graikija

 Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali, praneša naujienų agentūra BNS. Naujai išrinkta Graikijos kairiųjų vyriausybė bando išvengti drastiškos taupymo politikos, kurios reikalauja kreditoriai, ir taip įgyvendinti savo rinkiminius pažadus.

Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali. Krizinės derybos žlugo antrąją jų dieną, dar sustiprindamos nerimą, kad lėšų stinganti Graikijos vyriausybė neišvengiamai artėja prie finansinės bedugnės.

Graikija šeštadienį ruošiasi pateikti „kontrpasiūlymus“, kurie galėtų atverti gyvybiškai svarbias išmokas pagal finansinės pagalbos programą, kai euro zonos pareigūnai pareiškė aptarę Atėnų bankroto galimybę, jeigu šios derybos žlugtų. Graikų pareigūnai iki šiol vis atmesdavo šalies skolintojų „spaudimą“, o šeštadienį pasiųs į Briuselį aukšto lygio delegaciją, kuri pateiks savo planus, kaip būtų galima užbaigti jau penkių mėnesių trukmės priešpriešą.

 Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras ketvirtadienį po antrojo derybų dėl finansinės pagalbos rato pareiškė, kad nesutarimai su Europos Komisijos vadovu Jeanu Claude'u Junckeriu liko neišspręsti.

 Graikija ir jos skolintojai – Europos Sąjungai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – artimiausiomis dienomis gali pasiekti susitarimą dėl finansinės pagalbos, antradienį pareiškė Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Atėnams pateikus naują reformų planą.

Nesugebėjimas rasti susitarimo, kuris išgelbėtų Graikiją nuo gresiančio bankroto, būtų euro zonos pabaigos pradžia, šalies premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) sakė Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“. Paklaustas laikraščio, ar nesugebėjimas rasti sprendinio ir dėl to gresiantis Graikijos nemokumas taip pat būtų Europos nesėkmė, A.Cipras pareiškė: „Manau, tai akivaizdu. Tai būtų euro zonos pabaigos pradžia.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra priartėjusi prie susitarimo, turinčio apsaugoti ją nuo bankroto, bet ragino Atėnų skolintojus – Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF) – atsisakyti „absurdiškų“ reikalavimų dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas.

Graikija laimėjo šiek tiek laiko deryboms su tarptautiniais kreditoriais dėl savo skolų krizės, nusprendusi apjungti keturis mokėjimus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) į vieną, kurį turės pervesti iki birželio pabaigos. Šis retas žingsnis, kurį TVF anksčiau yra leidęs atlikti tik vieną kartą, suteikė Atėnams galimybę išvengti penktadienį sukankančio galutinio termino grąžinti apie 300 mln. eurų per krizes skolinančiai institucijai.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį užsipuolė šalies skolintojus, esą reikalaujančius vykdyti „absurdiškas“ reformas, kurios tik stabdo pažangą derybose dėl sutarties, turinčios apsaugoti šalį nuo nemokumo.

2015 m. spalio 19–24 d. Atėnuose (Graikijoje) vyksiantys mokymo kursai suburs 25 žmones iš formaliojo ir neformaliojo švietimo sektoriaus, socialinės srities ir verslo atstovus, kurie galėtų kurti ilgalaikę partnerystę ir rengti projektus, skirtus NEET (niekur nedirbantis, nesimokantis ir mokymų veikloje nedalyvaujantis) jaunimui. Į mokymo kursus kviečiami žmonės, turintys patirties dirbant su NEET jaunuolių situacijomis.

Pirmuoju Ispanijos sostinėje prasidėjusio 2014-2015 metų sezono ULEB Eurolygos vyrų krepšinio finalo ketvirto turnyro finalo dalyviu tapo 1997, 2012 ir 2013 metais šį turnyrą laimėjęs Pirėjo „Olympiacos“ (Graikija) klubas.

Itin griežtą taupymą po 2008 metų finansų krizės stoiškai atlaikiusios Baltijos šalys neprijaučia Graikijai ir jos vadovams. Pasak Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus, Graikijos grasinimus dėl įsipareigojimų neįvykdymo ar skolų euro zonai restruktūrizavimo Lietuva, kurioje minimalus darbo užmokestis yra dukart mažesnis nei Graikijoje, o vidutinė pensija tesudaro ketvirtadalį Graikijos pensijų vidurkio, vertina kaip politinę problemą.

Graikija pirmadienį užsitikrino ribotą euro zonos palaikymą dėl pažangos, padarytos sudėtingose derybose dėl finansinio gelbėjimo programos, bet perspėjo, kad Atėnams po dviejų savaičių gresia pristigti lėšų, jeigu nebus pasiektas susitarimas. Atėnų radikali naujoji vyriausybė surado pakankamai lėšų, kad grąžintų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 750 mln. eurų ir išvengtų nemokumo, kuris gali priversti Graikiją pasitraukti iš euro zonos.

Sekmadienio vakarą kviečiame įvertinti Graikijos ir Vengrijos atstovių kūrinius, gegužės pabaigoje skambėsiančius didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje, Vienoje. Graikija Šaliai konkurse atstovais graikiškojo realybės projekto „The Voice“ laimėtoja Maria Elena Kyriakou. Muzikos žvaigždė karjerą, kurią pradėjo būdama dvylikos, sėkmingai derina ir su motinyste.    Vengrija Kūrinys „Wars for Nothing“ skambės iš atlikėjos Boogie lūpų.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) šeštadienį pareiškė, kad jo šalis galėtų apseiti be naujos „paskolos“, jeigu jos skolos būtų restruktūrizuotos, Atėnams laukiant žinių, ar pavyko užsitikrinti kritiškai reikalingą išmoką pagal finansinio gelbėjimo programą. Paklaustas, ar šalis galėtų apseiti be tų lėšų, J.Varufakis sakė dienraščiui „Efimerida ton Sindakton“: „Aišku, kad gali. Tačiau viena sąlygų, kad tai įvyktų – svarbus skolų restruktūrizavimas.

 Pilijo vakaruose esančios įlankos paplūdimiai išskirtiniai – lygūs ir apsupti gražių kalvų, kitoje pusiasalio pusėje, prie Egėjo jūros, krantai statesni, bangavimas dažnai stipresnis. Ilgi smėlio paplūdimiai driekiasi į šiaurę. Sodri žaluma ir uolos nuo likusio pasaulio atskiria 150 metrų ilgio Milopotamo juostą, o prie Cagarados plyti tik pėsčiomis pasiekiamas auksiniu smėliu garsėjantis Fakistros paplūdimys.

 Graikijos finansuotojai Europoje mėgina tildyti kalbas, kad jie kuria planus potencialiam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, ir reiškia viltį, kad neseniai Atėnams reikšta kritika paskatins šalį pasistūmėti planuojant ekonomikos reformas, kurių reikia norint atrakinti pagalbos paskolų fondus.

Graikija galėtų pasimokyti iš Lietuvos, kaip vykdyti reformas per krizę, užuot tik siekusi paramos iš išorės, penktadienį pareiškė finansų ministras Rimantas Šadžius, atvykęs į euro grupės susitikimą Rygoje. „Žinoma, kad galime matyti (Lietuvos) analogijų su Graikija.

Euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) penktadienį pareiškė, kad Graikijai „baigiasi laikas“ sudaryti susitarimą su savo skolintojomis. Vykdamas į pasitarimą su 19 narių turinčios euro zonos kolegomis, J.Dijsselbloemas sakė, kad visos šalys suvokia „didelį skubos jausmą“ siekiant susitarimo. Tačiau jis teigė nesitikintis, kad toks susitarimas bus pasiektas per euro zonos finansų ministrų susitikimą Latvijos sostinėje Rygoje.

 Šių metų vasario 20 d., susitarus paskutinę minutę, Graikijos vyriausybei buvo suteiktas 4 mėnesių atokvėpis. Tačiau abi barikadų pusės nesugebėjo surasti bendro sprendimo dėl tam tikrų reformų, kurių šalis privalo imtis, kad jai būtų išmokėta sutarta finansinė parama. Ši parama yra būtina, siekiant išvengti galimo bankroto. Nesusitarus artimiausiu metu, Graikijos vyriausybei tektų rinktis tarp dviejų alternatyvų: ar mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams, ar grąžinti savo skolas.

 Saulės nubučiuotos pakrantės, vaizdingi kaimai, kartais atšiaurūs, kartais mieli kalnai – didžiausias turtas čia yra įvairovė. Kai kurias vietas žino pusė pasaulio, apie kitas beveik niekas net nenutuokia. Graikija nepakartojama buvo tiek prieš tūkstančius metų, tiek ir dabar. Skaidrus turkio spalvos vanduo skalauja toli Graikijos pietuose esančios Karpato salos Apelos paplūdimį. Nedaug žmonių yra pavykę pamatyti šią nuošalią įlanką, kurią dar visai neseniaibuvo galima pasiekti tik laivu.

 Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius nemato pagrindo tikėtis greitų sprendimų derybose tarp Europos Sąjungos (ES) ir Atėnų dėl Graikijos finansavimo, kuris padėtų užkirsti kelią šalies nemokumui. „Aš manau, kad tie, kurie galbūt norėtų, kurie galbūt tikisi greitų problemos sprendimų, yra neteisūs. Problema yra labai sudėtinga ir kol kas mes nematėme greito progreso derybose ir analizuojant tai, kas iš tiesų vyksta Graikijoje“, - interviu „Bloomberg“ televizijai sakė R.Šadžius.

Graikijai bus nelengva surasti kreditorių už Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ribų, pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble. Apie tai informuoja BBC. Pasak W. Schaeuble, pastangos surasti investicijų iš Pekino ar Maskvos būtų sveikintinos, tačiau tam gali kilti sunkumų. Toks W. Schaeuble perspėjimas nuskambėjo po to, kai, išaugus susirūpinimui dėl Graikijos nemokumo, šalies vyriausybės skolinimosi kaina šoktelėjo 3,5 proc., iki 27 proc.

 Europos Sąjunga nekloja pamatų Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, ketvirtadienį pareiškė ekonomikos reikalų eurokomisaras Pierre'as Moscovici. „Nevyksta pasirengimas „Grexit“ (Graikijos pasitraukimui iš euro zonos)“, - pabrėžė komisaras naujienų agentūrai AFP. „Plano B nėra... Europos Komisijos toliau laikosi pozicijos, kad Graikijos vieta - euro zonoje. Dirbame remdamiesi šiuo pagrindu“, - sakė jis.

Graikija skelbs įsipareigojimų nevykdymą jeigu iki balandžio pabaigos nebus pasiektas susitarimas su tarptautiniais kreditoriais, rašoma „Financial Times“. Graikų vyriausybė gali atsisakyti išmokėti 2,5 mlrd. eurų išmoką Tarptautiniam valiutos fondui, jeigu iki šio mėnesio pabaigos nepavyks susitarti su kreditoriais. Lėšos fondą turėtų pasiekti gegužę ir birželį. „Mes pasiekėme kelio pabaigą… Jeigu europiečiai neperves lėšų iš finansinės pagalbos (rezervų, – red. past.

  Graikija sutiko iki balandžio 9-osios grąžinti savo skolą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), po susitikimo su graikų finansų ministru Janiu Varufakiu (Yanis Varoufakis) sakė TVF vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard). Prieš šį vizitą buvo kalbų, kad Atėnai gali neįvykdyti savo įsipareigojimų dėl 460 mln. eurų TVF dalies, jei bus priversti rinktis tarp TVF ir mokėjimo vyriausybės darbuotojams. Ch.Lagarde sakė, kad TVF skolos grąžinimas atitinka šalies interesus.

Aš tiesiog ėjau gatve ir keli vyrukai pradėjo mane kalbinti: „Ei, afgane, kam tau raudonas švarkas?“ Aš jiems atsakiau: „Ar tau kelia problemų mano švarkas? Jei nori, gali nueiti ir pats tokį nusipirkti.“ Jie man atsakė: „Tu neturi teisės vilkėti madingus drabužius.

„Mamyte, aš bijau sprogstančių bombų garsų. Gal mes galėtumėm gyventi ten, kur saugiau?“ Tokį klausimą ketverių metų Jamal uždavė savo mamai. Šeima nusprendė palikti Afganistaną ir persikelti į Iraną. Tai buvo 1985 m. Šiandien Jamal gyvena Sicilijoje, Italijoje. Kelias valandas trukusio interviu pabaigoje aš jo paklausiau: „Ar tu pagaliau laimingas?“ Jis atsakė: „Stangiuosi tokiu būti.“ Tačiau kelias nuo vaikiškos baimės iki pastangų galiausiai atrasti laimę nebuvo toks paprastas.

 Apsinuoginusius žmones ir dievus vaizduojančios senovės graikų skulptūros, daugelio nuomone, perteikia tobulas žmogaus kūno formas; senovės menininkų kūriniai mus iki šiol stulbina ir jaudina – rodo naujausia Britų muziejaus surengta paroda. Ekspozicijoje „Lemiamas grožis“ (Defining Beauty) galima pamatyti stulbinamų skulptūros ir keramikos kūrinių, tarp jų – labiausiai įsimintinų Graikijos antikos menininkų darbų.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino atsisakyti bjaurių „stereotipų“ ir plūdimosi, dėl kurių gali subyrėti euro zona. Po ne vieną savaitę tvyrojusio priešiškumo tarp skolų slegiamos Graikijos naujosios kairiųjų radikalų vyriausybės ir didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos abu lyderiai stengėsi pabrėžti bendrą poziciją dėl skolų krizės.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikijos premjeras pirmadienį pirmą kartą atvyksta į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere, kuri po Europos lyderių derybų penktadienį pakartojo, kad nuolaidų nedarys ir reikalaus deramų reformų mainais į paskolas. Pusė vokiečių sutiktų, kad Graikija trauktųsi iš euro zonos, o santykius dar temdo Atėnų raginimai Berlynui išmokėti milijardus eurų kompensacijų už nacių nusikaltimus.

 Inga Kontrimavičiūtė Saulėtąjį Europos kultūros lopšį Graikiją myli turistai, bet ne emigrantai. Lietuvą į Antikos filosofų šalį kasmet iškeičia vos apie 90 išvykstančiųjų. Tai juokingai mažai, palyginti su pagrindiniu lietuvių traukos centru Jungtine Karalyste, į kurią per metus emigruoja beveik 18 000 tautiečių. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms, į Graikiją plūdę lietuviai dabar kraunasi lagaminus.

 Naujasis Graikijos prezidentas Prokopis Pavlopulas (Prokopis Pavlopoulos) penktadienį pažadėjo kovoti su skurdu ir nedarbu krizės krečiamoje šalyje, sakydama, kad ši kova bus „pačios Europos labui“. „Visi privalome prisidėti prie kovos su skurdo ir nedarbo rykštėmis“, – 64 metų konstitucinės teisės profesorius, buvęs konservatyvios vyriausybės ministras, sakė žurnalistams, kai buvo prisaikdintas. Po šešerius metus užsitęsusios recesijos Graikijoje nedarbas pernai buvo 26,4 proc.

Graikijos kairiosios populistinės vyriausybės vadovas Alexis Tsipras penktadienį Briuselyje tęs derybas su Europos Tarybos ir Parlamento vadovais dėl Graikijai būtino papildomo finansavimo. Premjeras tvirtino, kad Graikija nesutiks su kreditorių trejeto – Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko ir euro zonos šalių – atstovų spaudimu, bet penktadienį į Atėnus, kaip ir anksčiau, vėl nuvyks šių institucijų ekspertai, kurie turėtų įvertinti naujosios Graikijos vyriausybės planus.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikijos finansų ministras neslepia nerimo prieš Atėnams lemiamą euro grupės posėdį. Jei pirmadienį ministrai atmes Graikijai būtinas reformas ir nebus „atšaldytos“ paskutinės Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo paskolos išmokos, galimi nauji rinkimai ar net referendumas dėl pagalbos programos sąlygų, perspėjo Yanis Varoufakis.

 Graikai yra netoliaregiai išlaidūnai, o vokiečiai apdairiai tvarko savo finansus – maždaug taip apibūdinami pastaraisiais mėnesiais vykusių kovų dėl Europos ekonominės politikos dalyviai. Tačiau dalis ekonomistų sako, kad taupymo politika ne tik atgyveno, bet ir niekada nebuvo teisinga.

 Radijas „Laisvoji banga“ Lietuva įsivedė eurą kaip tik tuo metu kai eurozonai tenka atlaikyti rimtus solidarumo išbandymus. Politinį vadovavimą Graikijoje permėmė radikalūs kairieji. Bandoma peržiūrėti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos šiai šaliai buvo suteikta finansinė pagalba. Kas dabar vyksta Graikijoje? Apžvalgininkas Povilas Žumbakis Graikijos situaciją pakomentavo “Laisvosios bangos” radijui.

Tarptautiniai kreditoriai davė Graikijai laiko iki baigiantis pirmadieniui pateikti planuojamų reformos priemonių sąrašą ir nustatė balandžio pabaigos terminą kreditoriams susitarti dėl galutinio sąrašo, sakoma penktadienį paskelbtame bendrame Eurogrupės pareiškime.

 Europa pavojingai balansuoja ant totalinio karo, jeigu Ukrainoje nepavyks pasiekti paliaubų, ir totalinio ekonominio nuosmukio, jeigu Graikijai teks pasitraukti iš euro zonos, ašmenų. O lietuviai pešasi dėl „50 pilkų atspalvių“ ir dalinasi į filmą dievinančius ir filmo nekenčiančius.

Graikijoje į valdžią atėjusi ir taupymo politiką palaidoti bandanti „Syriza“ įkvėpė vos metus gyvuojančią, tačiau neįtikėtiną populiarumą pelniusią Ispanijos „Podemos“ partiją. Nors, pagal visuomenės apklausas, ši pirmauja, ekspertai nėra linkę jai žadėti „Syrizos“ sėkmės. Prieš taupymą pasisakančios Ispanijos partijos „Podemos“ lyderis Pablas Iglesijas teigia, kad „Podemos“ programoje nėra nieko ekstremistinio.

 Žinių radijas Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ sakė, kad kai kurie Europos lyderiai mano, jog Graikija Europos Sąjungai gali sukelti gilesnių, ne tik vienos šalies ekonominių problemų. Graikų nenoru taupyti esą gali užsikrėsti ir kitos pietų Europos šalys: „Europoje rūpesčių tik daugėja. Briuselyje vykusiame Europos liaudies partijos, kurios narė yra ir TS-LKD, lyderių susitikime kalbėta apie Ukrainos reikalus, Rusijos agresiją.

Diskusijos ir ginčai dėl Graikijos gelbėjimo plano po truputį įgyja neįtikėtiną įtampą. Po nesėkmingo trečiadienio euro zonos finansų ministrų susitikimo tampa aišku, kad, nors laikas kapsi ne Graikijos naudai, ši šalis visai nėra linkusi nusileisti.

Europos Sąjunga (ES) privalo nutraukti „spazmiškus“ veiksmus prieš Rusiją, sekmadienį pareiškė naujasis Graikijos užsienio reikalų ministras, kuris pridūrė, kad sprendžiant ES klausimus Graikijos negalima ignoruoti vien dėl to, kad ji skolinga pinigų. „ES privalo pagaliau svarstyti, ką ji nori daryti dėl Rusijos ilgalaikiu pagrindu, ... o ne reaguoti moraliai tiesioginiu, teisingu, bet spazmišku būdu“, – sakė Nikas Kocijas (Nikos Kotzias) pusiau valstybinei Atėnų naujienų agentūrai.

Kadaise klestėję miestai, didingos šventyklos bėgant amžiams prarado savo svarbą ir šlovę. Tačiau šiandien tai – vieni lankomiausių pasaulio griuvėsių. Tai griuvėsiai, pasakojantys užmirštas, šlovingas, šiurpias ir mistikos kupinas istorijas, rašoma kelioniumanija.lt. Romos koliziejus, Italija Statinys, tapęs ne tik Romos, bet ir vienu iš visos Italijos simbolių – tai prieš 2000 metų iškilęs Koliziejus, arba Flavijaus amfiteatras.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Atėnams nebus jokių nuolaidų dėl Graikijos skolų, rašo šeštadieninio numeryje vienas vokiečių laikraštis, prisidėdamas prie įtampos tarp radikalios naujosios Graikijos vyriausybės ir jos tarptautinių kreditorių.

 Graikijoje Parlamento rinkimus laimėjo partija, kurios labiausiai nenorėjo Europos lyderiai, ir, ko gero, labiausiai troško Kremlius – euroskeptiška, prieš taupymo politiką nusiteikusi ir ypač prorusiška kairioji partija „Syriza“. Apie tai, kad Graikijos neliks euro zonoje, kalbama vis garsiau, bet ar reikia dėl to nerimauti? Ar realu, kad po rinkimų graikų politikai staiga imtų krėsti kvailystes, pavyzdžiui, nemokėti palūkanų už skolas Europos Sąjungoje (ES) ar panašiai.

Graikijos parlamento rinkimuose laimėjusios partijos „Syriza“ retorika buvo karinga, tačiau radikalios kairiosios partijos politikai suvokia, kad ultimatumais euro zonoje daug pasiekti nepavyks, sako LRT.lt pašnekovai. „Graikijos pasitraukimas iš euro zonos turėtų labai prastų pasekmių pačiai šaliai bei pasitikėjimui euro zonos viduje.

 Po kraštutinių kairiųjų pergalės Graikijoje Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas gali padaryti kokių nors ekonominių nuolaidų šiai šaliai, tačiau tuo pačiu jos turėtų įvertinti riziką, kad tokios nuolaidos gali sustiprinti kitas kraštutines Europos partijas, sako Lietuvos politologas. „Kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas gali atsižvelgti į naujosios Graikijos Vyriausybės norus.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt, BNS Graikija taps pirmąja euro zonos valstybe, kur vyriausybę sudarys atvirai prieš taupymo politiką pasisakanti partija. Pasibaigus pirmalaikiams rinkimams paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad kairiųjų partija „Syriza“ surinko nuo 35 iki 39 proc. balsų – taigi tiek, kad jai tikriausiai neprireiks netgi koalicijos partnerių. Tokie rezultatai „Syrizai“ leistų tikėtis nuo 146 iki 158 mandatų 300 vietų parlamente.