gediminas grina

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui pripažinus, kad jo prašymu departamentas tikrino jo draugo merginą, visuomenėje kilo sumišimas – ar patikrintas gali būti bet kuris iš mūsų? Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina sako, kad departamentas privalo tikrinti bet kokį asmenį, jei apie jį buvo gauta atitinkamos informacijos.

Valstybės saugumo departamento Pranešėjo skandalas keliasi į Seimą. Užgesusi prieš keletą metų istorija vėl įsiliepsnojo valdantiesiems reikalaujant atskiro tyrimo dėl prieštaringai vertinamoje knygoje buvusio saugumiečio ir žurnalistų dėstomų įvykių versijų. Tiesa, dėl pačio saugumo departamento veiklos, konservatoriai įvardija tik vieną naują aplinkybę, bet kur kas daugiau klausimų kelia dėl Gitano Nausėdos rinkiminės kampanijos.

Krašto apsaugos ministro žmonai Linai Anušauskienei glamūrinėje laidoje prabilus apie tai, kad jos sutuoktinis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iš anksto informavo ją apie realų pilnos apimties Rusijos karą prieš Ukrainą, opozicijoje dirbanti Seimo narė Agnė Širinskienė apskundė ministrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Parlamentarės požiūriu, gali būti, kad ministras žmonai atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių.

Teisėsauga trečiadienį pareiškė apie šiemet pradėtą tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, kur įtariamas ir šiuo metu sulaikytas buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis. Tačiau buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina mano, kad vieno šnipo sulaikymas „absoliučiai nieko nereiškia“ kovoje su šnipinėjimu, o A. Paleckio ateitis – miglota. Įtarimai dėl galimo šnipinėjimo pareikšti neįvardytam asmenų tinklui, vienas jų – A. Paleckis.

Vos žiniasklaidoje pasklido atskleisti koncerno „MG Baltic“ kėslai ir ilgamečiai veiksmai darant įtaką Lietuvos politikams, valstybės institucijoms ir teisėsaugai, parlamentarai ėmė piktintis, kur visą tą laiką žiūrėjo informaciją turėjusi teisėsauga. Žvalgyba taip pat beda pirštu į teisėsaugą, bet ši turi paaiškinimą. VSD išplatino medžiagą, kurioje konstatuojama, kad koncernas „MG Baltic“ dėl savo destruktyvios veiklos pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui.

Seimas ketvirtadienį rezoliucija pareiškė, kad Lietuva įsipareigoja „ir toliau sudaryti sąlygas tautinių bendrijų atstovams mokytis bendrojo ugdymo mokyklose puoselėjant savo kalbą, kultūrą ir papročius“. Už tokią liberalo Gintaro Steponavičiaus kartu su grupe skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų inicijuotą rezoliuciją balsavo 26 Seimo nariai ir 9 susilaikė.

Politikos apžvalgininkas Jacekas Komaras „Žinių radijui“ teigė, kad tautinių mažumų mokyklos yra kaip getai, kuriuose galime išauginti nelojalius Lietuvai žmones. „Jeigu mes turime atvirą, demokratišką sistemą, o ją norime likviduoti ir viską perkelti į getus, tai čia yra žingsnis išauginti nelojalius Lietuvai žmones“, - „Žinių radijui“ sakė politikos apžvalgininkas.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina iškėlė idėją atsisakyti tautinių mažumų mokyklų. Pasak G.Grinos, tokios mokyklos tampa „švietimo getais“, todėl po to nereikia stebėtis šių moksleivių išvykomis į Rusijos sukarintas mokyklas. „Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme. Jei mokykla grindžiama ne bendros, o tautinės mažumos pagrindu, vadinasi, jie remiasi kažkokiu kitu pagrindu.

Šią savaitę atsargos karininkų įkurta Pulkininkų asociacija siūlo politikams nespekuliuoti šauktinių klausimu bei pratęsti šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą ir po penkerių metų. „Šauktinių klausimas valstybėje neturėtų būti krizių valdymo įrankis“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė naujai įkurtos Pulkininkų asociacijos vadovas Eugenijus Vosylius, pabrėždamas, kad šis klausimas turi būti svarstomas besilaikant nuoseklios pozicijos.