gripas

75 mirtys – tiek Lietuvos gyventojų šį sezoną pražudė gripas. Skaičius rekordinis ir didžiausias per visą stebėsenos laikotarpį. Sergančiųjų gripu netrūko ir šalies poliklinikose bei ligoninėse – sirgo net 3 kartus daugiau žmonių nei pernai, 2 kartus daugiau jų gulėjo ir ligoninėse. Tačiau mirtys nuo gripo, panašu, kad gyventojų negąsdina, vakcinavosi kas dešimtas. Iš šiemet nuo gripo mirusių 75 žmonių, pasiskiepiję buvo tik du.

Praėjusią – 20-ąją metų savaitę – oficialiai baigėsi 2024–2025 m. gripo sezonas, prasidėjęs dar praėjusių metų spalio mėnesį (40-ąją savaitę), pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Nuo šiol nebebus kiekvieną savaitę pranešama apie per savaitę susirgusių ir ligoninėse gydomų asmenų skaičių, tačiau sergamumas ir toliau bus analizuojamas bei aktuali informacija gyventojams bus teikiama pagal poreikį.

Lietuvoje gegužės 5–11 d. (19-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis nežymiai padidėjo ir siekė 729,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (18-ąją savaitę buvo 682,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras.   Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra mažesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 19-ąją savaitę siekė 916,9 atvejo 100 tūkst.

Šalyje mažėjant sergamumui, pastarąją savaitę mirčių išvengti nepavyko. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, koronavirusas pražudė vieną žmogų. Pasak NVSC, tai jau 59 mirtis nuo COVID-19 šį sezoną. Tuo metu mirties atvejų nuo gripo iš viso registruota 74. Vis tik, baigiantis gripo sezonui, bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir koronavirusu rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 682,9 atvejo 100 tūkst.

Lietuvoje balandžio 21–27 d. (17-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 705,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (16-ąją savaitę buvo 1159,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Balandžio 24–30 dienomis visame pasaulyje minima Pasaulinė imunizacijos savaitė. Šia proga Valstybinė ligonių kasa praneša jau nupirkusi gripo vakcinų, skirtų 2025–2026 metų sezonui.  Šiemet sutartis sudaryta dėl 223 tūkst. dozių „Vaxigrip“ vakcinos. Šios vakcinos įsigytos už beveik 770 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų – tai 17 proc. mažesnė kaina nei pernai už tokį patį vakcinų kiekį. Lietuvoje net 97 proc.

Į pasaulį atkeliauja nauja liga – mutavusiu paukščių gripu užsikrėtė ir ėmė gaišti ruoniai, banginiai bei delfinai. Nors atvejo, kad nuo šių gyvūnų užsikrėtė žmonės dar nesustatyta, mokslininkai tokios tikimybės neatmeta, mat nuo paukščių gripu žmonės užsikrečia. O atsakingi Lietuvos specialistai jau ėmėsi pirmųjų žingsnių, kad ši liga į mūsų šalį neatkeliautų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Gyvūnų gelbėtojai Didžiojoje Britanijoje fiksuoja šiurpius vaizdelius.

Sergamumo sezonui einant pabaigos link, 16-ąją šių metų savaitę (balandžio 14–20 d.) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dar šiek tiek sumažėjo, tačiau išlieka didesnis nei pernai tokiu pat metu, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. 16-ąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1159,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (15-ą savaitę buvo 1295,2 atvejo 100 tūkst.

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 68 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.

Lietuvoje balandžio 7–13 d. (15-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1295,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (14-ąją savaitę buvo 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 15-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis – 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 67 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje kovo 31 d.–balandžio 6 d. (14-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo iki 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (13-ąją savaitę buvo 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 14-ąją savaitę) sergamumas buvo kur kas mažesnis – 815,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 67 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Oficialūs duomenys gali nustebinti – per šį ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną gripas jau pražudė 67 žmones. Tai yra daugiau net nei nuo prieš kelis metus pasaulį supurčiusios COVID-19 ligos. Nuo jos šį sezoną mirė 56 asmenys.

Lietuvoje kovo 24–30 d. (13-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis išliko beveik toks pat ir siekė 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (12-ąją savaitę buvo 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 13-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis (1218,8 atvejo 100 tūkst.

Atėjus pavasariui, daugelis džiaugiasi vis ilgėjančiomis dienomis, saule ir šiltesniais orais. Tačiau kartu su gamtos atbudimu padidėja susirgimų peršalimo ir virusinėmis ligomis rizika. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kodėl pavasarį lengviau susirgti, ir kaip sustiprinti organizmą, kad ligos mus aplenktų. Kodėl pavasarį lengviau susirgti? „Pavasaris – itin permainingas metas. Ryte gali lyti, dieną šviesti saulė, o vakare užklupti stiprus vėjas ar net šlapdriba.

Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) išlieka aukštas, palyginus su ankstesniais gripo sezonais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kovo 17–23 d. (12-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis padidėjo iki 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (11-ąją savaitę buvo 1454,4 atvejo 100 tūkst.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (10-ąją savaitę buvo 1776,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Be to, fiksuota dar 4 mirties nuo gripo atvejai, jauniausiam buvo virš 30 m. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 11-ąją savaitę) jis buvo mažesnis (1029,7 atvejo 100 tūkst.

Praėjusią savaitę nuo gripo mirė devyni žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Po vieną iš mirusiųjų priklausė 50–59 metų, 60–69 metų ir vyresnių nei 90 metų amžiaus grupei, dviema mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79 metų, keturiems – nuo 80 iki 89 metų. Septyni iš jų buvo neskiepyti nuo sezoninio gripo. Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 58 asmenys. Mirusiųjų nuo COVID-19 praėjusią savaitę nebuvo registruota.

Nors kalendorinė žiema baigėsi, gripas ir kiti virusiniai susirgimai dar nenori paleisti žmonių. Dar prieš savaitę sumažėjęs bendras sergamumas vėl ūgtelėjo, daug gyventojų vaduojasi iš ligos patalo. Medikė gi įspėjo, kad neapdairus gydymasis, atrodo, eilinėmis priemonėmis, gali baigtis ir labai liūdnai. Turbūt nerasime žmogaus, kuris nežino to nemalonaus jausmo, kai staiga užklumpa gerklės skausmas, kosulys, sloga, o kylanti temperatūra paguldo į patalą.

Klaipėdos universiteto ligoninės medikai socialiniame tinkle skelbia, kad yra fiksuojama gripo banga – lietuvius guldo klastinga liga, kasdien gydoma dešimtys pacientų, kuriems diagnozuojamas A tipo gripas ir jo sukeltos komplikacijos.

Gripui ir kitoms ūmioms respiracinėms infekcijoms nesitraukiant iš Lietuvos šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalino patarimu, kaip reaguoti ir gydytis, jei pradėjote staiga karščiuoti ir kada gali grėsti plaučių uždegimas. Naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad sergamumas virusinėmis ligomis šalyje nemažėja. Žmones dažnai ypač gąsdina, jei aukšta temperatūra užsitęsia.

Vasario 24 d.–kovo 2 d. (9-ąją šių metų savaitę) lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu, taip pat ir COVID-19 liga bei ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 1845,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst.

Prieš kelis metus užgriuvusi COVID-19 pandemija net keliems sezonams gerokai paveikė sergamumą ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, tarp jų – ir gripu. Kai kam atrodė, kad jis net buvo „dingęs“. Išties toks pasvarstymas jau turi pagrindo – taip sutapo, kad būtent prasidėjus pandemijai viena B gripo padermė išties išnyko. Be to, naują nerimą kelia paukščių gripo protrūkiai.

Šiuo metu vis daugiau lietuvių į ligos patalą guldo gripas. Padidėjęs sergamumas, vis dažnesni apsilankymai vaistinėse lemia tai, kad įvairių vaistinių produktų perkamumas yra išaugęs. Tad kokias prekes šiuo metu iš vaistinių lentynų šluoja lietuviai? Šia tema naujienų portalui tv3.lt komentavo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė, „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė bei „BENU“ budinčios vaistinės Vilniuje vedėja Laura Kairiūkštienė.

Dar nemažėjant sergamumui gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis vis daugiau gydymo įstaigų skelbia apie laikinus ribojimus. Ketvirtadienį apie juos pranešė Klaipėdos universiteto ligoninė. „Atsižvelgiant į blogėjančią gripo ir COVID-19 ligos epidemiologinę situaciją, Klaipėdos universiteto ligoninės Vidaus ligų klinikos Gastroenterologijos skyriuje nuo vasario 26 d. iki kovo 13 d. įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Nors kalendorinė žiema skaičiuoja paskutines dienas, sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis taip greitai neslopsta. Siekdama išvengti gripo protrūkio VUL Santaros klinikos pranešė apie laikinus ribojimus. Kaip nurodė įstaiga, kuriam laikui ribojamas pacientų lankymas dar viename iš skyrių.

Gripo ir peršalimo ligų sezonas dar nesibaigė, bet jis jau pažymėtas kaip nusinešęs rekordiškai daug gyvybių. Nuo gripo šią žiemą mirė 41 žmogus, šimtai atgulė į ligonines. Ekspertė paaiškino, kuo šie metai išskirtiniai ir ko dar laukti prasidedant pavasariui. Šių metų respiracinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas dar nesibaigė, tačiau jau aišku, kad jis bus rekordinis. Tiek mirčių nuo gripo, kiek fiksuota šią žiemą, nebuvo niekada.

