• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors pagal galiojančias taisykles civilinės metrikacijos skyriai iškilmingas ceremonijas turėtų rengti ne tik tuokiantis, bet ir, jei tik tėvai pageidauja, registruojant vaiko gimimą, vardynos Lietuvoje tapo tokiu retu reiškiniu, kad jų rengėjams tektų iš naujo mokytis ceremonijai skirtą kalbą ir prisiminti jos eigą, rašo "Klaipėda".

REKLAMA
REKLAMA

Per šiuos metus Klaipėdoje nė viena šeima nepageidavo iškilmingų vardynų. Tėvai tik atbėga pasiimti reikalingo dokumento ir, gavę popierių, trinkteli durimis.

REKLAMA

Prieš keletą metų uostamiesčio Civilinės metrikacijos skyriaus inspektorės tėvams dar primindavo, jog šie savo atžalėlei gali surengti iškilmingą ceremoniją, tačiau dažniausiai moterys išgirsdavo neigiamą atsakymą. Dėl to skyriaus darbuotojos šios galimybės klaipėdiečiams jau kurį laiką nebesiūlo.

Išpopuliarėjo sovietmečiu

Klaipėdos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė per 15 darbo metų praktikos daugiausiai vardynų yra rengusi pirmaisiais metais po nepriklausomybės atgavimo. Anot jos, iškilmingos ceremonijos ypač išpopuliarėjo tarybiniais metais, kai lankytis bažnyčioje, o juo labiau - krikštyti vaiką, buvo draudžiama.

REKLAMA
REKLAMA

"Tėvai juk vis tiek norėdavo šventės. Vardynos, pagal nustatytas taisykles, rengiamos didžiojoje iškilmių salėje. Viskas vyksta panašiai, kaip ir per tuoktuves - šeima įžengia į salę grojant iškilmingai muzikai. Yra patvirtinta ir sveikinimo tėveliams kalba. Ją, laikui bėgant, šiek tiek keičiame, juk šiandien nenaudosime kreipinio - "brangūs draugai". Paskaitome ir eilėraščių", - apie ceremoniją pasakojo G. Misevičienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klausinėja dažniau

Anksčiau per vieną savaitgalį rengę net po 5 vardynas, Gargžduose esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai dabar tai daro vos kartą per 5 metus.

Rugpjūčio pabaigoje gimimo liudijimas iškilmingai buvo įteiktas vienai šeimai, panorusiai įamžinti sūnaus Edo vardo suteikimo akimirkas.

REKLAMA

Metrikacijos skyriaus inspektorės šiai retai ceremonijai ruošėsi iš anksto. Berniuko mamai ir jo vardo motinai moterys kartu su liudijimu įteikė gėlių ir atminimo suvenyrą su Gargždų atvaizdu, kurį pirko už savo pinigus.

"Vardynos - labai šilta šventė, žmonės be reikalo ją primiršo. Po tiek laiko nors ir teko iš naujo mokytis sveikinimo kalbos, visiems buvo smagu", - įspūdžiais dalijosi Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dalia Freigofaitė.

REKLAMA

Beje, už surengtas vardynas mažojo Edo tėvai Klaipėdos rajono savivaldybei net atsiuntė padėką.

D. Freigofaitė sakė, jog pastaruoju metu vis dažniau klausinėjama apie galimybę surengti iškilmes vardo suteikimo proga. Per pastaruosius mėnesius tuo jau domėjosi keturios poros.

Ceremonija paliko įspūdį

Į civilinės metrikacijos skyrių sugrąžinusi jau primirštą tradiciją, Edo mama Laura Martinkienė, iki šiol saugo jos pačios vardynų proga darytas nuotraukas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Esu netikinti, todėl nutarėme nerengti krikštynų, bet šventės, įprasminančios sūnaus gimimą, abiem norėjosi. Prisiminiau, kad kažkada metrikacijos skyriuose buvo populiarios vardynos, tačiau nei artimieji, nei pažįstami nežinojo, ar dabar tai vyksta. Paklausiau pačių darbuotojų, šie patikino, jog įstatymai tai numato", - informacijos stoka stebėjosi L. Martinkienė.

REKLAMA

Iškilmės mažylio tėvams ir vadinamiesiems vardatėviams paliko gerą įspūdį. Mama Laura įsitikinusi, jog iškilmingos vardynos ir vėl sugrįžtų į Civilinės metrikacijos skyrius, jeigu šeimos apie tokią galimybę žinotų.

"Man keista, kai vaiką krikštija tėvai, kurie bažnyčią lanko tik kartą per metus arba visai į ją neina. Esą krikštas - iškilminga ir gražu. Manau, kad taip neteisinga tikėjimo atžvilgiu", - savo nuomonę dėstė L. Martinkienė.

REKLAMA

Vardynos buvo svarbesnės už gimtadienius

Valerija Jankūnaitė, Klaipėdos etnokultūros centro etnologė:

Vardo suteikimas nuo seno mūsų tautoje buvo svarbesnis už gimtadienius, kuriuos mes pradėjome minėti tik perėmę rusų ir vokiečių tradicijas.

Lietuvių šeimos pirmiausia savo kūdikius veždavo krikštyti ir kartu suteikdavo vardą. Labai svarbu buvo, kad pasaulį išvydęs mažylis taptų darbščiu ir būtų stiprios sveikatos, juk tik darbu anuomet žmonės kažką pasiekdavo. Dėl to vardai buvo susieti su kalendorinėms datomis, gamtos sezonų kaita. Štai iš kur tiek daug turėjome Jurgių, Onų, Jonų ar Petrų. Vardus dažniausiai iš maldaknygių rinkdavo, beveik visi jie būdavo šventi. Tikėta, kad šventųjų vardai apsaugo nuo nelaimių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vardynas prisimindavo ir minėdavo pagal kalendorių. Pavyzdžiui, prieš kiekvieną pamokslą kunigai perskaitydavo kieno tą dieną vardas minimas. Žmonės jausdavosi pamaloninti.

Laikmetis keičia tradicijas, dabar gimimo diena yra bene svarbiausia, rengiamos iškilmės, tam ruošiamasi. Pamenu, kaip vaikystėje mes stebėdavomės, kuomet rusų tautybės klasės draugai per gimtadienius, mus, lietuvius, tortais vaišindavo.

REKLAMA

Naujos mados

Kai kuriose užsienio šalyse jau atsirado nauja vadybos kryptis ir nauja specialybė - "baby branding" (kūdikio "prekės ženklo") ekspertai. Šie specialistai padeda šeimoms išrinkti labiausiai tinkantį jų mažyliui vardą. Sutuoktiniams ekspertas sudaro vardų sąrašą, kuris kartais siekia net dešimtis puslapių. Už tokį darbą poroms tenka pakloti apie pusšimtį dolerių.

REKLAMA

Nuo tada, kai Holivudo žvaigždės ėmė duoti savo atžaloms vieną už kitą įmantresnius vardus, nuo jų neatsilieka ir eiliniai amerikiečiai.

Kai kurie gimdytojai kreipiasi pagalbos į numerologus. Šie analizuoja vardų reikšmes ir už paslaugą kišenę papildo pusė tūkstančių dolerių suma.

Vaida Jutkonė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų