gražina misevičienė

Uostamiestyje gyvenančiam Tomui Klimčauskui šešerius metus nepavyksta ištaisyti į gimimo liudijimą neteisingai įrašytos pavardės. Valdininkai pataria teisybės ieškoti teisme, nors klaida minėtame dokumente akivaizdi. Klaipėdiečio seneliai, proseneliai ir visi kiti giminaičiai yra Klimčiauskai, tik Tomas ir jo mama dėl valdininkų kadaise padarytos klaidos tapo Klimčauskais.

Urną su brangaus vyro ir mylimo tėvo palaikais jo artimieji jau kurį laiką priversti laikyti svetainėje. Ispanijoje mįslingomis aplinkybėmis žuvusio klaipėdiečio šeimai valdininkai tegali palinkėti kantrybės. Birželio pradžioje Ispanijos Bilbao uoste mirtį sutikusio 44 metų klaipėdiečio Vytauto V. palaikai vis dar neatgula amžino poilsio į šeimos kapvietę. Du mėnesius laukę iš Ispanijos į gimtinę grąžinamų palaikų, dabar velionio artimieji negali jų palaidoti.

Visi Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus bandymai atkreipti Teisingumo ministerijos dėmesį į kapitalinio remonto reikalaujantį uostamiesčio santuokų rūmų pastatą baigiasi institucijų susirašinėjimais. Ir taip - jau trejus metus iš eilės. Santuokų rūmų padėtis - kuriozinė. Trečią dešimtmetį skaičiuojančios Civilinės metrikacijos skyriaus patalpos priklauso valstybei. Klaipėdos savivaldybė jas valdo patikėjimo teise. Kadangi turtas ne jos, miestas negali skirti lėšų remontui.

Nors pagal galiojančias taisykles civilinės metrikacijos skyriai iškilmingas ceremonijas turėtų rengti ne tik tuokiantis, bet ir, jei tik tėvai pageidauja, registruojant vaiko gimimą, vardynos Lietuvoje tapo tokiu retu reiškiniu, kad jų rengėjams tektų iš naujo mokytis ceremonijai skirtą kalbą ir prisiminti jos eigą, rašo "Klaipėda". Per šiuos metus Klaipėdoje nė viena šeima nepageidavo iškilmingų vardynų. Tėvai tik atbėga pasiimti reikalingo dokumento ir, gavę popierių, trinkteli durimis.

Nors santuokų skaičius jau beveik dešimtmetį yra stabilus, tačiau, įsigaliojus Piniginės socialinės paramos įstatymui, beveik perpus sumažėjo klaipėdiečių, slepiančių, kad vaikas turi ne tik motiną, bet ir tėvą. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai džiaugėsi, kad buvo susiprasta neįteisinti nekilnojamojo turto mokesčių. Praktika rodo, jog pajamos lemia ne tik žmonių apsisprendimą susituokti, bet ir išsiskirti.

Iš Vokietijos atvykusi moteris ir jos mažametė dukra tapo mūsų šalies įstatymų įkaitėmis. Nė penkerių metukų neturinti mergaitė nebegali sugrįžti į Vokietiją, tačiau negali ir likti Lietuvoje. Per tris viešnagės Lietuvoje savaites ji tapo nelegale, nes mamai nepavyko gauti dukros kelionei reikalingo paso. Pagalbos ieškančiai moteriai padėti negalėjo Migracijos, Civilinės metrikacijos skyrių, Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Teisingumo ministerijos pareigūnai.