Priešpaskutinę kalendorinės žiemos savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis nukrito ir siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę buvo 1857,3 atvejo 100 tūkst.

Nors kalendorinė žiema – jau į pabaigą, virusinės ligos vis dar neduoda ramybės. Apie naujus draudimus siekiant suvaldyti jų plitimą pranešė ne viena ligoninė. Pirmadienį VUL Santaros klinikos pranešė apie laikinai įvedamus ribojimus. „Siekiant suvaldyti blogėjančią gripo epidemiologinę situaciją I-ame Kardiologijos skyriuje iki kovo 3 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas, išskyrus atvejus su skyriaus vedėjo leidimu“, – socialiniame tinkle paskelbė įstaiga.

Gripas ir toliau siautėja Lietuvoje – kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), nuo gripo praėjusią savaitę mirė 4 žmonės, į ligonines papuolė 162. Šį sezoną gripas nusinešė jau 35 gyvybes. Ligoms nesitraukiant, svarbu pastebėti gripo simptomus laiku ir sureaguoti tinkamai. Kaip nurodoma NVSC pranešime, vasario 10–16 dienomis (7-ąją šių metų savaitę) mirę asmenys priklausė 50–58 m., 80–89 m. ir du vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms.

Šiais metais jau nustatyti penki legioneliozės atvejai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vienas atvejis registruotas Palangoje, du – Klaipėdos mieste, dar du – Panevėžio mieste. Šie atvejai tarpusavyje nesusiję. Mirčių nuo šios ligos šiemet nefiksuota. Stebi legioneliozės atvejų augimą Pernai NVSC teigė, kad Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas.

Sergamumas respiracinėmis infekcijomis ir gripu nemažėja, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nuo gripo praėjusią savaitę mirė 4 asmenys, į ligonines papuolė 162. Naujausiais NVSC duomenimis, vasario 10–16 d. (7-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek pakilo ir siekė 1857,3 atvejo 100 tūkst.

Dėl plintančio paukščių gripo visame pasaulyje stebimas vištų kiaušinių kainų augimas. Ne išimtis ir JAV. Kol šalis įdėmiai seka kiaušinių kainų kilimą, JAV vyriausybė slaptose vietose ištisus metus laiko milijonus vištų. Tiesa, jų paskirtis kiek kita – šių vištų dedami kiaušiniai naudojami gripo vakcinoms. JAV vyriausybė slaptose vietose ištisus metus laiko milijonus vištų, dedančių kiaušinius gripo vakcinoms.

Atrodo, rimtai nesirgo, gal tik slogavo, o kosulys vargina savaitėmis. Tokiais ir panašiais skundais dalinasi gyventojai ir stebisi, ar šiemet nepuola kokie neįprasti virusai. Gydytojas ramina, kad tokia ligos eiga stebėtis nereikėtų, o jos kaltininku gali būti įvairiausi patogenai. Tiesa, šie metai vienu atžvilgiu neeiliniai. Nors spustelėjus šaltukui sergančiųjų įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu sumažėjo, daug gyventojų vis dar kenčia nuo įvairiausių varginančių simptomų.

Trečiadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija apie ūminių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas ir COVID-19, plitimą Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje. Informuojama, jog šiomis virusinėmis ligomis susirgo beveik visa pradinukų klasė, pačioje mokykloje įvestas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Praėjusią savaitę nuo gripo Lietuvoje mirė keturi žmonės, nuo COVID-19 ligos – du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, dėl gripo į ligonines pateko 145 žmonės, dėl COVID-19 ligos – 15 žmonių. Dėl šių abiejų ligų Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 12 žmonių.

Gripas per savaitę pasiglemžė dar 7 žmonių gyvybes. Iš viso šį, dar nesibaigusį rudens-žiemos sezoną jis pražudė 27 žmones – tiek kiek per visą praėjusį sezoną. Gydytojai sako, kad šiemet gripas „piktas“ – vos užklupęs smogia greitai ir stipriai. Ryte pirmus simptomus pajutęs žmogus jau vakare gali atsidurti ligoninėje dėl gripo sukeltų komplikacijų.  Vilniaus rajono poliklinikos druskų kambaryje kone visos vietos užimtos – siaučiant gripui vis daugiau žmonių ateina sustiprinti imunitetą.

