo būdais. Skiriasi ne tik multimedijos, klimato kontrolės ar apšvietimo sistemos, bet ir važiavimo krypties pasirinkimas – ypač tuomet, kai automobilyje sumontuota automatinė pavarų dėžė.

Šiandieninėje automobilių rinkoje surasti išvaizdų, greitą, kompaktišką ir, svarbiausia, finansiškai įkandamą modelį darosi kone neįmanoma. Tikriems entuziastams skirti automobiliai tiesiog skęsta milžiniškoje nuobodžių krosoverių, pilkos dyzelinės masės bei sparčiai populiarėjančių elektromobilių jūroje. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Ar ieškantys patikimo, nedidelio, bet itin praktiško miesto automobilio turėtų atsigręžti į trečios kartos „Honda Jazz“? Kiekvieną šeštadienį per TV6 rodomos laidos „Autopilotas“ ekspertai nusprendė patikrinti ko vertas šis japoniškas hečbekas.  Trečioji „Honda Jazz“ modelio karta pasauliui buvo pristatytas dar 2013-aisiais, Europą jis pasiekė tik po dvejų metų ir išsilaikė rinkoje iki pat 2020-ųjų.

Dar nespėjus pamiršti automobilių trūkumo ir eilių salonuose, horizonte kaupiasi nauji tamsūs debesys. Automobilių pramonės atstovai ir analitikai vis garsiau kalba apie artėjančią naują lustų krizę. Tiesa, šįkart gamyklų konvejeriai gali stoti ne dėl pandemijos ar stichinių nelaimių, o dėl žaibiškai populiarėjančio dirbtinio intelekto, kuris iš rinkos siurbia gyvybiškai svarbius komponentus. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos automobilių pramonėje prasidėjo didysis atgailos laikotarpis. Po to, kai šį sausį nepriklausoma saugumo organizacija „EuroNCAP“ atnaujino savo vertinimo protokolus, gamintojai priversti iš esmės pergalvoti interjero dizaino strategijas. Nuo šiol, norint gauti maksimalų penkių žvaigždučių įvertinimą, būtinosioms funkcijoms valdyti privaloma naudoti fizinius mygtukus, o ne liečiamus ekranus.

Japonijos transporto priemonių gamintoja „Honda Motor Co.“, veiklos pelną savo finansinių metų, kurie baigsis kovą, trečiąjį ketvirtį sumažinusi daugiau nei 60 proc., daugiausia dėl JAV importo muitų, kurie stipriai smogė nuo eksporto priklausomai Japonijos ekonomikai, taip pat ir automobilių gamintojams. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, veiklos pelnas sunyko 61,4 proc. iki 153,3 mlrd. jenų (840 mln. eurų), o į šią sumą įtrauktos 125,5 mlrd.

Pastarąjį dešimtmetį automobilių rinką stebintys entuziastai turėjo mažai progų džiaugsmui. Gamintojams masiškai štampuojant įvairaus dydžio miesto visureigius, klasikiniai kėbulo tipai buvo nepelnytai nustumti į paraštes. Tačiau „Honda“ nusprendė plaukti prieš srovę. Šį pavasarį į Lietuvos gatves išriedės modelis, kurio pavadinimas daugeliui vairuotojų kelia nostalgiškus prisiminimus. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Ilgą laiką frazė „automobilių importas į Japoniją“ reiškė tik viena – į Tekančios saulės šalį atkeliaujančius vokiškus, itališkus ar amerikietiškus modelius. Tačiau 2025-ieji tapo lūžio tašku. Japonijos automobilių pramonėje įsigali nauja, pragmatiška tendencija, kai vietiniai milžinai vis dažniau savo gimtąją rinką maitina automobiliais, pagamintais svetur. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Tokijuje pristatytas naujasis „Honda“ variklis „RA626H“ tapo ne tik technologinės šventės, bet ir rimto politinio apsišaudymo vieta. Japonų inžinieriai ir jų naujieji partneriai „Aston Martin“ įtaria, kad kai kurie varžovai jau spėjo rasti būdą, kaip apeiti būsimas 2026 m. sezono taisykles. Komandos vadovybė neslepia – ore tvyro įtarimai dėl piktnaudžiavimo techniniu reglamentu. Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.

Švedijos ekspertai atliko išsamų tyrimą ir nustatė, kurie automobiliai yra geriausiai apsaugoti nuo aplinkos poveikio, o kurių kėbulai pasiduoda greičiausiai. Rezultatai rodo, kad senieji stereotipai apie Azijos gamintojus vis dar turi tvirtą pagrindą. Rūdys ant kėbulo – tai ne tik estetinė problema, gadinanti vaizdą ar mažinanti automobilio vertę. Tai tiesioginė grėsmė saugumui.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Technologijų milžinė „Sony“ ir automobilių pramonės veteranė „Honda“ technologijų parodoje „CES“ pasiuntė aiškų signalą. Jų bendras projektas „Sony Honda Mobility“ (SHM) nėra vienkartinis eksperimentas. Po „Afeela“ prekės ženklu susivieniję japonai pristatė jau antrąjį modelį – elektrinį visureigį, kuris į gatves turėtų išriedėti 2028-aisiais ir prisijungs prie šiemet debiutavusio sedano.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Šeštadienio rytą TV6 eteryje rodoma laida „Autopilotas“ šįkart dėmesį sutelkė į Lietuvoje rečiau matomą, naudotą 10-osios kartos „Honda Civic“. Laidos vedėjai nusprendė išsiaiškinti, ar šis japoniškas hečbekas, gamintas nuo 2016 iki 2021 metų, yra vertas pirkėjų dėmesio. „Honda Civic“ nuo pat pirmųjų dienų sugebėjo susikurti išskirtinį statusą rinkoje, nes kiekviena šio modelio karta meistriškai laviravo tarp azartiško sportiškumo ir kasdienio patikimumo.

Didžiausia pasaulyje vartotojų organizacija „Consumer Reports“ (JAV) paskelbė naujausią naudotų automobilių patikimumo ataskaitą, kuri tapo tikru košmaru Amerikos gamintojams. Ieškantys 5–10 metų senumo automobilio turėtų suklusti. Amerikietiški prekių ženklai, įskaitant ir elektromobilių pionierę „Tesla“, rikiuojasi pačiame dugne. Tuo tarpu Japonijos inžinieriai dar kartą įrodė, kad ilgaamžiškumo srityje jiems vis dar nėra lygių.

Iki šiol, bandydami suprasti, kurie automobiliai yra patikimiausi ar labiausiai vertinami savininkų, dažniausiai buvome priversti kliautis duomenimis iš JAV. Nors tendencijos už Atlanto ir Senajame žemyne dažnai sutampa, europiečių įpročiai visgi skiriasi. Tačiau pagaliau turime tikslesnį vaizdą. Analitikai iš Nyderlandų išnarstė duomenis ir atsakė į paprastą klausimą.

Mažo darbinio tūrio (1,5 ir 1,6 litro) dyzeliniai varikliai ilgą laiką buvo Europos rinkos bestseleriai. Vairuotojai juos masiškai rinkosi dėl paprastos priežasties: šie agregatai sugebėjo suderinti pavyzdingą ekonomiją su komfortu, kurio negalėjo pasiūlyti triukšmingi, tingūs ir gausybę vibracijų skleidžiantys analogai su trimis cilindrais.  Šios klasės varikliai dažniausiai generuoja nuo 90 iki 110 AG ir pasiekia 250–300 Nm sukimo momentą.

Šiandien šeimyninio automobilio misija yra patikėta SUV ir krosoveriams. Ekspertai pripažįsta, kad visuotinė visureigiškos išvaizdos mada nugalėjo funkcionalumą, nes labiausiai šeimų poreikius atitinkantys vienatūriai tapo nykstančia rūšimi. Didelę šeimą turintys vairuotojai puikiai žino skirtumą tarp septynių vietų SUV ir tokį patį sėdimų vietų skaičių siūlančio vienatūrio.

