gazprom

 Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neturi priekaištų bendrovės "Klaipėdos nafta" įgyvendinamam suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektui. VPT netikrino SGD terminalo laivo-saugyklos įsigijimo sandorio, nes nelaiko jo rizikingu, sako tarnybos vadovas.

Paulius Šironas. LRT radijas, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu šiandien telefonu ketina aptarti Lietuvos pieno produktų importo į Rusiją ribojimą ir derybas su dujų koncernu „Gazprom“. Maskva savo ruožtu siūlo kalbėtis ne apie lietuviško pieno problemas, o apie bevizio režimo su Karaliaučiumi, taip pat – Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimo klausimus. Rusija jau kelias savaites neįsileidžia lietuviškų pieno produktų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Latvija kol kas nesvarsto galimybės Lietuvai parduoti pigesnių dujų. Taip LRT radijui teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Pirmadienį pasirodė pranešimų, kad Rusijos koncernui „Gazprom“ atšaukus prekybos trečiosioms šalims ribojimus, svarstoma, jog būtų galima iš Latvijos įsigyti pigesnių dujų. „Kai išgirdau šitą naujieną, Latvijos ministrui pirmininkui pirmiausia ir uždaviau šitą klausimą. Ir jam buvo šiek tiek staigmena.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ antradienį perspėjo Ukrainą, kad ji tebėra skolinga beveik milijardą JAV dolerių už gamtines dujas, Kijevui siekiant pasirašyti partnerystės sutartį su Europos Sąjunga (ES). Šios Rusijos valstybinės bendrovės generalinis direktorius Aleksejus Mileris sakė, kad „Gazprom“ jau yra pratęsusi galutinį terminą kontrakte, pagal kurį Ukrainos valstybinė dujų bendrovė turėjo iki spalio 1-osios sumokėti 882 mln. dolerių (2,2 mlrd.

 Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Rusijos planai demonopolizuoti dujų eksportą, atimant išskirtines eksporto teises iš koncerno „Gazprom“ ir leidžiant dujas eksportuoti mažesniems tiekėjams, suteiktų galimybę Lietuvai pirkti pigesnių rusiškų dujų. „Šitą informaciją esu girdėjęs daug anksčiau, kad "Gazprom" ruošiasi leisti ir kitiems tiekėjams pardavinėti gamtines dujas, tiems, kurie turi telkinius, bet oficialios informacijos kol kas nesame tikrai gavę.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba nesustos dėl vykdomo parlamentinio tyrimo, teigė premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pastatys, nepaisant komisijos „Taip, tai yra vienas svarbiausių mūsų objektų šiuo metu. Tikimės, kad šitas objektas laiku bus pradėtas eksploatuoti ir labai aktyviai dirbame su dujų tiekėjais. Viliamės, kad iki 2015 metų turėsime galimybę apsirūpinti pigesnėmis dujomis.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, penktadienį Sankt Peterburge susitikęs su Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu, pareiškė, kad judama sprendimų link. Tačiau, anot jo, Rusijos pusei reikia daugiau laiko įvertinti Lietuvos pasiūlymus.   „Susitikimas parodė, kad abi pusės yra suinteresuotos siekti apčiuopiamų rezultatų.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius vyksta į Sankt Peterburgą, kur susitiks su „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu. Energetikos ministerija gavo „Gazpromo“ laišką, kuriuo Lietuva kviečiama tęsti dialogą ir derinti pozicijas dėl dujų kainų. Susitikime turėtų būti aptariami Lietuvos „Gazpromui“ pateikti siūlymai ir tolesni žingsniai. J. Neverovičius anksčiau teigė, jog kol kas Lietuva ir „Gazpromas“ neranda sutarimo ir laukiama racionalių koncerno sprendimų.

Teismui atsisakius nagrinėti buvusios konservatorių Vyriausybės narių Andriaus Kubiliaus ir Dainiaus Kreivio prašymą įpareigoti Energetikos ministeriją atskleisti informaciją apie derybas su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, A.Kubilius sako svarstantis galimybę skųsti tokį sprendimą. „Tikrai svarstysime, nes argumentai keistai atrodo. Mes giname savo Seimo narių teisę susipažinti su informacija, kurią yra būtina žinoti“, – BNS sakė A.Kubilius.

