gripas

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus apskrityje išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Pastarąją – 37-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 56,69 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis tesiekė 27,55 atv./10 tūkst. gyventojų. Į balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris piktinasi kolegų neatsakingumu, kai jie sergantys eina į darbą ir sukelia grėsmę kolegoms.

Gydytojai ir vaistininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nemažėja ir vasarą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis šių metų birželį sergamumo rodikliai yra didesni nei tokiu pačiu metu pernai. Tai patvirtina ir pastaruoju metu vaistinėse išaugę antivirusinių preparatų pardavimai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šiais metais gerokai anksčiau nei įprastai mūsų šalies gydymo įstaigas pasieks nemokamos sezoninės gripo vakcinos. Be to, jomis bus galima paskiepyti daugiau žmonių – šiemet vakcinų nupirkta daugiau, nes jų pavyko įsigyti už mažesnę kainą. Šiais metais gerokai anksčiau nei pernai ir ankstesniais metais Lietuva jau yra pasirengusi tinkamai atremti kasmet gresiančią gripo epidemiją.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pavasariui keičiant žiemą, keičiasi ir sezoninės infekcinės ligos. Medikai įspėja, kad nors šių metų gripo sezonas buvo kiek lengvesnis, jis dar nesibaigė ir sunkėja peršalimo ligų formos, o nepasibaigus gripui, gamtoje jau atgijo ir erkės. Dėl šiltos žiemos šiemet susirgimų peršalimo ligomis medikai registravo mažiau. Pasak jų, lietuviai šį sezoną nuo gripo skiepijosi kiek aktyviau, iš viso apie 8 proc.

 Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) per praėjusią savaitę Lietuvoje beveik nepakito, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 67,7 gripo ir ŪVKTI atvejai, o savaite anksčiau šis skaičius siekė 64,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Didesnis sergamumas nei ankstesnę savaitę registruotas Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Vilniaus administracinėse teritorijose.

Be česnakų neįsivaizduojame lietuviškos virtuvės. Jais gardiname dešras, įvairius žuvies, mėsos ir daržovių patiekalus. Kitų šalių kulinarai česnakais aromatizuoja aliejų ir actą, juos marinuoja. Britai salotas mėgsta gardinti česnakų lapais. Be česnakų neįsivaizduojama ir graikų, ispanų, italų, vengrų bei serbų virtuvė. Česnakai – nepakeičiami greitai gendančių produktų konservantai. Bet ajurvedos specialistai jums pasakys, kad česnakai – ne maisto produktas, mat jie skatina pyktį.

Išaugęs darbuotojų sergamumas, gamybos ir paslaugų teikimo trikdžiai, smunkanti darbo atlikimo kokybė – tik keletas gripo sezonu darbdavį ištinkančių problemų. Artėjantis laikotarpis negąsdina tik laikinojo įdarbinimo bei gydymo paslaugas teikiančių įmonių – šiuo metu teikiamų paslaugų poreikis ženkliai išauga.

Šiemet žiema Lietuvoje stebina neįprastai šiltas orais ir daugeliui labiau primena vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį, o ne sniegu ir ledu pasipuošusį šalčiausią metų laiką. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra didžiuosiuose Lietuvos miestuose siekė 0,9–3,9 laipsnius šilumos, sausio vidutinė temperatūra taip pat numatoma 3–4 laipsniais aukštesnė už vidutinę.

Henrieta Aleknienė VL žurnalistė Atšalus orams žmonės pradėjo dažniau sirgti ūmiomis kvėpavimo takų ligomis ir gripu. Vilnius pirmauja Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, dabar pagal sergamumą šiomis infekcijomis sostinė pirmauja visoje šalyje. Sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) bei gripu auga ir visoje Vilniaus apskrityje. Praėjusią – 48-ąją – metų savaitę sergamumo rodiklis išaugo iki 72,66 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nuo praeitos savaitės padaugėjo gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Šią savaitę užregistruota 59 gripo ir ŪVKTI atvejai 10 tūkst. gyventojų, o ankstesnę savaitę šis skaičius siekė 54 atvejus. Didesnis sergamumas registruotas visoje Lietuvoje. Per praeitą savaitę dėl šių susirgimų į ligonines paguldyta 14 asmenų, iš kurių keturi - iki dviejų metų, devyni - 2-17 metų amžiaus vaikai.

 Kas dešimtas Lietuvos gyventojas teigia, kad šiemet jau pasiskiepijo nuo gripo ar artimiausiu metu ketina tai daryti. Tačiau reguliariai nuo gripo skiepijasi tik 5 proc. Lietuvos gyventojų, o niekada nuo gripo nesiskiepijo 7 iš 10 apklaustųjų. Tai parodė Lietuvos gyventojų apklausa, kurią atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

Šiemet tikimasi kiek lengvesnio gripo sezono nei pernai, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai. Ankstesnio sezono metu kilo epidemija, buvo registruotas didelis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), itin daug žmonių buvo paguldyta į ligonines, nuo gripo mirė aštuoni gyventojai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šiandien baigiamas gripo vakcinos, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, pristatymas mūsų šalies gydymo įstaigoms. Minėta sezoninio gripo vakcina, pradėta dalinti rugsėjo pabaigoje, buvo pristatoma dalimis. Vakcina jau paskirstyta 506 gydymo įstaigoms. Šiemet iš viso gali būti paskiepyta apie 100 tūkst. žmonių, nes buvo nupirkta 100 tūkst. dozių gripo vakcinos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad šių metų spalio 21 d. – lapkričio 8-11 d. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas pristatoma 2013–2014 m. gripo sezonui skirta vakcina „Fluarix“, įsigyta valstybės lėšomis, rizikos grupių skiepijimui.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kasmet po kelias gyvybes nusinešantis gripas, anot vaistininkų, ugdo naujus įpročius – kas skiepijasi, o kas iš anksto pradeda rūpintis organizmą stiprinančiais preparatais. Prekiautojų teigimu, papildų, vitaminų ir vaistažolių pardavimas, palyginti su vasara, išauga beveik trigubai. Vaistinių atstovai sako, kad šis ruduo kiek neįprastas – jau nuo rugsėjo žmonės aktyviau perka organizmą stiprinančius preparatus.

Kai šalyje tokie permainingi orai, darosi vis lengviau peršalti ar užsikrėsti virusu. Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą, juos pirmiausia bandykite įveikti natūralios medicinos pagalba. Liaudyje yra žinoma daugybė būdų, kaip atgauti jėgas stiprinant sveikatą pačios gamtos siūlomais „vaistais“. Vaistai „iš gamtos“ „Pajutus pirmuosius peršalimo požymius rekomenduojama likti namie ir sveikti. Nebūtina iškart gydytis vaistiniais preparatais.

Lina ABROMAVIČIENĖ Prasidėjus gripo sezonui sveikatos specialistai skuba informuoti gyventojus apie galimus pavojus sveikatai. Kadangi pati efektyviausia priemonė, kuri saugo nuo gripo, yra skiepai, gyventojai yra raginami skiepytis ir taip apsaugoti save bei savo šeimą nuo gripo protrūkių. Tačiau šiemet situacija kiek sudėtingesnė, nes daugumai sveikatos centrų vėluojama pateikti nemokamas gripo vakcinas.

Šiaulių apskrityje didėja sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), fiksuotas vienas gripo atvejis. Nuo šios savaitės šalyje oficialiai prasidėjo gripo sezonas. Sergančiųjų daugėja Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gripo sezonas prasideda nuo 40-osios metų savaitės ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Šių metų gripo sezono pradžia – rugsėjo 30 dieną.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pirmosios gripo vakcinos, kuriomis nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, šiandien jau pasiekė dalį šalies gydymo įstaigų. Likusios vakcinos įstaigas pasieks spalio mėnesį. Taigi, šiais metais gerokai anksčiau nei įprastai Lietuva tinkamai pasirengė atremti kasmet užplūstančią gripo epidemiją.