„Toyota“, „Honda“ ir „Suzuki“ investuoja milijardus dolerių į naujas gamyklas ir modelius Indijoje. Tai aiškus ženklas, kad Japonijos automobilių pramonė radikaliai perbraižo savo globalias tiekimo grandines, siekdama sumažinti strateginę priklausomybę nuo Kinijos. Didžiausias pasaulyje gamintojas „Toyota“ ir Indijos rinkos lyderė „Suzuki“ (užimanti beveik 40 proc. rinkos) kartu jau paskelbė apie 11 milijardų dolerių investicijas.

Japonijos automobilių gamintojai svarsto logistiškai sudėtingą ir brangų žingsnį – pradėti importuoti savo pačių JAV gamyklose pagamintus automobilius atgal į Japoniją. Šis, iš pažiūros, absurdiškas planas yra politinio atsako dalis, Tokijui bandant nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl milžiniško prekybos deficito. Prekybos disbalansas su Japonija jau seniai yra opus D. Trumpo administracijos klausimas.

Automobilių gamintojams vis akivaizdžiau susiduriant su lėtėjančia elektromobilių paklausa, „Honda“ žengia ryžtingą strateginį žingsnį. Japonijos gamintojas ketvirtadienį oficialiai paskelbė kuriantis visiškai naują platformą, optimizuotą vidutinės klasės hibridiniams automobiliams, ir atskirą hibridinę sistemą didiesiems visureigiams.

Žinia apie pirmosios kartos „Honda NSX“ sugrįžimą kaitina automobilių entuziastų kraują. Legendinė italų dizaino studija „Pininfarina“, suvienijusi jėgas su didelę patirtį automobilių sporte turinčia „JAS Motorsport“ kompanija, paskelbė apie planus prikelti šį ikoninį modelį naujam gyvenimui. Tiesa, entuziastai gali būti ramūs – tai nebus modernus elektrinis superautomobilis, tačiau verta paminėti vieną niuansą.

Pasaulio automobilių gamintojai vėl atsidūrė ant naujos krizės slenksčio. Kinijai uždraudus Nyderlandų lustų gamintojos „Nexperia“ produkcijos eksportą, visai pramonei gresia rimti tiekimo sutrikimai ir galimas gamybos stabdymas. Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad „Nissan“, „Mercedes-Benz“ ir „Honda“ yra tarp koncernų, jau dabar desperatiškai ieškančių sprendimų ir pripažįstančių, kad turimų atsargų užteks vos kelioms dienoms ar savaitėms.

Sulaukusi vis aštresnės kritikos dėl realios iš tinklo įkraunamų hibridų taršos ir bijodama milijardinių baudų ateityje, Vokietijos automobilių pramonės asociacija (VDA) žengė netikėtą ir itin kontroversišką žingsnį. Pramonės lobistai pasiūlė įvesti privalomą iš tinklo įkraunamų hibridų įkrovimą, taip siekiant priversti vairuotojus dažniau naudotis elektrine pavara.

Automobilių pramonėje Europos rinka pelnytai laikoma savotišku brandos egzaminu. Tai viena konkurencingiausių ir sudėtingiausių vietų pasaulyje, kurioje globalios ambicijos dažnai sudūžta į itin specifinių reikalavimų sieną.

Lustų krizė, kilusi dėl Nyderlandų puslaidininkių gamintojos „Nexperia“, iš Europos ir JAV persimetė ir į Japoniją. Didieji šalies automobilių gamintojai, įskaitant „Toyota“, „Honda“, „Subaru“ ir „Mitsubishi“, jau ruošiasi galimiems tiekimo trikdžiams ir skubiai ieško alternatyvų „Nexperia“ komponentams. Japonijos automobilių gamintojų asociacija (JAMA) ketvirtadienį, spalio 23 d., oficialiai pranešė, kad gamintojai kartu su tiekėjais intensyviai analizuoja susidariusią padėtį.

Automobilių dizaino studija „Pininfarina“ pasaulyje išgarsėjo dėl ilgametės partnerystės su „Ferrari“, tačiau legendiniai italų dizaineriai savo talentą dovanojo kur kas platesniam gamintojų ratui. Ne kartą ant bankroto slenksčio balansavusi įmonė bendradarbiavo su įvairiausiomis markėmis, o kai kurie patys įspūdingiausi kūriniai, ironiška, „Ferrari“ vadovybės buvo atmesti arba skirti kitiems.

Tas pats automobilis, du skirtingi vardai. Tai – automobilių pramonėje dažnai naudojama praktika, kurią, tikėtina, būtų galima pavadinti geriausia tinginystės išraiška. Iš tiesų, kas gali būti paprasčiau, nei paimti jau sukurtą produktą, pakeisti jo logotipą ir kelias smulkias detales, ir paleisti į rinką kaip visiškai naują modelį? Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Vilniaus gatvėse surengtame ekonomiškumo teste hibridinis „Honda Civic e:HEV“ pademonstravo stulbinantį efektyvumą. Aštuonių žurnalistų ir automobilių entuziastų komanda, važinėdama intensyvaus eismo sąlygomis, sugebėjo pasiekti vos 2,8 l/100 km vidutines degalų sąnaudas. Šis rezultatas ne tik gerokai pranoko oficialius gamintojo duomenis, bet ir įrodė modernių hibridinių sistemų potencialą realiame miesto eisme.

Automobilių sporte, kaip ir paleontologijoje, egzistuoja dinozaurų era. Tai – dešimties cilindrų variklių laikai. Nors šie monstrai iš „Formulės-1“ dingo lygiai prieš 20 metų, jų ausis veriantis riksmas iki šiol kelia nostalgiją fanams ir net priverčia FIA vadovus svajoti apie jų sugrįžimą. O pačiu galingiausiu ir paskutiniu šios išnykusios rūšies atstovu tapo 2005-ųjų „Honda“ šedevras. Daugiau naujienų apie „Formulės 1“ čempionatą galite perskaityti specialioje rubrikoje.

Po beveik ketvirčio amžiaus pertraukos į automobilių pasaulį sugrįžta legendinis „Honda Prelude“ vardas. Naujos kartos modelis atgimė kaip hibridinis kupė, kuriame, pasak gamintojo, dera sportiškas charakteris ir kasdienis praktiškumas – savybės, kuriomis pasižymėjo ir jo garsieji pirmtakai. Po variklio gaubtu – moderni hibridinė sistema. Ją sudaro 2,0 litrų darbinio tūrio benzininis variklis, veikiantis ekonomišku Atkinsono ciklu, ir du elektros motorai.

Atverčiami priekiniai žibintai – dizaino elementas, keliantis nostalgiją daugeliui automobilių entuziastų. Nors kadaise tai buvo neatsiejamas sportinių automobilių atributas, iš masinės gamybos jis dingo maždaug prieš du dešimtmečius. Tam buvo dvi pagrindinės priežastys: neigiama įtaka aerodinamikai pakeltoje padėtyje ir sugriežtinti pėsčiųjų saugumo reikalavimai.

Kalifornijos gelbėtojai, atvykę į avarijos vietą Bursono apylinkėse, išvydo vaizdą, primenantį praėjusio amžiaus pabaigos laikus. Automobilis buvo taip smarkiai sumaitotas, kad atrodė neįmanoma, jog kas nors galėjo išgyventi. Tačiau didžiausia staigmena laukė viduje – ten nebuvo nieko. Vairuotojas iš įvykio vietos tiesiog dingo. Automobilis po smūgio į pakelės griovį ir medžius virto metalo laužo krūva, kurią atpažinti galėjo tik tikras specialistas.

Automobiliai gali būti varomi vandeniliu arba sintetiniais degalais, teigia „Honda“ Australijos padalinio generalinis direktorius. Pasak jo, elektromobiliai yra įrankis pasiekti norimus rezultatus, tačiau ne galutinis tikslas. Siekiant sumažinti anglies dvideginio emisijas, daugelis automobilių gamintojų pasirinko strategiją pereiti prie išskirtinai elektrinių modelių gamybos.