Lietuvos energetikos ministerija gavo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ atsakymus į paskutinius Lietuvos Vyriausybės siūlymus dėl dujų kainos bei su ja susijusių sąlygų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje. Energetikos ministerija kol kas oficialiai nepatvirtino šios informacijos. Taip pat pranešama, kad Jaroslavas Neverovičius penktadienį susitiks su „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu.

Europarlamentaras, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis sako, jog yra ne viena priežastis, kodėl Rusija imasi priemonių prieš Lietuvą, bet pagrindinė – energetinės nepriklausomybės siekis. „Yra ne viena priežastis. Viena – bendras dabartinės Rusijos agresyvėjimas. Kai kalbu apie Rusiją, neturiu omenyje rusų tautos. Tai – elitas, valdžia, kad ir kaip tai pavadinsi, tie, kurie vykdo politiką.

Šiuo metu energetinės nepriklausomybės tema Lietuvoje yra aktualiausia. Todėl JAV kompanijos „Chevron“ sprendimas pasitraukti iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Vakarų Lietuvoje tapo išskirtiniu įvykiu. Tokį savo žingsnį amerikiečiai paaiškino tuo, kad, kol jie dalyvavo konkurse, buvo priimti ar vis dar svarstomi daugiau nei 25 svarbūs teisės aktai, o tai turi įtakos jų planams ir keičia galimybes.

 Vilija Andrulevičiūtė Amerikiečių kompanija „Chevron“ iki 2016 metų planuoja įgyvendinti 5,4 milijardo dolerių vertės energetinį projektą Rusijoje, o savo partnerių sąraše vardija tokias įmones kaip „Gazprom Neft“, „Rosneft“ bei LUKOIL. Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, tokia partnerystė galėjo turėti įtakos „Chevron“ pasitraukimui iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje projekto: „Manęs visiškai nenustebintų, jei Rusija pasikalbėjo su „Chevron“ dėl tokio žingsnio.

 Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pareiškė, jog Lietuva tikisi, kad Rusijos koncernas „Gazprom" sumažins dujų kainas Lietuvai bent „iki rinkos lygio". „Galiu patikinti, kad Vyriausybė deda visas pastangas, kad taip ir atsitiktų (būtų sumažintos dujų kainos - BNS)... Tam kad sušokti tango, reikia dviejų.

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius teigia negalintis atsakyti, kada bus baigtos derybos su „Gazprom“, tačiau jis mato kitų būdų, kaip galima sumažinti šildymo sąskaitas. Interviu LRT radijui Ministras Pirmininkas teigė, kad vis dar laukiama atsakymo iš Rusijos dujų milžinės „Gazprom“. „Esame jiems išsiuntę raštą, kuriame yra išdėstyti mūsų atsakymai į ankstesnes vykusias derybas, jų raštiškai pateiktus norus bei pageidavimus.

Klausimas, kas taps dabartinio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo įpėdiniu, jau seniai kursto ekspertų diskusijas. Klausimas ne tik įdomus savaime, bet ir labai reikšmingas politine prasme. Žiūrint iš vidinio taško, N. Nazarbajevas yra politinio stabilumo šalyje garantas, sugebėjęs sukurti gerai subalansuotą valdymo sistemą, kuri tenkina didesnę dalį įtakingiausių Kazachstano interesų grupių.

 Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Iš kurto drąsios Lietuvos įvaizdžio telikęs neprognozuojamos, komentuodami „Chevron“ pasitraukimą teigia LRT „Savaitės“ kalbinti specialistai. Jungtinių Valstijų energetikos kompanija „Chevron“ paskelbė, kad traukiasi iš konkurso dėl licencijos žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas Šilutės-Tauragės plote. „Chevron“ iki šiol nežinojo tarifo, kiek turės mokėti už išgaunamas skalūnines dujas.

„Chevron“ Lietuvoje reikėjo išlaikyti jei ne dėl skalūnų dujų gavybos, tai bent jau norint su „Gazprom“ sužaisti sėkmingą dujų kainų partiją. Liberalas Eligijus Masiulis įtaria, kad „Chevron“ korta sužaidė ne Lietuva, o „Gazprom“. Vyriausybė ir Seimo dauguma patyrė iki šiol didžiausią smūgį – energetikos milžinė „Chevron“ pareiškė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje.

Buvusios konservatorių Vyriausybės nariai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys kreipėsi į teismą dėl slaptos informacijos apie derybas su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Jie prašo Vilniaus apygardos adminstracinio teismo panaikinti Energetikos ministerijos sprendimą neteikti informacijos apie derybas.

Lietuva pati „užsirovė“ ant Rusijos prekybos ribojimo priemonių, kenkdama dujų milžinei „Gazprom“ ir didžiajam Rusijos prezidento Vladimiro Putino projektui – Eurazijos sąjungos kūrimui, pareiškė Rusijos politologas Michailas Aleksandrovas. „Lietuva gyvena kažkokiame iliuzijų pasaulyje. Jie kažkodėl mano, kad būdami NATO ir ES gali kenkti visiems kitiems ir jiems už tai nieko nebus, galės klestėti. Tačiau, kaip parodė paskutiniai Rusijos veiksmai, visai nėra taip. Mes turime spaudimo svertų.

Kuo labiau artėja šildymo sezonas, tuo viltingiau sekame sunkiai judančias Lietuvos Vyriausybės derybas su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Ta energetinė priklausomybė slegia pečius ir verčia vėl ir vėl ieškoti alternatyvų, jei ne visai Lietuvai, tai bent kuo didesnei daliai šilumos vartotojų. Žinoma, dujos nėra vienintelis energijos šaltinis, kuriuo galime šildytis savo namus.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos viceprezidentu Joaquinu Almunia, kuruojančiu ES konkurencingumo politiką. Pasak Lietuvos vadovės, didžiausia kliūtis ES konkurencingumui yra nesąžiningos energijos išteklių kainos. Pasak Prezidentės, Rusijos dujų koncerno „Gazprom" piktnaudžiavimas monopoline padėtimi Lietuvoje ir kitose Rytų bei Vidurio Europos šalyse pažeidžia laisvosios rinkos principus ir kenkia visos Europos konkurencingumui.

Jau kelerius metus besitęsiantis Lietuvos energetinės nepriklausomybės trileris pasiekė įtempčiausią stadiją – derybas. Nežinodami tikslių derybinių nuostatų negalime nuspėti, kuri pusė iš derybų balos išlips sausa, tačiau bent jau kol kas panašu, kad „Gazprom“ gali atsidurti alkvietėje. Beveik 400 mlrd.

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas siūlo Valstybės saugumo departamentui aiškintis, kas paviešino Lietuvos poziciją derybose su vieninteliu dujų tiekėju Lietuvai - Rusijos koncernu "Gazprom". Komiteto pirmininkas "tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis teigia įpareigojęs energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių pateikti asmenų, turėjusių tokią informaciją, sąrašą.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius tikisi jau kitą savaitę gauti Rusijos dujų koncerno "Gazprom" atsakymus į Lietuvos pateiktus pasiūlymus, o susitarti su juo dėl naujų dujų kainų - iki spalio vidurio. "Aš tikiuosi, kad ta informacija, kuri šiuo metu yra išsiųsta iš Lietuvos "Gazprom", tikimės, kad per šią savaitę jie turėtų apsvarstyti, nes maždaug mes tiek pat laiko sugaišome, svarstydami jų pasiūlymus.

Pastaruoju metu netyla kalbos, kad konfliktas Sirijoje gali pakelti į naujas aukštumas naftos kainas. Taip pat teigiama, kad Sirijos puolimas pakeltų ir gamtinių dujų kainas, nes jos Lietuvai yra tiesiogiai susietos su naftos kaina. Tokiu atveju pakiltų ne tik benzino, bet ir šildymo kainos Lietuvoje, kurios jau ir taip nėra mažos.

Tarptautinė žaliųjų organizacija „Greenpeace“ penktadienį pareiškė apskųsianti Rusijos teismo sprendimus pasiųsti už grotų dešimtis jos aktyvistų dėl protesto prie naftos gręžybos platformos Arktyje.

Žurnalo „Forbes“ sudaryto 200 stambiausių ir pelningiausių privačių Rusijos bendrovių reitingo viršuje atsidūrė „Lukoil“, kurios pelnas 2012 m. sudarė 3,6 trln. rublių. Antroje vietoje liko „Surgutneftegaz“ su 849,6 mlrd. rublių pelno ir trečioje - „Vimpelcom“ uždirbusi 717,2 mlrd. rublių. Trys pirmojo dešimtuko bendrovės yra įsikūrusios Maskvoje, penkios kituose Rusijos miestuose, likusios oficialiai registruotos Nyderlanduose ir Londone.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys pasmerkė Rusijos veiksmus sulaikant ir įkalinant tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ narius, kurie taikios akcijos metu protestavo prieš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“, priklausančios „Gazprom“, ketinimą gręžti jūros dugną netoli Arkties nacionalinio parko. Lietuvos žaliųjų partija Rusijos ambasadai išsiuntė laišką su raginimu paleisti areštuotus žaliųjų organizacijos narius.

