gintautas paluckas

Opozicija jau ruošia interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Vos 15-ai minučių į savo posėdį ministrą išsikvietę Skvernelio demokratai tikina atsakymų dėl Kaliningrado tranzito painiavos neišgirdę. Interpeliaciją remia ir kitos opozicinės frakcijos. Landsbergis atšauna, kad šia tema nebeturi, ką daugiau atsakyti ir kaltina Skvernelį, esą šis savo pareiškimais kalba tai, ką girdėti nori Kremlius.

Lietuva atsisveikina su Nepriklausomybės akto signataru Aloyzu Sakalu. Jo draugai ir kolegos dalijasi jautriais prisiminimais ir neslepia – nors politikas buvo garbaus amžiaus ir kamuojamas ligų, vis gi žinia apie jo netektį dažnam it perkūnas iš giedro dangaus. O prisimena Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį – kaip ypatingai tvirtą, principingą, ir stiprų, humoro jausmo nestokojusį žmogų.

Lietuvos Vyriausybė draudimą tranzitu į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes įvedė jau žinodama, kad Europos Komisija teiks naują išaiškinimą. Portalas tv3.lt gavo dokumentus, liudijančius, kad dar balandį Užsienio reikalų ministerija žinojo apie Europos institucijų planus skelbti papildomas gaires dėl Kaliningrado tranzito, tačiau jų nelaukė ir pasielgė kitaip nei planavo ES ir NATO partneriai.

Europos Komisijai (EK) paskelbus išaiškinimą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų taikymo rusiškų prekių tranzitui per Lietuvą, socialdemokratai sako, kad atsakomybę šioje situacijoje turi prisiimti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Be to, socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad jo vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) nevykdo svarbaus įstatymo – privalėjo sudaryti Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisiją, tačiau tai nepadaryta, rašoma pranešime spaudai.

Ilgai laukta atomazga: iš Briuselio Lietuva gavo nurodymą atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą į ir iš Kaliningrado. Tiesa, krovinius rusai galės vežti tik geležinkeliais, ne vilkikais. Europos Komisijos išaiškinime atsiranda ir kvotos:  rusai negalės prekių per musu šalį gabenti daugiau nei iki sankcijų. Opozicija jau dabar kala prie kryžiaus Lietuvos užsienio politiką, neva sąjungininkų akyse gavome dar ir nepatikimų partnerių etiketę.

Lietuvoje populiarėja naujos bitininkystės mados. Aviliai statomi ne užmiestyje ar kaimuose, o miesto centre. Bičių šeimos jau gyvena ant Vilniaus savivaldybės stogo, Prezidentūros, trys aviliai šviežiai atsirado ir Seime. Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas į Seimą neša avilį. Išviso parlamentaras atvežė tris bičių šeimas: „Jeigu gerai uždariau, neišskris. Aišku, keliasdešimt tūkstančių bičių Seimo koridoriuose menkas malonumas.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Nuo Vėlinių nebegalėsime stambių pirkinių apmokėti grynais pinigais. Visus didesnius kaip 5 tūkst. eurų mokėjimus turėsime atlikti tik per bankus, išskirtiniais atvejais – sumokėjus grynaisiais – teks rašyti pasiaiškinimus mokesčių inspekcijai. Valdantieji taip sako kovosią su šešėliu, tačiau dalis žmonių piktinasi dar vienu grynųjų pinigų ribojimu, ir abejoja, ar šešėlis sumažės. Šiaulių automobilių turguje Rokas nusipirko mašiną ir jau skuba ją registruoti.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmadienį surengus susitikimą su parlamentarais dėl krizės Seime, socialdemokratai teigiamai vertina Prezidento iniciatyvą ir mano, kad ji turėtų „padaryti įspūdį“ nenoriai į kalbas besileidžiantiems valdantiesiems. Po pietų frakcijų atstovai susitiko ir su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, kuri rytiniame susitikime Prezidentūroje nedalyvavo, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Puiku, kad į derybų procesą aktyviai įsitraukė Prezidentas.

Siaučiant didžiulei infliacijai, pirkėjai vis labiau nusivilia akcijomis ir nuolaidomis. Žmonės jaučiais apgaudinėjami – prekybininkai prekes brangina, o vėliau skelbia neva nuolaidas. Dažna prekė su nuolaida esą dabar kainuoja tiek, kiek dar visai neseniai kainavo su didžiuliu antkainiu. Tad kaip neapsigauti? Galima ir išsireikalauti nuolaidą, jei pardavėjai sukčiauja.

Seimas ketvirtadienį priėmė Užimtumo įstatymo pataisas. Jomis keičiamas bedarbio statuso suteikimas, jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Kokie esminiai pokyčiai laukia Lietuvos bedarbių, kiek tai padės sumažinti nedarbą šalyje ir spręsti ilgalaikių bedarbių problemą? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Seimas ketvirtadienį priėmė net tris Konstitucijos pataisas – įteisino tiesioginius merų rinkimus, priėmė vadinamąją Rolando Pakso pataisą, atveriančią jam kelią į nacionalinę politiką, ir leido į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Pastarasis sprendimas kelia daugiausiai diskusijų. Valdantieji ramina, kad tai nereiškia, jog Seimą užplūs jaunimas. Tuo metu Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad norint tapti Seimo nariu, reikia daugiau gyvenimiškos patirties. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Vežėjai perspėja apie gresiančius bankrotus ir masinius darbuotojų atleidimus. Taip esą nutiks, jei Vyriausybė uždraus gabenti vilkikams krovinius į Rusiją ir Baltarusiją. Verslininkai teigia suprantantys sankcijų Rytų agresorėms svarbą, tačiau jei nesulauks piniginės paramos, daug įmonių esą neliks kito kelio – tik užsidaryti. Vilkikų vairuotojai prieš porą metų jau protestavo Vilniuje prieš komandiruotpinigių apmokestinimą, tačiau dabar skundžiasi, kad artėja dar sunkesni laikai.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

Infliacija Lietuvoje toliau muša rekordus. Brangsta ne tik masto produktai, būsto išlaikymas, bet ir jo nuoma. Seime oficialiai registruotos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų grąžinama dalis pinigų, sumokėtų už būsto nuomą. Tokias Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas registravo socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Lietuvoje metų pabaigoje daugiausia brango maistas visoje Europos Sąjungoje, tačiau valdantieji nelinkę reguliuoti maisto produktų kainų ir kištis į laisvąją rinką. Tą padarė kaimyninė Lenkijoje, kurioje nuo vasario panaikintas PVM maistui.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Seimui pateikė siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Prezidento siūlymus mažinti infliacijos pasekmes valdantieji kritikuoja, o ir patys projektai dar negreitai pasieks Seimo salę – idėjos kitą savaitę šaukti neeilinę Seimo sesiją galiausiai atsisakyta.

Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.

Abiejų ministrų atsistatydinimo prašymai turėtų būti patenkinti, teigė Seimo narys Gintautas Paluckas. Jo akimis kitos išeities iš problemos nėra, o jo kolega Paulius Saudargas mano, kad tai tik komunikacijos krizė ir tokių drastiškų sprendimų nereikėtų.

Po skandalo dėl „Belaruskalij“ ministrams Gabrieliui Landsbergiui ir Mariui Skuodžiui prabilus apie pasitraukimą, Seimo opozicinės frakcijos ragina premjerę Ingridą Šimonytę priimti sprendimą atleisti šiuos ministrus. Pasak opozicijos, Lietuva apsijuokė prieš visą pasaulį. Seimo opozicija ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją situacijai aptarti.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas situaciją, kai „Lietuvos geležinkeliai“ apėjo JAV sankcijas „Belaruskalij“, pavadino dviveidišku pasirinkimu ir Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotu. Jis tikino, kad atsakomybę už tai turėtų prisiimti tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras. „Tai yra vertybinės užsienio politikos bankrotas, tai yra akivaizdu.

Opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte pasigenda konkretumo, sako socialdemokratų seniūnas Gintautas Paluckas. „Jei (reforma) tokia, kaip yra, bus atnešta į Seimą, akmens ant akmens iš jos neliks, ją sudaužys ir valdantieji, ir opozicija“, – pirmadienį po frakcijos susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu žurnalistams sakė G. Paluckas.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, užtikrindama demokratišką rotaciją, tradiciškai kas metus perrenka frakcijos seniūną. Šį kartą frakcijos vairas patikėtas Gintautui Paluckui, rašoma pranešime spaudai. „Esame vienintelė kairioji politinė jėga Lietuvoje ir frakcija Seime.

Valdančiosios koalicijos ir prezidento Gitano Nausėdos įtemptų santykių istorijos epicentre – mokamas darbuotojų testavimas. Prezidentas vetavo pataisas, kuriomis finansinė testavimo našta būtų permesta ant skiepytis atsisakančių dirbančiųjų, tačiau valdantieji telkia balsus, kad pasipriešintų G. Nausėdos valiai. Valdantiesiems šalies vadovo argumentai kelia klausimą, o štai opozicija stoja į G. Nausėdos pusę.

Prezidentas vetavo mokamą nepasiskiepijusių darbuotojų testavimą. Šis projektas ketvirtadienį grįžta į Seimą ir tam, kad parlamentarai atmestų šalies vadovo veto, jiems reikia bent 71 balso.

Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu nuskambėjo plačiai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Konfliktas su Kinija dėl Taivano, įtampa santykiuose su migrantais Lietuvą užtvindžiusia Baltarusija, kylančios kibirkštys su Latvija dėl energetinių klausimų. Socialdemokratai kaltina valdančiuosius konservatorius, kad jie Lietuvą įvėlė į ne vieną diplomatinę kovą, tačiau nenumatė galimų neigiamų pasekmių.

COVID-19 susirgęs Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia besijaučiantis gerai. Politikas simptomus pajautė dar praėjusį ketvirtadienį. „Sergu, sergu, patvirtino testas“, – žinią, kad susirgo koronavirusu naujienų portalui tv3.lt patvirtino G. Paluckas. Jo teigimu, nežymius ligos simptomus pajautęs dar ketvirtadienį vakare, penktadienį iš ryto jis lankėsi Seime, tačiau jokių kontaktų neturėjo, todėl kolegoms izoliuotis nereiks.

Visiškai pasiskiepijęs Seimo socialdemokratas Gintautas Paluckas susirgo koronavirusu. Tai antradienį 15min.lt patvirtino politikas. Ligos simptomus G.Paluckas teigė pajutęs ketvirtadienį. „Atsirado nedideli peršalimo požymiai, nedidelė sloga. Ketvirtadienį pasidariau testą, buvo neigiamas“, – pasakojo politikas. Bet vėliau, anot jo, atsirado daugiau koronavirusui būdingų simptomų – dingo kvapas, skonis, pakilo temperatūra.

Lietuvoje blogėjant koroaviruso situacijai, valdžia imasi ir „botago“, ir „meduolio“ – testų darbuotojams valstybė nebekompensuos, tačiau išmokės po 100 eurų senjorams už skiepą. Valdantieji teigia, kad kol kas sunku pasakyti, kiek šios priemonės suveiks, o opozicija negaili kritikos ir tvirtina, kad tai dar vienas visuomenę skaldantis sprendimas, kuris turės ilgalaikių pasekmių.

Prastėjant koronaviruso situacijai šalyje, vis daugiau kritikos sulaukia ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasigirsta kalbos apie interpeliaciją ne tik A. Dulkiui, bet ir pačiai Vyriausybės vadovei.

Vyriausybė ėmėsi naujos taktikos kovoje su pandemija – senjorams siūlys 100 eurų išmoką už skiepą, o nesiskiepijantys darbuotojai už testą turės susimokėti iš savo kišenės arba tai turės padaryti darbdavys. Nors kol kas atsitraukė, tačiau ministrų kabinetas neatmeta galimybės įvesti ir privalomą skiepijimą tam tikrų profesijų atstovams.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas, įvertinęs valdančiųjų Seimo rudens sesijos darbotvarkę, teigia pasigendantis realaus Vyriausybės dėmesio kylančių kainų problematikai. „Augant kainoms, būtina apsaugoti ekonomiškai silpniausias grupes, kurių pajamos yra fiksuotos politiniais sprendimais.

Šių metų balandžio mėnesį naujoji JAV Iždo sekretorė, Janet Yellen, pasiūlė pasaulio ekonomikos lyderėms pagaliau susitarti dėl minimaliojo įmonių pelno mokesčio tam, kad įmonės nebebūtų perkeliamos į pigesnių mokesčių šalis, vadinamuosius mokestinius „rojus“.  Pasak J. Yellen, „tai visų pirma reiškia, kad vyriausybės turės stabilias mokesčių sistemas, kurios užtikrins deramą viešųjų paslaugų finansavimą ir geresnį reagavimą į krizes.

Seime – idėja naujagimių tėvams. Grupė socialdemokratų siūlo mokesčių lengvatą tėvams tais metais, kai jiems gimsta bent vienas vaikas. Seimo narių skaičiavimu, jei gimus vaikui vienam iš tėvų būtų neapmokestinama 10 tūkst. eurų jo pajamų, šeima per metus galėtų susigrąžinti iki 2 tūkst. eurų po pajamų deklaravimo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seime pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo mokestinę lengvatą naujagimių tėvams.

Grupė socialdemokratų Seimui pateikė siūlymą, kad privalomai pensijas antroje pakopoje kaupiantys, bet sutarčių per pusmetį nenutraukę, asmenys galėtų lengviau atsisakyti privalomo kaupimo. Vis dėlto dalis Seimo narių įspėja, kad tokie pokyčiai gali įnešti nemažai sumaišties. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seimui pateikė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti lengviau nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje.

Jau ne vienerius metus diskusijas keliantis keturių darbo dienų klausimas – ir vėl politikų akiratyje. Socialdemokratai įsitikinę, kad mažinti darbo laiką kai kurioms darbuotojų grupėms yra tiesiog būtina.

Kol kas papildomu laisvadieniu ar dviem per mėnesį gali džiaugtis tik dviejų ar daugiau vaikų tėvai. Tačiau Seimui pristatytas siūlymas, kad po vieną laisvą dieną galėtų būti skiriama ir vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, Seimo nariai klausia, ar toks pasiūlymas sąžiningas prieš kitas šeimas. Socialdemokratas Gintautas Paluckas Seimui antradienį pateikė Darbo kodekso pataisas, kad vaikus auginantys darbuotojai gautų papildomų lengvatų.

Seimas ketvirtadienį ketina aptarti daug Darbo kodekso pakeitimų. Tarp jų – siūlymai susieti minimalų ir vidutinius uždarbius, bent vieną vaiką auginantiems tėvams suteikti papildomą poilsio dieną ir užtikrinti, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai po darbo galėtų būti nepasiekiami. Ketvirtadienį Seimo posėdyje darbietis Seimo narys Valentinas Bukauskas pristatys Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo susieti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) su vidutiniu darbo uždarbiu (VDU) šalyje.

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad Ingridos Šimonytės paskelbti Vyriausybės sumanymai dėl karantino atlaisvinimo jam primena „visišką komediją“, rašoma pranešime spaudai. „Pasiklausius, kas yra siūloma, aiškėja, kad alaus baruose, kurie netrukus atvers duris, bus kur kas saugiau nei mokyklose, nes visuotinai pradinukai į mokyklas grąžinami nebus. Nei vienoje Europos valstybėje nėra taip atsainiai žiūrima į vaikų švietimą“, – teigia G. Paluckas.

Premjerės Ingridos Šimonytės teiginys, kad atsistatydins, jei nesulauks koalicijos paramos, sukėlė nemažai emocijų. Tiek pozicija, tiek opozicija teigė, kad toks teiginys nerodo realių ketinimų ir I. Šimonytei premjerės posto taip lengvai paleisti niekas neleis.  Tokias mintis išsakė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma ir Seimo narys Gintautas Paluckas. Juos kalbino žurnalistas Artūras Anūžis.

Antradienį į partijos tarybos posėdį susirinkę socialdemokratai žeria kritikos Vyriausybei – kliuvo ir už karantino ribojimus, ir už Ekonomikos gaivinimo planą. Jam parengti liko dvi savaitės, tačiau jo teigia nematę nei vienas. Antradienį vakare Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba rinkosi į nuotolinį posėdį.

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas Vyriausybę ragina atsisakyti „prioritetinių grupių sąrašo“, pagal kurį lig šiol buvo vakcinuojami gyventojai. Jo nuomone, kiekviena savivaldybė galėtų sudaryti bendrą vakcinuojamųjų eilę, nes dešimtys tūkstančių vakcinų yra nepanaudojama, rašoma pranešime spaudai. Politikas taip pat piktinasi Vyriausybės keliamu chaosu, kuomet visiems Lietuvos gyventojams, lyg stichinės nelaimės metu, yra siuntinėjamos trumposios žinutės.

Daugėjant persirgusių koronavirusu ir plečiantis vakcinacijos apimtims, vis garsiau kalbama apie imuniteto pasą. Ši priemonė Lietuvoje galėtų atsirasti jau balandžio mėnesį ir suteiktų galimybę naudotis dalimi paslaugų, kurios šiuo metu užvertos. Visgi imuniteto paso kritikai tikina, kad ši priemonė tik supriešintų visuomenę ir užsiimtų žmonių rūšiavimu.

Daugėjant persirgusių koronavirusu gretoms ir plečiantis vakcinacijos apimtims vis garsiau kalbama apie imuniteto pasą. Europos Sąjunga savąjį variantą žada pateikti vasaros pradžioje, o lietuviškas imuniteto pasas gali atsirasti jau šį mėnesį.

Vietoj nuolat besitęsiančio karantino – dvi savaitės ribojimų, o tuomet trys mėnesiai laisvės. Būtent tokia kovos su COVID-19 pandemija idėja šovė Seimo nariui Gintautui Paluckui, siūlančiam peržiūrėti karantino ribojimus ir trukmę. Socialdemokratas G. Paluckas Vyriausybei siūlo apsvarstyti dabartinio karantino alternatyvą. Politiko manymu, būtų protinga karantiną įvesti ir atšaukti cikliškai, t. y., 14 dienų gyventume karantine, po to tris mėnesius laisvėje, ir taip toliau.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai ir kiti padaliniai sekmadienį baigia kelti kandidatus į pirmininkus. Iki penktadienio sulaukta septynių pasiūlymų, kas galėtų vadovauti partijai, BNS informavo jos atstovas Justinas Argustas.

Seimo posėdžių salėje girdėti dalies parlamentarų kritika kandidatei į lygių galimybių kontrolieres Birutei Sabatauskaitei. Seimo narys Mindaugas Puidokas kelia klausimus dėl jos seksualinės orientacijos.  Seimas ketvirtadienį svarsto, o popiet slaptu balsavimu spręs, ar skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę lygių galimybių kontroliere. Jos kandidatūrą į šis pareigas pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.