gripas

Kuomet visoje Lietuvoje skamba grėsmingi įspėjimai apie ligas, o gripo epidemiją paskelbė jau 16 savivaldybių, nenuostabu, kad tokiu metu pradedama galvoti apie būdus, kurie padėtų išvengti susirgimo. Ne išimtis ir mūsų šalies garsenybės, kurioms dažnai tenka dirbti sergant. Dauguma jų palaiko liaudišką mediciną, o cheminius vaistus renkasi tik tada, kai jau nebėra kitos išeities. tv3.lt naujienų ir pramogų portalas domėjosi kaip pramogų pasaulio atstovai gydosi užklupus ligoms.

Rusijoje, kaip ir Lietuvoje, siaučiantis, sunkias komplikacijas sukeliantis kiaulių gripas nusinešė jau daugiau nei šimtą gyvybių. Pirmasis atvejis buvo užfiksuotas sausį Kalugos srityje. Tragedija įvyko Liudinovo mieste, kur po 9 ligos dienų numirė vietos gyventoja. Gydytojai mano, kad moteris numirė dėl savo kaltės – per vėlai kreipėsi į juos pagalbos bei užsiėmė savigyda.

Gripui pasiekus epidemijos lygį, medikai ragina žmones nešioti medicinines kaukes. Tačiau kitaip nei Japonijoje, Lietuvoje vos vienas kitas žmogus ne per Užgavėnes išdrįsta paslėpti savo veidą po kauke. Žmonės abejoja kaukių apsauga ir nuo gripo saugojasi liaudiškais receptais. Norinčius išvengti gripo, medikai pirmiausia ragina skiepytis, o kas to nedaro, žmonių susibūrimo vietose siūlo dėvėti tokias kaukes. Didžiausias efektas yra tuo atveju, jei kaukę dėvi sergantis gripu.

Užregistruotas dar vienas mirties nuo pandeminio gripo atvejis Lietuvoje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė Vakarų Lietuvos gyventoja, trečiadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Tai antroji patvirtinta mirtis nuo gripo šiemet – anksčiau pranešta apie Vilniuje nuo šios ligos komplikacijos mirė 65 metų vyras. Sekmadienį moteris, kuriai įtartas gripas, mirė Kaune, tačiau tiksli mirties priežastis kol kas laboratoriškai nepatvirtinta.

Kauno klinikose mirė moteris, kuriai įtariamas gripas, antradienį BNS patvirtino Kauno klinikų atstovė Milda Dambrauskienė. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, 56 metų moteris mirė sekmadienį. Ji sirgo arterine hipertenzija, o peršalimo ligos simptomus jautė ir negalavo maždaug savaitę, tačiau medicininės pagalbos kreipėsi tik praėjusį penktadienį.

Sergamumas gripu toliau auga, o gripo epidemiją jau paskelbė 16 savivaldybių. Dėl gripo registruotas vienas mirties atvejis, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), daugiau detalių nepateikiama. Gripo epidemiją yra paskelbusios Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos miestų, Druskininkų ir Alytaus, Ukmergės, Jurbarko, Lazdijų, Klaipėdos, Telšių, Kretingos, Varėnos, Švenčionių ir Visagino rajonų savivaldybės.

Sergamumas gripu toliau auga, o Visaginas tapo 16-a gripo epidemiją paskelbusia savivaldybe, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Be Visagino, gripo epidemiją yra paskelbusios Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos miestų, Druskininkų ir Alytaus, Ukmergės, Jurbarko, Lazdijų, Klaipėdos, Telšių, Kretingos, Varėnos ir Švenčionių rajonų savivaldybės.

Atšilus orams pradėjo itin sparčiai daugėti susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. Ligų plitimo tempui greitėjant, gripo epidemija paskelbta jau penkiolikoje savivaldybių, todėl šiuo metu ypač svarbu iš menkiausių požymių gebėti nustatyti ligos pradžią ir imtis atitinkamų veiksmų.

Siaučiant pavojingai gripo atmainai, Kauno klinikų medikai bando išgelbėti trijų pacientų gyvybes, tai patvirtino Intensyviosios terapijos klinikos vadovas profesorius Vidas Pilvinis. „Pacientai gyvybei pavojingos būklės. Jie serga sunkiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, jiems taikoma labai agresyvi medicinine pagalba, kad būtų išgelbėta gyvybė.