 Lietuvos Vyriausybė trečiadienį išsiuntė atsakymus Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl jo pateiktų pasiūlymų. Tai BNS patvirtino premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė. „Tikrai negalime atsakyti, kada gausime atsakymą iš koncerno „Gazprom“. Lietuva yra suinteresuota derėtis ir pasiekti sutarimą kaip įmanoma greičiau, tad ir iš „Gazprom“ pusės tikimės kaip įmanoma greitesnės reakcijos į mūsų poziciją“, – BNS sakė E.Butkutė-Lazdauskienė.

Rusijos dujų giganto "Gazprom" direktorių taryba svarstys Europos Sąjungos (ES) Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo pasekmes Rusijos dujų monopolininko verslui, rašo naujienų portalas BFM.ru. Straipsnio autorių teigimu, baigiasi laikas, kai "Gazprom" visais būdais bandė vilkinti Trečiojo energetikos paketo, numatančio, kad dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklų negali kontroliuoti tie patys savininkai, įgyvendinimą savo užsienio rinkose.

Lietuvos Vyriausybės atstovė patvirtino, kad Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pasiūlyta parduoti jo valdomą Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų paketą. „Taip, parengtoje Lietuvos pozicijoje yra ir klausimas dėl „Amber Grid“. Dabartiniams akcininkams pateiktas pasiūlymas, ir jie turi priimti sprendimus dėl to, kaip atskirti veiklas.

Rusijos dujų koncernas "Gazprom" pasirengęs parduoti jam priklausantį Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės "Amber Grid" akcijų paketą, žiniasklaidos atstovams pareiškė "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS. V.Golubevas pridūrė, jog kol kas "Gazprom" negavo iš Lietuvos Vyriausybės jokių konkrečių pasiūlymų dėl "Amber Grid" akcijų išpirkimo ir galimos jų kainos.

Lietuvos valdžia toliau neatskleidžia derybų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ detalių. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad su „Gazprom“ siekiama susitarti dar iki šildymo sezono pradžios. „Ekspertų grupė dirba ir toliau, jausdama atsakomybę prieš mūsų valstybę, tikrai labai atsakingai mes dirbame.

Pastarojo meto įvykiai rodo agresyvėjančią Rusijos elgseną, todėl Lietuvos valdžiai reikėtų atsisakyti iliuzijų, kad įmanomi geresni Lietuvos ir Rusijos santykiai, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Pastaruoju metu matome agresyvėjančią Rusijos elgseną. Turime matyti ne tik ekonominį karą pasienyje, bet ir agresyviai nekonstruktyvią „Gazprom“ laikyseną tariamose derybose.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė remianti Vyriausybės pastangas derėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Anot jos, iš vienintelio tiekėjo dujas gaunanti Lietuva šiuo metu moka 30-35 proc. daugiau nei Vokietija, todėl ši kaina nėra ekonomiškai pagrįsta. „Mes visada norėjome derėtis su Rusija ir „Gazprom“. 2010 metų vasarį susitikau su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir bandėme apie tai kalbėti.

 Vilija Andrulevičiūtė Vyriausybė turėtų pripažinti, kad sumažinti dujų kainos šį šildymo sezoną greičiausiai nepavyks, todėl derybose su „Gazprom“ skubėti nėra kur, teigia dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis ir politologas Tomas Janeliūnas. „Tačiau Lietuvos pozicijos visais klausimais yra labai tvirtos ir perspektyvios, todėl „Gazprom“ gali priimti tas sąlygas, kurias Lietuva jau pateikė, o ne kelti naujus reikalavimus ir idėjas“, – tinklalapiui LRT.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ nekomentuoja ketvirtadienį išsakytų prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimų, kad jis Lietuvai pateikė neįgyvendinamų reikalavimų sąrašą. „Nekomentuojame. Jokių komentarų apie tai nebus“, – BNS perdavė „Gazprom“ atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas. „Esame nusiteikę konstruktyviai, ką daugiau būtų galima pasakyti? Lietuvos prezidentės žodžių tikrai nekomentuosime“, – BNS sakė kitas „Gazprom“ atstovas.

Vyriausybės ekspertų išvados apie Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymus Lietuvai turėtų būti pateiktos pirmadienį, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, Lietuvos pozicija pirmadienį dar kartą bus pristatyta šalies prezidentei. „Galiu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvos ekspertų grupė baigė paruošti išvadas į pateiktus „Gazprom“ ekspertų pasiūlymus. Tikimės, kad jau pirmadienį tie pasiūlymai bus pateikti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Rusijos dujų milžinas "Gazprom" Lietuvos Vyriausybei pateikė neįvykdomų reikalavimų sąrašą. Pasak jos, Rusija nerodo noro derėtis, todėl derybos nevyksta. "Ta medžiaga, kuri gauta šią dieną iš "Gazprom", yra reikalavimų, neįvykdomų reikalavimų sąrašas Lietuvos Vyriausybei, net išeinantis už Vyriausybės kompetencijos ribų.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“ Kodėl Rusijos muitinė kariauja prieš lietuviškas prekes ir Lietuvos vežėjus. Ką daro ir ką tokioje situacijoje turėtų daryti Lietuvos pareigūnai – diskusija su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu, „15min.

  Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pareiškė, kad Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ Lietuvai pateiktuose pasiūlymuose jis pasigenda racionalaus požiūrio ir realios padėties vertinimo.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius antradienį prezidentei Daliai Grybauskaitei pristatė Rusijos dujų koncerno "Gazprom" pasiūlymus Lietuvos Vyriausybei. Po susitikimo J.Neverovičius jo turinio žurnalistams nekomentavo. "Aš nieko nekomentuosiu. Kai bus laikas komentarams, tada ir pakomentuosiu. Turėjome labai gerą, turiningą pokalbį, bet turinio tikrai negaliu komentuoti", - sakė energetikos ministras. Susitikimas nebuvo skelbtas prezidentės darbotvarkėje.

 Premjeras Algirdas Butkevičius nori, kad atsakymai į Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymus būtų parengti kuo greičiau. Anot jo, konkrečių terminų nėra, bet atsakymai jau rengiami. „Terminų nėra, bet aišku mes norim kuo greičiau, nes artėja ruduo. Ir turiu pasakyti, kad mes norime vieno dalyko, kad kaina būtų dujų taikoma kitokia, mes pagrinde to siekiam, o kaip vyks, tai laikas parodys“, - antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.

Lietuvos poziciją derybose su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Vyriausybė derins su prezidente Dalia Grybauskaite, pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, šalies vadovei bus pateikta visa informacija apie derybas. "Šiandien ryte turėjau susitikimą. Aptarėme klausimą dėl iš „Gazprom“ gautos informacijos.

Praėjus savaitei po Lietuvos premjero ir Rusijos dujų koncerno "Gazprom" vadovo susitikimo Vilniuje, "Gazprom" praėjusį penktadienį Vyriausybei pateikė raštiškus pasiūlymus. Tai BNS patvirtino premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė. "Vyriausybė penktadienį gavo atsakymus iš "Gazprom", jie perduoti energetikos ministrui, kuris vadovauja derybų "Gazprom" darbo grupei. Dabar jie bus peržiūrimi ir analizuojami kartu su teisininkais.

Aurelija Malakauskaitė, Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors premjeras Algirdas Butkevičius tikina prezidentę informavęs apie visą derybų su dujų tiekėjo „Gazprom“ eigą, esą derybose nuolaidų dujų tiekėjams nežadama, tačiau, pasak energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus, su „Gazprom“ kalbama ir apie nuolaidas.

Europos Komisija įvertino socialdemokratų Vyriausybę kaip pirmąją, pradėjusią kalbėtis su Rusijos politikais ir verslo atstovais. Konservatorius A. Kubilius iš premjero Algirdo Butkevičiaus pareikalavo ataskaitos apie jo derybas su „Gazprom“. Tenka priminti konservatorių lyderiui, kad aukščiausio rango ir svarbos derybų detalės negali būti atskleistos toms deryboms dar besitęsiant.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, žadantis Lietuvai pigesnių dujų mainais už jo keliamų sąlygų išpildymą, trukdo Lietuvai apsirūpinti pigesnėmis gamtinėmis dujomis, teigia prezidentės vyriausiasis patarėjas. Nerijus Udrėnas sako, kad dujos Lietuvai atpigs, Europos Komisijai paskelbus „Gazprom“ nepalankias tyrimo dėl jo veiklos Vidurio ir Rytų Europoje išvadas.