Švedijos ekspertai perspėja, kad Kinijoje neseniai atrastas naujo tipo paukščių gripo virusas gali pradėti plisti pasaulyje jau šį rudenį: naująjį štamą tiriantys virusologai jau pastebėjo nerimą keliančių tokio pavojaus ženklų. „Su šiuo virusu žmonija dar nėra susidūrusi. Jeigu jis pradės plisti, užsikrėsti gali visi pasaulio gyventojai“, – Švedijos radijui sakė Užkrečiamų ligų kontrolės instituto atstovė Annika Linde.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šiais metais gerokai anksčiau nei įprastai yra tinkamai pasirengusi atremti kasmet užplūstančią gripo epidemiją – jau nupirktos gripo vakcinos, kurios gydymo įstaigas pasieks rudenį.

Atšilus orams erkės tapo aktyvios ir, kad pratęstų savo gyvenimo ciklą ir susilaukti palikuonių, ieško prasimaitinimo šaltinio. Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų, pirmuonių arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012-2013 m. gripo sezonas pasižymėjo ankstesniam sezonui nebūdingomis ypatybėmis: registruotas didelis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), į ligonines buvo paguldyta itin daug žmonių, neišvengta epidemijų, užfiksuota mirties atvejų. Susirgimų pikas – sausio gale Tarp aplinkoje praėjusį gripo sezoną cirkuliavusių gripo virusų, didžiausią dalį sudarė A(H1)v ir tik apie ketvirtadalį (23,6 proc.

Septyni žmonės Alabamoje (JAV) dėl nežinomos kvėpavimo takų ligos buvo paguldyti į ligoninę, rašo „Associated Press“. Pranešama, kad nuo šios ligos du žmonės jau mirė. Pasak kalbinto Sveikatos departamento atstovo, paskutinis pacientas į ligoninę buvo pristatytas pirmadienį. Gydytojų nustatyti ligos simptomai: karštinė, kosulys ir kvėpavimo problemos. Be to, kai kuriems iš jų buvo diagnozuotas gripas. Šiuo metu medikai tiria mėginius ir bando nustatyti ūmaus viruso prigimtį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje praėjusią – 20-ąją metų savaitę sumažėjo ir siekė 32,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Panašus sergamumas buvo registruotas ir pernai tuo pačiu metu. 19-ąją šių metų savaitę šis rodiklis buvo 37,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje keletą pastarųjų savaičių slūgęs, 19-ąją metų savaitę nežymiai išaugo ir siekė 37,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų. 18-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis buvo 36,3 atv. /10 tūkst. gyventojų. Nors bendras sergamumas išaugo, gripo atvejų užregistruota mažiau, rašoma pranešime spaudai.

Naujos rūšies, Kinijoje pasirodęs, paukščių gripas H7N9 kelia rimtą grėsmę žmogaus sveikatai, pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (WHO – World Health Organization). Pasak WHO ekspertų, kurie praėjusią savaitę surengė spaudos konferenciją Londone, šia susirgimas, turi labai aukštą mirtingumo rodiklį, palyginti didelis užsikrėtimų skaičius kalba apie tai, kad gripas gali tapti pasaulinės pandemijos priežastimi. Šiuo virusu, kuris buvo aptiktas kovo mėnesį, šiandien užsikrėtę 126 žmonės.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo ir siekė 61,1 /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis buvo gerokai mažesnis – 34,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis ankstesniąją – 14-ąją metų savaitę siekė 65,9 atv. /10 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime spaudai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje praėjusią savaitę vėl mažėjo ir siekė 65,9 /10 tūkst. gyventojų. Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis ankstesniąją – 13-ąją metų savaitę siekė 71,2 atv. /10 tūkst. gyventojų. 2011–2012 m. gripo sezono 14-ąją savaitę bendras Lietuvos rodiklis buvo 39,0 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pekinas, balandžio 4 d. (AFP-BNS). Šanchajuje nuo naujos paukščių gripo atmainos mirė vyras iš Kinijos rytinės Dziangsu provincijos, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Ši viruso H7N9 auka Kinijoje šiemet yra jau ketvirtoji. 48 metų vyras dirbo su paukštiena ir buvo vienuoliktas šiuo virusu šiais metais šalyje užsikrėtęs žmogus, pranešė kinų televizija CCTV.

 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Vokietijoje, Šiaurės Reino Vestfalijos regione, šalia Lippstadt-Horste miestelio, nustatytas mažo patogeniškumo H7N7 paukščių gripo atvejis. Pavojingas virusas patvirtintas šeimos ūkyje, ištyrus nugaišusį strutį rašoma pranešime spaudai. Kaip praneša Vokietijos veterinarijos specialistai, protrūkio vietoje esančiame ūkyje buvo auginama nedaug, bet įvairių naminių paukščių – keli povai, vištos, antys, žąsys.

 Nors gripo virusas nėra toks aktyvus kaip ką tik Kaune pasibaigusios epidemijos metu, dėl gripo ir peršalimo ligų į ligonines paguldytų asmenų skaičius pastarąsias savaites mažai kinta. „Žinoma, dabar ligonių turime ne tiek, kiek turėjome epidemijos metu, bet palatos ligoninėje netuštėja. Tai, manytume, susiję su tuo, kad gripo virusas realiai tebecirkuliuoja. Lygiai kaip ir kiti peršalimo ligas sukeliantys virusai. Skyriuje gydoma nemažai sergančių plaučių uždegimu kauniečių.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje didėja trečią savaitę iš eilės. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis 12-ąją metų savaitę – kovo 18–24 dienomis – siekė 82,4 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. 11-ąją metų savaitę šis rodiklis buvo 74,6 atvejo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, mažiausiai gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę buvo sergama Utenos apskrityje, daugiausiai – Kauno apskrityje.

Gripas ir ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dar neatsitraukia, netgi bando atsigriebti už pakankamai sveiką vasarį. Praėjusią savaitę – kovo 11-17 dienomis – sirgome daugiau negu ankstesniąją savaitę. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę vėl padidėjo. Bendras Lietuvos sergamumo šiomis ligomis rodiklis 11-ąją metų savaitę siekė 74,6 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

Oficialioji medicina gripą ir peršalimą gydo antivirusiniais, karščiavimą mažinančiais ir kitais vaistais. O liaudies medicina šiems negalavimams įveikti siūlo platų spektrą įvairiausių receptų, kurių efektyvumas tikrai nenusileidžia vaistams. Siūlome pasidomėti įdomiausiais receptais bei sužinoti, ką apie juos mano paprastas šeimos gydytojas. Gydymo būdas.

Smarkiausiai, palyginus su kitomis savivaldybėmis, Kauną puolęs gripas dar nesitraukia. Todėl daliai Lietuvos miestų šią savaitę atšaukus gripo epidemiją, Kaune tik ateinantį pirmadienį bus sprendžiama, ar jau laikas tai padaryti. Praėjusios savaitės (vasario 11-17 d.) duomenimis, sergamumas gripu ir ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis Kauno mieste sumažėjo, tačiau vis dar išlieka didelis ir siekia 129,9 atvejo 10 000 gyventojų.

Vilniaus savivaldybės teritorijoje atšaukiama gripo epidemija. Vasario 18 dienos duomenimis, sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis Vilniuje septintąją metų savaitę sumažėjo nuo 124 atvejų iki 99 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Iš viso per 7-ąją metų savaitę ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu Vilniuje sirgo 5349 asmenys, iš kurių 403 – gripu.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje mažėja antrą savaitę iš eilės. Iš 47 administracinių teritorijų, paskelbusių gripo epidemijas, dvi – Lazdijų rajono ir Visagino miesto – epidemijas jau atšaukė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią 7-ąją metų savaitę – vasario 11-17 dienomis – bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis buvo 94,9 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

 Nuo gripo sezono pradžios spalio pradžioje Vokietijoje ši liga nusinešė mažiausiai 17 žmonių gyvybių. Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, iš viso užregistruota 15 000 gripo atvejų. Šiek tiek mažiau nei 50 proc. atvejų tai yra vadinamasis kiaulių gripas. Gripo aktyvumas ir toliau yra smarkiai padidėjęs, pažymi RKI, kuriuo remiasi agentūra „dapd“. Vidutinis nuo gripo mirusių pacientų amžius yra 55 metai. RKI pranešta apie 17 mirties atvejų.

Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Gripo gniaužtuose šiemet atsidūrė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Farmacininkai džiaugiasi išaugusiais vaistų pardavimais, prekybos centrai – graibstomomis citrinomis ir imbierais. Tačiau viena po kitos uždaromos ugdymo įstaigos, o medikai vos spėja apžiūrėti visus sergančius.

 Mielosios, praėjusią savaitę kartu su visa Lietuva solidariai susirgau gripu, kuris komplikavosi visiškai netikėtu man pačiai būdu. Viskas prasidėjo klasikine forma: aukšta temperatūra, trys dienos lovoje, prakaitavimas, silpnumas, žodžiu, ūmi ligos eiga, nesukėlusi niekam didesnių problemų. Problemos prasidėjo tada, kai mano akys prašviesėjo, bet kojos dar neklausė – jutausi per silpna eiti į lauką, bet per stipri gulinėti lovoje.

Sausio mėnesį suaktyvėjus saulės intensyvumui ne kartą stebėjomės namuose dingstančia elektra ar keistoka savijauta. Nors, pasak sveikatos specialistų, saulės geomagnetinės audros veikia mūsų kraujotakos ir nervų sistemą, Tauragės ligoninėje širdies ir neurologinėmis ligomis sergančiųjų negausėjo. Medikai kur kas labiau ragina saugotis į miestą atkeliavusio įvairias komplikacijas sukeliančio pandeminio gripo.

Nuo rytdienos, vasario 7-osios, uždaroma Užupio gimnazija. Tokį sprendimą, vadovaujantis Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patvirtintu Gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikos ir epidemiologinės priežiūros 2009–2013 metų planu, suderinus su Visuomenės sveikatos centru bei Savivaldybės Švietimo skyriumi, priėmė Užupio gimnazijos vadovybė.

Ligoniai vis dar stengiasi suminkštinti vaistininkų širdis ir įsigyti vaistų be recepto. Mirtimi pasibaigusios gripo komplikacijos sukėlė didelį visuomenės nerimą. Pasirodė, kad tereikia menko viruso, ir gyvybė gali atsidurti mirtiname pavojuje. Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vadovė gydytoja Violeta Šimėnienė sako, kad pacientams pats laikas pamiršti savigydą ir sunegalavus kreiptis į šeimos gydytoją.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, gripo epidemija jau paskelbta 38 Lietuvos savivaldybėse. Epidemiją jau paskelbė ir sostinė, čia sergamumas praėjusią savaitę siekė 154,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Senkant vitamino D atsargoms žmogaus imunitetas silpsta. Todėl mažai saulės gaunantys gyventojai sunkiau pasipriešina infekcijoms. Japonijoje gripo epidemijos metu tirtoje grupėje moksleivių, stokojusių vitamino D, susirgo apie 70 proc. vaikų. Tačiau ligos išvengė visa kita grupė moksleivių, turėjusių pakankamai šio saulės vitamino.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sostinėje vasario 4 dieną viršijo epidemijos slenkstį – iš 10 tūkst. gyventojų sirgo 155 asmenys. Gripo atvejų skaičius sudarė 7,8 proc. nuo visų užregistruotų gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Per šių metų penktą savaitę gripu susirgo 645 asmenys, iš kurių 238 (36,9 proc.) buvo vaikai ir paaugliai iki 17 metų.

Gripo epidemijai vis labiau įsisiautėjant Lietuvoje, specialistai pataria, kaip saugoti savo organizmą ir elgtis jau susirgus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 5-ąją šių metų savaitę (sausio 28 d. – vasario 3 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis visoje Lietuvoje peržengė epideminį lygį. 170,2 susirgimo atvejų per savaitę teko 10 tūkst. gyventojų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, įvertinę sergamumo gripu ir ŪVKTI eigą ir pobūdį – staigus ŪVKTI ir gripo sergamumo rodiklio didėjimas bei ženklus vaikų ir paauglių sergamumo augimas – 6-ąją šių metų savaitę rekomendavo Vilniaus savivaldybės teritorijoje skelbti gripo epidemiją ir vykdyti numatytas gripo profilaktikos ir kontrolės priemones.