Gripo epidemiją paskelbus Kaune, Visagine, Alytuje, Druskininkuose ir Ukmergės rajonuose, specialistai pataria, kaip apsisaugoti. Tiesa, tradicinės medicinos ir sveiko gyvenimo būdų atstovų nuomonės skiriasi.

 Kauno mieste nuo pirmadienio skelbiama gripo epidemija. Epidemija savivaldybės sprendimu paskelbta vadovaujantis Kauno visuomenės sveikatos centro rekomendacijomis - centro duomenimis, bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) pastarąją savaitę pasiekė 146,5 atvejo 10-čiai tūkst. gyventojų. Gripo epidemija skelbiama, jeigu savivaldybėse 10-čiai tūkst.

Alytuje ir Druskininkuose pirmadienį paskelbta gripo epidemija, BNS informavo Alytaus visuomenės sveikatos centras. Gripo epidemija skelbiama, jeigu savivaldybėse 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), o gripo atvejai sudaro apie 30 procentų susirgimų. Tuo metu Alytaus mieste sergamumas gripu ir ŪVKTI praėjusią savaitę siekė 259,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, gripo atvejai sudarė 18 proc. susirgimų.

Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestuose svarstoma skelbti gripo epidemiją, vienam iš sergamumo rodiklių viršijus epideminį lygį. Šiose savivaldybėse 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Nors kol kas nėra tenkinama kita sąlyga, kad 30 proc. atvejų būtų klinikinio gripo, epidemijas svarstoma skelbti ir nepasiekus šio rodiklio, sakė trečiadienį BNS kalbinti Visuomenės sveikatos centrų specialistai.

Lietuvoje sparčiai auga sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), daugėja ir gripo komplikacijų - į ligoninę per savaitę paguldyta per šimtą asmenų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad iš 105 dėl gripo į ligoninę paguldytų asmenų 19 buvo vaikai iki 2 metų amžiaus. 13 iš hospitalizuotų asmenų paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausiai asmenų į ligoninę dėl gripo buvo paguldyta Alytaus, Panevėžio, Vilniaus apskrityse.

Vien per praėjusį savaitgalį VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vaikų infekciniuose skyriuose buvo hospitalizuota beveik 40 vaikų, kuriuos susargdino daugiausiai gripo virusas ir viršutinių kvėpavimo takų susirgimai. „Situacija gana grėsminga ir tai pirmas ryškesnis toks indikatorius, įspėjantis apie gripo epidemijos pradžią ir ūmių infekcijų protrūkį“, – teigia Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.

Lietuvoje įsisiautėja gripas. Praėjusią savaitę susirgusių šia liga fiksuota net dvigubai daugiau nei mėnesio pradžioje. Gydytojai perspėja žmones nežaisti su likimu ir susirgus likti namie, nes komplikacijos gali būti baisios ir baigtis netgi mirtimi. O pakliūti į ligos žabangas nesudėtinga. Kartais žmogų susargdinti padeda tiesiog stresas.   „Šitą savaitę tikrai jaučiamas suaktyvėjimas peršalimo ligų. Ypač vakar buvo labai daug pacientų, per 30, ir pusė buvo karščiuojančių.

 Gydytojai tvirtina, kad šiais metais orų permaina staigi, žmonės tam nepasiruošę, galvoja, kad ir gatvėj bus šilta ir dėl to peršala. Sparčiai daugėja ir sergančiųjų gripu. Simptomai – aukšta temperatūra, galvos skausmai, kaulų laužymas. Susirgus medikai pataria porą dienų pasigydyti namuose ir tik jei trečią dieną nekrenta temperatūra, lankytis poliklinikose – taip išvengsite dar daugiau virusų ir bacilų.

 Lietuvoje praėjusią savaitę smarkiai išaugos sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Bendras Lietuvos sergamumo rodiklis pasiekė 53,8 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Tuo metu anksčiau, paskutinę praėjusių metų savaitę, šis rodiklis siekė 35 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų pirmąją savaitę užregistruotas Utenos administracinėje teritorijoje (34,78 atvejo 10 tūkst.

Praėjusią savaitę dėl gripo į ligonines Lietuvoje paguldyti penki pacientai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Iš viso gripas diagnozuotas 65 žmonėms, tuo metu prieš savaitę tokių ligonių buvo 29. Sergamumas peršalimo ligomis ir gripu paskutinę praėjusių metų savaitę truputį padidėjo. ULAC duomenimis, 53-ąją šių metų savaitę jis siekė 35 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Tuo metu 52-ąją metų savaitę šis rodiklis buvo 34,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Dėl grėsmingo paukščių gripo protrūkio Prancūzijoje imamasi priemonių, kad šia liga užkrėsti paukščiai ar paukštienos gaminiai nepatektų į Lietuvą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas gruodžio 28 pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai uždrausta iš Prancūzijos teritorijų, kuriose nustatytas labai patogeniškas paukščių gripas, į Lietuvą įvežti visų rūšių gyvus paukščius, perinius kiaušinius, šviežią, smulkintą paukštieną, paukštienos pusgam...

Valdas Kazlovskij Ar žinote, kad pasaulyje kasmet gripu perserga apie 500 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 100 tūkst. Nuo gripo ir jo komplikacijų kasmet miršta iki 500 tūkst. žmonių. Pasaulinėje praktikoje nėra nė vieno žinomo atvejo, kuomet paskiepytas žmogus būtų miręs nuo gripo. Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas gruodžio – sausio mėnesiais. Gripo virusas plinta kartu su seilėmis sergančiam žmogui kosint, čiaudint, kalbant. Nusičiaudėjus gripo virusas skrieja 167 km/val. greičiu.

Praėjusią savaitę padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Lietuvoje 49-ąją šių metų savaitę sergamumas šiomis ligomis siekė 59,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš tai buvusią savaitę šis rodiklis sudarė 58,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 67,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje padidėjo sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis siekė 50,6 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu dar savaite anksčiau šis rodiklis buvo 47,1 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Didesnis sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, palyginti su ankstesne savaite, registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Marijampolės ir Vilniaus.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dėl gripo komplikacijų gydomas Santariškių klinikose, BNS pirmadienį patvirtino jo atstovas spaudai Vaidotas Linkus. Anot atstovo, preliminariai numatoma, kad ministras nedarbingumo lapelį turės iki penktadienio.

Gydytojai skelbia, kad šiemet laukiama gerokai piktesnės nei pernai, ir kur kas daugiau žmonių į ligos patalą paguldysiančios sezoninio gripo atakos. Tačiau čia pat priduriama, kad rizikos grupei priklausantys žmonės į tai moja ranka, ir skiepytis ateina vos vienas kitas. Vangiausiai į skiepų kabinetus traukia būsimos mamos. Ir nors prieš kelerius metus Lietuvoje nuo gripo mirė kūdikio besilaukusi moteris, nėščiųjų tai nesudrausmina, mamos sako, esą baisiau už gripą yra patys skiepai.

Molėtų medžiotojų būrelis kasmet sumedžioja apie šimtą šernų. Maisto ir veterinarijos tarnybai raginant nušauti kuo daugiau šernų, pastaraisiais metais jų būrelis sumedžiojo apie dešimtį daugiau nei įprastai. Tokių raginimų priežastis – baimė, jog galimai užsikrėtę šernai pabaidyti neperbėgtų į kitus rajonus, kur užkrato dar nėra.  Tačiau medžiotojai tvirtina, kad tokius reikalavimus sudėtinga įgyvendinti. „ Apart šernų mes medžiojam ir kitus žvėrelius.

Lietuvą jau pasiekė nemokamos gripo vakcinos. Nors už lango – vasara, medicinos įstaigos gripo bijančius žmones ragina nedelsti ir pasiskiepyti jau dabar. Medikai tikina, kad imunitetas išlieka iki metų. Tačiau dauguma į medikų įrodinėjimus skiepų nauda numoja ranka ir skiepytis iš viso nesirengia. Nors vasara dar nesibaigė, ši gripo vakcina jau laukia visų norinčių pasiskiepyti. Ji skirta būtent artėjančiam šių ir kitų metų sezonui.

Pirmosios gripo vakcinos, kuriomis bus nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, šią savaitę pradėtos pristatyti gydymo įstaigoms Vilniaus regione, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK). Lietuvą jau pasiekė pirmosios 20 tūkst. gripo vakcinos dozių. Šiemet gripo vakcinų nupirkta už beveik 27 tūkst. eurų. Iš viso nupirkta kiek daugiau nei 95 tūkst. dozių, kuriomis bus galima paskiepyti analogišką skaičių žmonių.

Ne tėvai, o medikai gali nuspręsti, ar vaiką būtina skiepyti, ar ne, sako sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, argumentuodama siūlymą už vaikų neskiepijimą įvesti baudas. „Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir dabar yra straipsnis, kuris numato tėvų atsakomybę už netinkamą savo vaiko priežiūrą. Į priežiūrą patenka ir sveikatos klausimai.

 Pastarąją savaitę šalyje sumažėjo sergančiųjų peršalimo ligomis ir gripu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vienuoliktą metų savaitę siekė 74,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę rodiklis buvo 88,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis sudarė 66 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Žinių radijas Pastarąją savaitę 11-oje Lietuvos savivaldybių sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis viršijo 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.

Pastarąją savaitę 11-oje Lietuvos savivaldybių sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) viršijo 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Šis slenkstis peržengtas Druskininkų (163,96 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Kauno miesto (118,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Marijampolės (106,29 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Panevėžio miesto (116,46 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Molėtų rajono (152,27 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Visagino (113,2 atvejo 10 tūkst.

Europos ir Azijos šalyse nustatomi vis nauji paukščių gripo atvejai. Olandijoje šiemet užregistruoti jau 5 atvejai, Vokietijoje – 4, Anglijoje – 1, Bulgarijoje – 1 ir Italijoje – 1. O Kanadoje paukščių gripas buvo diagnozuotas žmogui, grįžusiam iš kelionės po Kiniją. Tad artėjant pavasarinei sparnuočių migracijai labai svarbu imtis atsargumo priemonių.

Trečdalyje savivaldybių peržengtas gripo epidemijos slenkstis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis buvo 102 atvejai dešimčiai tūkstančių gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – Alytaus apskrityje, Kaune, Panevėžyje. Dėl gripo ligoninėje atsidūrė per 120 žmonių: daugiau nei 70 jų nepilnamečiai ir kūdikėliai.

 Kaune, Marijampolėje bei Prienų ir Jonavos rajonų savivaldybėse šią savaitę paskelbta gripo epidemija. Nuo pirmadienio gripo epidemija paskelbta Kaune ir Prienuose, nuo antradienio – ir Jonavoje. Trečiadienį gripo epidemiją paskelbė ir Marijampolė. Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad Kauno apskrities teritorijoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sparčiai didėja. Iš viso trijose apskrities savivaldybėse sergamumo rodiklis smarkiai viršijo epidemijos lygį, ir daugėja gripo atvejų skaičius, todėl nuo pirmadienio Kauno mieste ir Prienų rajone paskelbta gripo epidemija. Gripo epidemiją Jonavos rajone Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai rekomendavo skelbti dar praėjusią savaitę.

Kauno klinikinės ligoninės medikai pastebi, kad prasidėjęs sezoninis gripas negailestingai pakerta vaikus – gydymo įstaigos Vaikų ligų II-asis skyrius perpildytas. "Gripas ir kiti virusai pastaruoju metu išties vis dažniau į patalą guldo vaikus. Mūsų skyrius šiomis dienomis yra perpildytas, tiesiogine to žodžio prasme", – aiškino Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II-ojo skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė.

Gripas – viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ūmių ligų, nepaprastai pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Šios infekcijos epidemijos Lietuvoje paprastai kyla gruodžio – vasario mėnesiais, todėl artėjant pavojingiausiam sezonui, kuomet tikėtina didžiausia tikimybė susirgti, būtina pasisaugoti patiems ir pasirūpinti savo artimųjų sveikata.

 Nors žiema jau įpusėjo, o gripo epidemija Lietuvą kol kas aplenkė, medikai ragina nerizikuoti sveikata ir dar suskubti pasiskiepyti nuo gripo. Ypač tai aktualu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems susirgimas gripu gali turėti itin skaudžių pasekmių. Pasak LSMU Šeimos medicinos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus, didžiausia nuo gripo besiskiepijančių žmonių banga buvo fiksuojama iki Kalėdų, o dabar dėl vakcinų į medikus kreipiasi kur kas mažiau žmonių.

 Pirmąją šių metų savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) išaugo, šių ligų atvejų daugiausia registruota Vilniuje, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Savaitę nuo gruodžio 29 dienos iki sausio 4 dienos sergamumas gripu siekė 34,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 26,2 atvejo tam pačiam gyventojų skaičiui.

 Parengė Sandra Miškinienė Viena vertus, biurų darbuotojams visi pavydi: dienas leidžia šiltoje, šviesioje, jaukioje patalpoje, ir darbas – ne griovius juk kasti. Kita vertus, ši iš pažiūros nerūpestinga ir net privilegijuota visuomenės dalis turi aibę savų problemų. Dažnas biuro darbuotojas tiesiai šviesiai prisipažins, kad net susirgęs normaliai sveikti negali – nedarbingumo lapeliai dažnoje įstaigoje, švelniai pasakius, nelaukiami, – ir viršininkas dažnai būna tikras žvėris.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Šeimos medicinos klinikos personalas šaltąjį metų sezoną pasitiko pasiskiepydamas nuo gripo. Medikai taip elgiasi siekdami apsaugoti pas juos atvykstančius pacientus ir skatindami juos taip pat pasiskiepyti. Medikai – taip pat tarp rizikos grupių Tyrimai rodo, kad neskiepyti gydymo įstaigų darbuotojai gripu serga 3,43 karto dažniau nei neskiepyti asmenys. Neskiepytų sveikatos įstaigų darbuotojų sergamumo gripu rodiklis siekia net 18,69 proc.

 Gripo viruso paplitimas Kiekvienais metais Europoje apie 10 proc. gyventojų suserga gripu. Lietuvoje registruojama apie 100 000 gripo atvejų, tačiau realus skaičius gali būti daug didesnis. Pasaulyje vyrauja A, B ir C tipo gripo virusai. A tipo virusai labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. B tipo gripo virusas sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau vaikams.

Sloga, kosulys, temperatūra, sąnarių skausmai šaltuoju metų laiku į lovą paguldo daugybę įvairaus amžiaus žmonių. Dažniausiai dėl to „kalta“ kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusas. Jo sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo. Kasmet pasitaiko atvejų, kai gripo komplikacijos ilgam paguldo į ligoninę, o kai kuriems ligoniams jos baigiasi tragiškai.Patikimiausias būdas išvengti gripo – laiku pasiskiepyti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos specialistė akušerijos ir ginekologijos srities, profesorė Rūta Nadišauskienė informuoja: Kvėpavimo takų infekcijomis nėštumo metu kasmet suserga 20-30 proc. nėščiųjų, iš jų 10 proc. – laboratoriškai patvirtintu gripu. Gripas yra viena dažniausių infekcijų nėštumo metu.   2009-2010 metų gripo pandemijos metu nėščiosios, kurios sudaro 1 proc. populiacijos, sudarė 7-10 proc. hospitalizuotų, 6-9 proc.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šių metų 40-osios savaitės (rugsėjo 29 d. – spalio 5 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 51,7 atv./10 000 gyv. iki 46,8 atv./10 000 gyv. Bendroje sergamumo struktūroje registruotos tik ŪVKTI. Didžiausias sergamumas minėtomis infekcijomis registruotas Šiaulių mieste, mažiausias – Kelmės rajone.

 Pastarąją savaitę toliau augo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Rugsėjo 22-28 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 60 ligos atvejų, ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 54 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Didesnis sergamumas registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Alytaus administracinę teritoriją. Visoje Lietuvoje užfiksuoti aštuoni gripo atvejai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rugsėjo 15–21 d. siekė 54,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai šis sergamumo rodiklis siekė 42,6 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 60,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Aušrinė Šėmienė Su rudeniu į mūsų duris pasibeldžia ir peršalimo ligos, o silpnesnius į lovas guldo gripas. Bet tokiomis dienomis, užuot sukę pas gydytojus, žmonės griebia paracetamolio tabletę, o jei nepadeda, – ir kelias. Nors medikai tvirtina, kad populiarus vaistas gali pražudyti, jį kasdien vartoja apie 10 tūkst. Lietuvos žmonių. Sergančiųjų daugėja Lietuvoje daugėja sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.