hepatitas

51-erių kėdainiečio Kastyčio Gudavičiaus veidas ne vienam atpažįstamas dėl prieš dvejus metus išplitusio skubaus pagalbos prašymo paaukoti kraujo. Dėl žaibiškai pakirtusio hepatito B, kuriuo, kaip įtariama, užsikrėtė darydamasis tatuiruotę, vyro gyvybė buvo pakibusi ant plauko. Šiandien niekas nė nepasakytų, kad prieš kurį laiką jis ligoninėje kovojo už savo gyvybę – Kastytis vėl aktyviai sportuoja ir džiaugiasi kiekviena diena.

Kepenys – itin svarbus organas, kuris, kaip žinoma, regeneruojasi. Tačiau yra tokių būklių, kurios negrįžtamai pažeidžia kepenis, kelia pavojų sveikatai ir koreguoja gyvenimo kokybę. Viena tokių būklių – kepenų cirozė. Kepenų cirozė opi problema visame pasaulyje, tuo tarpu, Lietuvoje ši liga nusineša vis daugiau gyvybių, kasmet registruojama daugybė naujų ligos atvejų.

Pusė užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, bet gali užkrėsti kitus – tuo pasižymi „tyliuoju žudiku“ pramintas virusinis hepatitas B, galintis sukelti kepenų cirozę ar net jų vėžį. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, kovojant su šia infekcine liga sunkiausia yra tai, kad nuo užsikrėtimo iki diagnozės gali praeiti ir 15 ar 20 metų. „Tai reiškia, kad žmogus gali „nešioti“ šį virusą ir nejausti kažkokių specifinių klinikinių simptomų, kitaip tariant – nežinoti, jog serga.

Jungtinės Karalystės ekspertai mano nustatę neseniai visame pasaulyje kilusio paslaptingo hepatito tarp mažų vaikų protrūkio priežastį. Jie sako, kad po su koronavirusu susijusių karantinų sugrįžo du paplitę virusai, kurie ir sukėlė retus, bet labai sunkius hepatito atvejus. Manoma, kad 35 šalyse susirgo daugiau kaip 1000 vaikų, iš kurių daugelis yra jaunesni nei penkerių metų amžiaus. Kai kuriems iš jų, įskaitant 12 atvejų Karalystėje, prireikė gyvybiškai svarbios kepenų transplantacijos.

„Minėdami Pasaulinę hepatito dieną galime pasidžiaugti, kad išgydyti galima visus, kurie kreipiasi į medikus ir kurie nori gydytis, o šios virusinės ligos diagnostikai pasitelkiami ir šeimos gydytojai, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė doc. Edita Kazėnaitė. „Profilaktiškai bus siekiama vieną kartą ištirti visus gimusius nuo 1945 iki 1994 metų.

Nors hepatitas A – ūminis kepenų uždegimas, dar vadinamas „nešvarių rankų liga“, Lietuvoje pastaruosius kelerius metus diagnozuojamas retai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai šiemet stebi nepalankias tendencijas – vien per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 14 hepatito A atvejų, iš kurių 13 – Vilniaus apskrityje. Be to, ši infekcinė liga šiemet jau nusinešė ir vieną gyvybę.

Jau kurį laiką Europos tėvus gąsdina neaiškios kilmės vaiku hepatito protrūkis. Kai kurie ligos atvejai yra tokie sunkūs, kad baigiasi kepenų transplantacijomis, tačiau tikslios susirgimo kilmės nustatyti nepavyksta. Atsiranda įvairių nuomonių, neva tai gali būti net nauja COVID-19 mutacija.

Remiantis naujausiais UKHSA duomenimis, 169 vaikai Anglijoje dabar serga paslaptinga ūminio hepatito forma. Anglijos sveikatos apsaugos pareigūnai teigia, kad per tris mėnesius aptiko tiek atvejų, kiek tikėtųsi per metus. Kadangi visame pasaulyje aptinkama daugiau atvejų, kyla klausimų dėl šio protrūkio priežasties. Ekspertai teigia, kad viena iš priežasčių gali būti Covid-19, rašo express.co.

Europoje tarp vaikų plinta neaiškios kilmės hepatitas – kepenų uždegimas. Pirmieji atvejai užfiksuoti Jungtinėje Karalystėje – iš viso čia nustatyta virš 70 ūminiu hepatitu sergančių vaikų. Kai kurių jų būklė tokia sudėtinga, kad net prireikė kepenų transplantacijos. Ūminis hepatitas vaikams fiksuojamas ir kitose šalyse – Ispanijoje, Danijoje, Nyderlanduose. Lietuvos gydytojai vardija į kokius vaikų skundus ir ligos simptomus tėvai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį.