giedrius viliūnas

Prasideda tarptautinis ekspertinis Lietuvos mokslo vertinimas – visų šalies mokslo institucijų veiklą įvertins specialistai iš užsienio, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Per 60 užsienio ekspertų įvertins 30 šalies mokslo ir studijų institucijų: 14 valstybinių universitetų, tris nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų.

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose numatant pradėti etatinio darbo apmokėjimo įvedimą, Vyriausybė teikia Seimui naują tvarką įteisinančius projektus. Pagal pataisas, etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 metų rugsėjo ir nuo 2019 metų rugsėjo, mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Šiemet stojantieji į aukštąsias mokyklas negalės rinktis dalies registruotų studijų programų – Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) uždraudė priėmimą į kelis šimtus programų. Daugiausiai tokių programų, į kurias negalės būti priimami nauji studentai, yra Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose, paskelbta per spaudos konferenciją ketvirtadienį. Iš neuniversitetinių aukštųjų mokyklų daugiausiai programų neliks Marijampolės kolegijoje.

Švietimo ir mokslo ministerija trečiadienį rengia diskusiją, kurioje žadama pristatyti, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos. Socialiniuose tinkluose buvo pasirodžiusi informacija, neva pradinio ugdymo mokytojų rengimą ministerija nori patikėti tik kolegijoms. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas tai paneigė, tikindamas, kad ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus ir toliau galės rengti tiek kolegijos, tiek universitetai.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas sako, kad neplanuojama pradinio ugdymo mokytojų rengimo patikėti tik kolegijoms. Abejonių dėl pedagogų rengimo reglamento pakeitimų viešojoje erdvėje išsakė Vilniaus universiteto profesorius Paulius Subačius. Tai sukėlė dideles diskusijas socialiniuose tinkluose. Anot P. Subačiaus, planuojama, kad pradinių klasių mokytojus būtų leidžiama rengti tik kolegijoms. Švietimo ir mokslo viceministras sako, kad tokio ketinimo ministerija neturi.

Trečiadienį į Kauno Žalgirio areną paskraidyti parasparniu, susilituoti mikroschemą, apžiūrėti elektromobilį ir, žinoma, susipažinti su visomis šalies aukštosiomis mokyklomis sugužėjo moksleiviai, jų mokytojai, karjeros konsultantai, atvykę iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.  Šių metų renginio šūkis „Pasirenk pakeisti pasaulį“ pasirinktas ne atsitiktinai.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas sako, kad Studijų ir kokybės vertinimo centrui neigiamai įvertinus Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) veiklą, atsiranda naujų klausimų dėl šios aukštosios mokyklos prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). „Atsiranda, aišku, naujų teisinių niuansų – kaip institucija, kurios kokybė faktiškai kvestionuojama, jungsis su universitetu, kuris siekia aukštos kokybės, kokia iš to pridėtinė vertė.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Klaipėdos universitetas išliks savarankiškas. Visgi Švietimo ir mokslo ministerijos plane dėl aukštųjų mokyklų tinklo svarstomos dvi alternatyvos dėl šio universiteto likimo: jis arba būtų reorganizuojamas prijungiant prie plačios aprėpties valstybinio universiteto, arba liktų autonomiškas ir būtų stiprinamas, išgryninant jo profilį.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pristatytą tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą iki šiol pertvarkai skeptiškos aukštosios mokyklos sutinka nevienareikšmiai: dalis pertvarkai anksčiau prieštaravusių universitetų poziciją švelnina, kiti siūlomų pokyčių atžvilgiu išlieka kategoriškai kritiški. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nesutinka su planu jį padalinti tarp Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Vilniaus universiteto (VU) ir kartoja, kad nori jungtis tik su VDU.