graikija

 Europos vadovai neturėtų pasiduoti „populistiniam šantažui“, Graikijai referendume pasisakius prieš taupymo priemones, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Rasa Svetikaitė. D.Grybauskaitė kartu su finansų ministru Rimantu Šadžiumi antradienį su kolegomis Briuselyje tarsis dėl Graikijos skolų po referendumo, kuriame šalis nubalsavo prieš taupymo reformų tęsimą. „Prezidentė išvyksta į neeilinį Europos vadovų susitikimą, kur bus svarstomos galimybės padėti Graikijos žmonėms.

 Graikija pirmadienį paskyrė savo naujuoju finansų ministru Euclidą Tsakalotosą – vyriausiąjį derybininką įstrigusiose derybose su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), pranešė prezidentūra. Roterdame gimęs ir Oksforde išsilavinimą įgijęs 55 metų E. Tsakalotos, 1990–1993 metais dėstė ekonomiką Kento universitete Didžiojoje Britanijoje, o vėliau persikėlė į Atėnus.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako manantis, kad Graikija išliks euro zonoje, nepaisant to, kad šalies gyventojai referendume atmetė kreditorių siūlomas reformas ir taupymo priemones. „Aš vis dėlto esu optimistas ir manau, kad Graikija nepasitrauks iš euro zonos“, - interviu BNS pirmadienį sakė A.Butkevičius. Lietuvos vyriausybės vadovo nuomone, mainais už reformas Graikijoje kreditoriai galėtų įšaldyti dalį skolos.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras sekmadienį sulaukė tvirto visuomenės palaikymo savo pastangose tęsti įtemptas derybas su šalies skolintojais – Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), bet jo lošimo pasekmės dar neaiškios. Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, A. Tsipras tebėra mįslė Graikijai ir Europai.

Graikijos žmonės įtikinama 61,31 proc. persvara per sekmadienį vykusį istorinį referendumą tvirtai atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai, rodo anksti pirmadienį ryte Vidaus reikalų ministerijos paskelbti oficialūs galutiniai duomenys. „Taip“ reformoms, kurių mainais į finansinę pagalbą nori šalies kreditoriai, tarė 38,69 Graikijos piliečiai. Aktyvumas plebiscite buvo 62,5 procento.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį Paryžiuje susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarti Graikijos referendumo dėl finansinio gelbėjimo sąlygų rezultatų, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai susitiks per darbo pietus, kad „įvertintų referendumo Graikijoje pasekmes“, sakoma Paryžiaus išplatintame pranešime.

  Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad situacija Graikijoje neigiamai atsilieps visai Europai ir sumažins pasitikėjimą eurozona. „Pasaulinės finansų rinkos labai jautriai reaguoja, kada kurioje nors vienoje šalyje, ir net jeigu ta šalis yra Eurozonos narė, įvyksta kažkokie finansiniai sunkumai. Tai neigiamai atsiliepia visai Europai.

Daugiau kaip 61 proc. Graikijos balsuotojų sekmadienį per istorinį referendumą atmetė griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai, rodo oficialūs duomenys, gauti apdorojus 50 proc. rinkimų apylinkių balsalapių. Šimtai „Ne“ stovyklos šalininkų sekmadienį pradėjo švęsti Atėnuose, kai pirmieji referendumo rezultatai parodė, jog laimėti turėtų tie, kas atmetė tolesnes griežto taupymo sąlygas, susietas su finansinio gelbėjimo paketu.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti Europos Sąjungos (ES) lyderiai nerimaudami laukia, kaip baigsis sekmadienio referendumas Graikijoje, kuris jau kelia nuomonių skirtumus Europoje ir net galėtų nulemti jos likimą. Po mėnesius trukusių bevaisių derybų su kreditoriais dramatiškas Graikijos bandymas leisti dėl finansinės pagalbos nuspręsti žmonėms, turės poveikį ir toli už šios smarkiai prasiskolinusios šalies sienų, perspėja analitikai.

 Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, graikų premjeras Alexis Tsipras vis dar yra mįslė Graikijai ir Europai. Kai kam jis yra meistriškas strategas, kuris nepasidavė Graikijos kreditoriams ir suteikė žmonėms teisę tarti paskutinį žodį dėl skausmingo skolų susitarimo.

  Graikijoje sekmadienį vyksta lemtingas referendumas dėl to, ar šalies žmonės turėtų sutikti su griežtomis tarptautinių kreditorių finansinio gelbėjimo sąlygomis, Europos Sąjungai (ES) nerimaujant dėl šio plebiscito padarinių bloko ateičiai.   Balsavimo apylinkės nuo atokių Egėjo jūros salų iki šiaurinės sienos su ES nare Bulgarija atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks 12 valandų - iki 19 val. vietos laiku. Savo balsą referendume gali atiduoti beveik 10 mln. graikų.

 Graikijos visuomenė, kaip rodo apklausos, yra pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas prieš itin svarbų referendumą, kuriame bus prašoma atsakyti, ar reikėtų priimti tarptautinių skolintojų keliamas griežtas sąlygas, bet kai kurie iškilūs pasaulio ekonomistai vieningai sako, kad plebiscite ištartas „Ne“ būtų geriausias – arba bent jau mažiausiai blogas – pasirinkimas šaliai.

  Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis šeštadienį paskelbtame interviu apkaltino Atėnams skolas teikusias organizacijas terorizmu, graikų balsavimo referendume dėl paramos teikimo sąlygų išvakarėse.

Ore tvyro tos pačios nuotaikos, kaip ir „Lehman“ bankroto išvakarėse. Pamenu, išskyrus mane niekas netikėjo, kad „Lehman“ „nuskęs“: ir Federalinė rezervų sistema, ir rinkos buvo įsitikinusios, kad paskutinę akimirką šalys sugebės susitarti. Dabar situacija yra tokia pati.

Graikų, planuojančių balsuoti „Taip“ per sekmadienį vyksiantį referendumą ir pritarti naujausioms šalies finansinio gelbėjimo programos sąlygoms, dabar yra šiek tiek daugiau negu tų, kurie atsakys „Ne“, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai. Birželio 30 ir liepos 1 dienomis instituto „Alco“ atliktas tyrimas rodo, kad po to, kai Graikijoje buvo įvestos kapitalo kontrolės priemonės, ketinančių balsuoti „Taip“ buvo 44,8 proc., o „Ne“ stovyklą palaiko 43,4 proc. apklausos dalyvių.

 Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, nusivylęs Graikijos vyriausybe, pasitikėjimas kuria smukęs iki „apatinės ribos“, sako turįs vilties, kad ji atsistatydins po sekmadienio referendumo. Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paragino savo tautiečius sekmadienį plebiscite balsuoti prieš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos teikimo sąlygas.

 Graikijai ateinantiems trejiems metams reikia papildomai mažiausiai 50 mlrd. eurų, iš kurių vien Europos Sąjunga turėtų skirti 36 mlrd. eurų, šalies ekonomikai stabilizuoti pagal dabartinius skolintojų planus, pranešė ketvirtadienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Naujausiame pranešime apie finansinius Graikijos poreikius TVF dar pablogino šalies augimo perspektyvą šiais metais iki nulio procentų – nuo balandį prognozuoto 2,5 proc. augimo.

Europos centrinio banko (ECB) valdyba trečiadienį nusprendė nedidinti finansavimo pinigų pristigusiems Graikijos bankams, kad būtų užtikrintas jų likvidumas, pranešė vienas graikų bankininkystės šaltinis. Bankas „pasiruošęs įsikišti kai ir kuomet reikės“, sakė šaltinis, pridūręs, kad „joks kitas sprendimas nebuvo priimtas“ per ECB posėdį.

Popiežius Pranciškus trečiadienį išreiškė savo palaikymą graikams ir paragino derybų dėl šalies ateities euro zonoje šerdimi laikyti žmogiškąjį orumą. „Naujienos iš Graikijos apie jos ekonominę ir socialinę padėtį kelia nerimą“, – sakoma Pranciškaus atstovo Federico Lombardi pranešime. „Šventasis Tėvas nori perduoti savo artimumą visiems graikams, ypač kreipdamas dėmesį į daugelį šeimų, kurias ištiko tokia sudėtinga ir jautriai juntama humanitarinė ir socialinė krizė“, – pažymima pranešime.

Tūkstančiai įpykusių senyvo amžiaus graikų trečiadienį apgulė skolų prislėgtos Graikijos bankų skyrius, kurie buvo specialiai atidaryti, kad senjorai galėtų atsiimti jiems gyvybiškai svarbias pensijas grynaisiais pinigais. „Tegul jie eina po velnių!“ – tūžo vienas pensininkas, laukdamas pinigų eilėje, kai vyriausybė nurodė savaitei uždaryti bankus, kad apsaugotų šalį nuo kapitalo nuotėkio, žlugus deryboms tarp Atėnų ir tarptautinių skolintojų.

(papildyta 13.25) Graikijos premjeras Alexis Tsipras pateikė naują pasiūlymą kreditoriams, praneša „BBC“. Laišką kreditoriams paviešino „Financial Times“, ir jame A. Tsipras sutinka su beveik visomis sąlygomis, kurios buvo prieš nutrūkstant derybos, ir jam paskelbiant referendumą.

Sekmadienį vyksiančiame referendume dėl atnaujintų finansinės pagalbos sąlygų Graikijos gyventojai turėtų nepalaikyti šalies premjero ir balsuoti už taupymą bei reformas, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, priešingu atveju tarptautinė bendruomenė taptų fiasko pasibaigusio ekonominio eksperimento liudininke, o pačiai Graikijai galbūt prireiktų humanitarinės pagalbos.

 Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras pirmadienį vakare leido suprasti, kad jo šalis antradienį veikiausiai nesumokės skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). „(Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami?“, – uždavė jis retorinį klausimą galutinio termino, iki kurio reikia sumokėti maždaug 1,5 mlrd. eurų skolą, išvakarėse. „Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta“, – sakė premjeras interviu televizijai ERT.

Briuselyje žlugus deryboms dėl finansinės pagalbos Graikijai pratęsimo, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad ji darytų bet ką, jog Graikija neišeitų iš euro zonos. Be to, ekonomistės teigimu, Lietuvoje paplitęs požiūris, kad graikai yra gobšūs tinginiai, neteisingas. „Lietuvių populistai, kurie labai dažnai yra mūsų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, aiškina, kad graikai netaupė, buvo nedraugiški, negeri, godūs, prisirinko pinigų ir dabar negrąžina.

Graikijos vyriausybės ir Europos centrinio banko (ECB),Europos Sąjungos (ES) bei tarptautinių skolintojų derybų aklavietė pademonstravo pirmuosius apčiuopiamus padarinius – pirmadienį nebuvo atidaryti šalies bankai, įvesta kapitalo kontrolė. Šalis jau dabar vadinama nemokia, mat greičiausiai nesulauks finansinių injekcijų, kol neprisiims siūlomų struktūrinių reformų.

 Savaitgalį Graikijos premjeras, supratęs, kad kelis mėnesius trukęs jo politinis šantažas ir blefas nepasiteisino, metė paskutinę savo kortą – paskelbė referendumą. Tauta turės nuspręsti, ar sutikti su tarptautinių kreditorių reikalavimais, įgyvendinti struktūrines reformas, sumažinti neadekvačiai išpūstas socialines išmokas bei padidinti mokesčius, ar pasirinkti alternatyvų kelią – bankrotą ir tikėtiną pasitraukimą ne tik iš euro zonos, bet ir iš Europos Sąjungos.

 Europos centriniam bankui nurodžius, kad jis nepadidins savo paramos Graikijos skolintojams, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad tai nereiškia Graikijos bankroto ir jos skolų nurašymo. Visgi jis pabrėžė, kad Graikija iš tikrųjų susiduria su labai dideliais sunkumais. „Bankrotas reiškia, kad skolos nurašomos, ir viskas prasideda iš naujo.

Graikijos parlamentas sekmadienį paryčiais didele balsų dauguma patvirtino referendumo surengimą dėl paskutinio pasiūlymo išspręsti skolų krizę, kurį Atėnams pateikė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai. Referendumui, kuris dėl pasiūlytų finansinės pagalbos sąlygų bus surengtas sekmadienį, liepos 5-ąją, pritarė bent 179 deputatai iš visų 300 įstatymų leidėjų.

Euro zonos finansų ministrai šeštadienį atsisakė pratęsti finansinės pagalbos Graikijai programą po birželio 30 dienos, kai Atėnai paskelbė surengsiantys referendumą dėl tarptautinių kreditorių siūlomų reformų, pranešė naujienų agentūra AFP, cituodama neįvardytus šaltinius.

 Graikija penktadienį atmetė savo skolintojų pasiūlymą pratęsti penkiems mėnesiams dabartinę finansinės pagalbos programą ir skirti 12 mlrd. eurų, jeigu šalis sutiktų įvykdyti virtinę reformų. Anot Atėnų, „tai nepriimtina“, nes reikalaujamos reformos stiprins recesiją, o pinigų nepakaks.

  Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį pareiškė esąs tikras, kad bus pasiektas kompromisas su jo šalies kreditoriais, ES ir TVF, nors derybos dėl skolų susitarimo yra atsidūrusios aklavietėje. „Po visapusiškų Graikijos pasiūlymų aš esu įsitikinęs, kad mes pasieksime tokį kompromisą, kuris padės euro zonai ir Graikijai įveikti krizę“, – pasakė A.Cipras žurnalistams, atvykęs į Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimą Briuselyje.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį pareiškė laukiąs, kad Graikija 1,5 mlrd. eurų skolos įmoką padarys kaip numatyta birželio 30 dieną, o kol kas Atėnai tebesidera su savo kreditoriais.

  Euro zonos finansų ministrų posėdis ketvirtadienį baigėsi be kokio nors susitarimo Graikijos skolų klausimu pranešė Suomijos finansų ministras Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas), o informuoti šaltiniai minėjo, kad eurogrupė vėl rinksis šeštadienį. „Taip yra šiandien. Institucijos ir Graikija tęsia darbą.

Europai nesutariant, ar reikia gelbėti Graikiją, ar ne, opozicijos lyderis Andrius Kubilius „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad bankrutavus Graikijai, nukentėti gali ir lietuvaičiai. „Graikija vis dar yra dosnesnė ir savo pensijomis, ir atlyginimais viešajame sektoriuje negu mes. Jeigu mums reikėtų ieškoti būdų, kaip padėti Graikijai, be abejo, kiltų natūralių, labai rimtų klausimų. Iš kitos pusės, turime skaičiuoti ir tai, kokios pasekmės būtų, jeigu realiai Graikija bankrutuotų ir žlugtų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Graikija pati turi prisiimti atsakomybę už kelis dešimtmečius vykdytą neatsakingą finansų politiką ir paaiškinti tai savo žmonėms. Pasak Lietuvos vadovės, kuri ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje, norėdama susitarti, Graikija turi tartis. „Europos Vadovų Taryba tik išklausys situaciją.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad derybos dėl galutinio susitarimo, kuris leistų skolų prislėgtai Graikijai likti euro zonoje, toli gražu dar nebaigtos, pabrėždama, kad tai sutarčiai turi pritarti visi trys Atėnų tarptautiniai skolintojai. „Mums susidaro įspūdis, kad dar turime nueiti ilgą kelią“, – sakė finansų ministerijos atstovas Martinas Jaegeris.

 Graikijos vyriausybė ėmė keisti savo poziciją ta prasme, kad pradėjo teikti kiek konkretesnius ir realistiškesnius pasiūlymus dėl to, kaip galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų vadovas Ramūnas Vilpišauskas. „Pagrindinis trumpalaikis tikslas yra, kad biudžetas turėtų perteklių ir kad po truputį Graikija galėtų mažinti savo įsiskolinimus.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį pareiškė, kad dabar tik nuo Europos vadovybės priklauso, ar bus pasiektas susitarimas dėl pagalbos skolų slegiamiems Atėnams, kuri išgelbėtų šalį nuo nemokumo. Tai A.Cipras pareiškė po to, kai jo vadovaujama vyriausybė pateikė Briuseliui naują reformų planą. „Kamuolys yra Europos vadovybės pusėje“, - sakė ultrakairiųjų premjeras žurnalistams po pirmadienį skubiai sušaukto euro zonos valstybių viršūnių susitikimo.

Praėjusią savaitę portalas tv3.lt rašė apie tai, kad Graikija lietuvių atostogų pasirinkimuose nusileidžia tik Turkijai. Vis dėlto liko iki birželio pabaigos liko mažiau nei savaitė, o tada šalis spręs, ar pasilikti euro zonoje ar susiveržti diržus ir vykdyti finansinius įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos sąjungai.

 Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad naujieji reformų pasiūlymai, kuriuos kairioji Graikijos vyriausybė pateikė prieš prasidedant viršūnių susitikimui ir kurie gali būti naudingi susitarimui pasiekti, yra pirmieji per kelias savaites realūs Atėnų žingsniai į priekį.

 Lietuvos prezidentė pareiškė, kad Graikija nepaliks euro zonos, o jei taip nutiktų, Lietuvos ekonomikai tai neturėtų neigiamos įtakos. „Iš euro zonos, manau, Graikija nepasitrauks todėl, kad tai būtų didžiulė ekonominė ir finansinė griūtis pačiai valstybei.

 Briuselyje Viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Graikija iš euro zonos nesitrauks, tačiau net ir nusprendus kitaip, Lietuva didesnės finansinės įtakos nepajus:  „Mes su Graikija praktiškai neturime didelių ir gilesnių ekonominių santykių. Mes ten praktiškai nesame investavę, nei pirkę Graikijos vyriausybės vertybinių popierių, taigi tiesioginės įtakos tikrai praktiškai nepajustume.

 Pirmadienį vakare Briuselyje prasideda svarbiausias šios savaitės euro zonos įvykis – neeiliniame Europos Sąjungos lyderių susirinkime bus sprendžiama Graikijos situacija. Laiko susitarti lieka vis mažiau – dabartinė, antroji, Graikijos gelbėjimo programa baigiasi birželio pabaigoje. Susitars paskutinę minutę „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad susitarimas tarp Graikijos ir tarptautinių kreditorių bus pasiektas.

Graikija nori puotauti, o už tai turi sumokėti kitos valstybės, teigia Lietuvos prezidentė. Pasak Dalios Grybauskaitės, Lietuvos pozicija dėl Graikijos skolų krizės yra griežta - valstybė keletą dešimtmečių gyveno ne pagal išgalias, o dabar nenori už tai prisiimti atsakomybės.

 Graikijai ir Europos Sąjungos (ES) lyderiams nepavykstant susitarti dėl finansinius sunkumus išgyvenančios Graikijos skolų mokėjimo, Lietuvos finansų ministras sako nėra tikras, ar šalies bankai pirmadienį atsidarys, nes ES finansų ministrams nepateikta reali šalies finansinė situacija.

Nepavykus Graikijos deryboms su tarptautiniais skolintojais, situacija dėl šios šalies likimo eurozonoje gali neišsispręsti ir iki rudens, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Eurozonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės susitikime Liuksemburge ketvirtadienį dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad Tarptautinės valiutos fondo, Europos Komisijos, Europos centrinio banko atstovai informavo, jog derybos su Graikija dėl skolos grąžinimo yra sustojusios.

Į gatves Graikijoje išėjo kone 3000 žmonių, palaikančių naujosios šalies vyriausybės užsispyrimą derantis su Europa. Iki šio mėnesio pabaigos Graikija turi grąžinti TVF didesnę nei 1,5 mlrd. eurų paskolą, tačiau skelbia neturinti tam pinigų. O naujų paskolų neišsidera, nes nesutinka imtis taupymo programų, bijo skriausti nepagrįstai gerai finansuojamus šalies pensininkus. Graikija kalba viena, o TVF skaičiuoja kitaip: pensininkams jokia net ir turtingiausia šalis neskiria tiek, kiek graikai.

Skolų kamuojama Graikija be pašalinės finansinės pagalbos vargiai ar sugebės iki birželio 30 dienos sumokėti 1,6 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), mano Lietuvos finansų ministras. Rimantas Šadžius ketvirtadienį dalyvauja euro grupės posėdyje Liuksemburge, kur šalys tarsis dėl Graikijos likimo. „Kuo toliau, tuo labiau susidaro įspūdis, kad be pašalinės finansinės paramos, kurios dabar graikai būtent ir negauna, kol tęsiasi derybos, jiems būtų sudėtinga šitokią sumą sumokėti.

Graikijoje žmonės nenori priimti jokių atsiskaitymų banko kortele, suprasdami, kad jų sąskaitos bankuose bet kada gali būti įšaldytos, „Žinių radijui“ trečiadienį iš Graikijos sakė „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Labai pasijaučia gyventojų, ypač pardavėjų, nuotaikos, kuomet visiškai nenorima matyti banko kortelių, ir visų atsiskaitymų nori tik grynaisiais pinigais.