Atvėsus orams ir padažnėjus temperatūros svyravimams, žmonės vis dažniau suserga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Tarp jų – bronchitas ir plaučių uždegimas, kurių simptomai gana panašūs, tačiau jų painioti nereikėtų, mat plaučių uždegimas – pavojingesnis ir negydomas gali sukelti rimtų komplikacijų. Kaip atpažinti šias ligas ir ką daryti, kad pavyktų jų išvengti? „Šaltuoju metų laiku, kai vyrauja virusinės infekcijos, pastebimas bronchito ir plaučių uždegimo suaktyvėjimas.

Kas savaitę sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vis labiau kopiant į viršų ne tik kai kurios ligoninės imasi dalies ribojimų, bet ir ugdymo įstaigos. Be to, šiemet nuo gripo jau mirė tiek pat žmonių, kiek pernai – per visą sezoną.

Lietuvoje sausio 27 d.– vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst.

Susirgimai gripu ir kitais virusais kaip reikiant kopia į viršų. Ir nors epidemija dar neskelbiama, jau skaičiuojama, kad šiemet mirčių nuo gripo ir COVID-19 fiksuojama daugiau nei pernai. Negana to, nors pasaulį dar ką tik purtė koronaviruso pandemija, mokslininkai neatmeta, kad kažkada galime neišvengti ir didesnės gripo pandemijos.

Sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis sparčiai auga – jau perliptas ne vienas kriterijus gripo epidemijai skelbti. Specialistai ramina, kad situacija dar nėra tokia dramatiška, tačiau konstatuoja, kad sulaukti dar galima visko. Juolab dar daugiau nežinomųjų – ir dėl permainingų bei visai nežiemiškų orų. „Dar net vasaris neprasidėjo, tad viskas prieš akis, galime visko turėti. Nežinia, kada ir šalčiai gal bus, tad situacija neaiški.

Nuo peršalimo ligos (ūminės kvėpavimo takų infekcijos) skiepų nėra, gripo didesnė dalis pasiskiepijusių išvengia, bet nuo šių virusinių ligų ir galimų komplikacijų neapsaugotas nė vienas. Vaistininkė pataria, ką daryti, pajutus pirmuosius ligų simptomus, ir ko verčiau nesiimti, norint kuo greičiau pakilti iš ligos patalo. „Duokite ko nors nuo peršalimo“ – šį sakinį vaistininkai kasdien išgirsta daugybę kartų ne tik žiemą, bet ir vasarą.

Ketvirtąją metų savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) toliau auga, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamojo ligų valdymo skyriaus vedėja Orinta Ivanauskienė. Jos teigimu, daugiau nei puse savivaldybių yra pasiekusios epideminį lygį. „Sergamumas ketvirtąją metų savaitę yra pasiekęs 1847 atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Lyginant su praėjusia savaite, stebime sergamumo padidėjimą, pakilimas tikrai yra.

Viename Kalifornijos ančių ūkyje patvirtinta nauja paukščių gripo atmaina, pranešė tarptautinė sveikatos organizacija. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) pranešime teigiama, kad komerciniame ančių ūkyje Kalifornijos Mersedo apygardoje buvo patvirtintas „itin patogeninio paukščių gripo (HPAI) H5N9“ atvejis, nurodant, jog ši gripo atmaina tarp naminių paukščių Jungtinėse Valstijose aptinkama pirmąsyk.

Sparčiai plintant ūminėms respiracinėms ligoms Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas paragino imtis priemonių ir nelaukti, kol gripo viruso epidemija įsisiautės. Ligoninės vadovas pasirašė įsakymą „Dėl izoliacinių priemonių taikymo ir kvėpavimo takų asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo tvarkos griežtinimo viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje“, nors nei Šiaulių mieste, nei apskrityje gripo epidemija dar neskelbiama.

Lietuvoje sausio 20–26 d. (4-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (3-ąją savaitę buvo 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 246 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 16 asmenų.

Lietuvoje įsisiautėja gripas. Tįsta ne tik eilės prie gydytojų kabinetų, bet pildosi ir ligoninių palatos. Štai Panevėžyje skyrius, kur gydomi sunkūs ligoniai, jau perpildytas. Medikai pastebi, kad šiemet į ligos patalą guldo daug „piktesnis“ gripas ir jo komplikacijos. Gripas šiemet jau nusinešė 13 žmonių gyvybes. Didžioji jų dalis nebuvo pasiskiepiję nuo gripo. Panevėžio ligoninėje sunkias gripo komplikacijas patiriančių pacientų kvėpavimas lengvinamas deguonies aparatais.

Gydytojai vis garsiau kalba, kad esame ant gripo epidemijos slenksčio. Skaičiai patvirtina – sergamumas kas savaitę tik auga, jau fiksuojama daugiau mirčių nei pernai. Epidemiologai vis tik kol kas ramina, kad situacija nėra dramatiška, bet budrumo ragina neprarasti. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, sergamumas gripu kyla, bet tai šiam laikui yra visiškai normalu.