gyvybės raida

Senojo Testamento Pradžios knygos 2 skyriaus 7 eilutėje sakoma: „Tuomet Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.“ Regis, su prielaida apie galimą gyvybės atsiradimą Žemėje iš „žemės dulkių“, tiksliau, molio, jau sutiktų ir šiuolaikinis mokslas. Žurnalas „Scientific Reports“ paskelbė Kornelio universiteto (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo apžvalgą.

Genetikai priėjo išvadą ir paskelbė, kad gyvybė egzistavo milijardus metų prieš susiformuojant Žemei ir veikiausiai užsimezgė už Saulės sistemos ribų. Tiesa, tokį apibendrinimą tyrėjai padarė vadovaudamiesi teorija, kuri aiškina kompiuterių skaičiaus didėjimo spartą, ir šią teoriją pritaikė gyvybei. Rezultatas – gyvybė turėjo susiformuoti prieš 10 mlrd. metų, t.y., dvigubai seniau nei atsirado Žemė. Mūro dėsnis (Moore's Law) buvo suformuluotas stebint eksponentinį kompiuterių sudėtingumo augimą.

Mokslininkai ilgą laiką manė, kad jei nebūtų Mėnulio, Žemės pokrypis bėgant laikui smarkiai pakistų. Jis svyruotų nuo nulio laipsnių, kai Saulė yra virš pusiaujo, iki 85 laipsnių, kai ji šviečia beveik tiesiai virš vieno ašigalių, rašo SPACE.com. Planetos stabilumas daro įtaką gyvybės vystymuisi. Planeta, kuri besisukdama aplink Saulę ant savo ašies svyruoja pirmyn ir atgal, pasižymėtų didžiuliais klimato svyravimais, o tai potencialiai gali paveikti sudėtingų gyvybės formų evoliuciją.