gamtosauga

Kristina nuo pat vaiksytės domisi įvairiais gamtos ženklais – stebi miškus, kurmius, skruzdėlynus, gulbes ir kitus gamtos ženklus. Tad šį kartą naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kokių orų galima tikėtis žiemą ir kaip patiems išsiaiškinti, ką reiškia įvairūs gamtos ženklai.    Moteris sako, kad dažnai stebi skruzdėlynus ir pagal juos sprendžia, kokie gali būti tolimesni orai.

Šiaurinėje Peru dalyje į Amazonės upės intaką paleisti šimtai geltondėmių upinių vėžliukų. Šios nykstančios rūšies mažylių gamtosaugininkai šiemet ketina išleisti daugiau nei tris tūkstančius. Anot specialistų, šiemet klimato kaitos sukelta sausra netgi padėjo vėžliukams veistis.

Kazlų Rūdoje trečiadienį atšaukta ekstremali situacija dėl Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje išgaišusių žuvų. „Ekstremali situacija yra baigta, priimtas mero potvarkis vakar (antradienį – BNS) dėl to, jog nebetaikomi jokie apsaugos režimai ir visos užduotys, kurios buvo keltos situacijos pradžioje, yra įvykdytos“, – BNS šią savaitę sakė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Anot jo, Lietuvos geologijos tarnyba įvertino, kad esamo ar ilgalaikio pavojaus geriamojo vandens kokybei nėra.

Baigiasi dešimtmetį trukusios diskusijos dėl Paluknio pievų biosferos poligono kūrimo – šiemet šalyje ketinama įsteigti dar vieną, 967 hektarų ploto saugomą teritoriją.  Aplinkos ministras, gavęs paskutines institucijų pastabas ir jas įvertinęs, netrukus žada pasirašyti įsakymą dėl tokios teritorijos Trakų savivaldybėje sukūrimo.

Argentinoje, kur sparčiai nyksta jaguarai, ypatinga jų gelbėjimo operacija. Gamtosaugininkai į laukinę gamtą paleido du jaguaro mažylius ir jų mamą. Ši diena mieliems jaguarų mažyliams – ypatinga. Jie pirmąkart įžengs į laukinę gamtą. Vienas mažylis – tikras drąsuolis. Jis jau ant žolės leidžia laiką su mama. O štai kitam reikia padrąsinimo, tad mama jį čiumpa už sprando ir ištempia iš dėžės. Argentinos žmonės stengiasi išgelbėti sparčiai mažėjančią jaguarų populiaciją.

Pradėjus renovuoti daugiabutį Kaune, įtariama, kad darbininkai sandarinimo putomis gyvus palaidojo pastogėje įsikūrusius čiurlius. Sunerimę gyventojai iškvietė tarnybas. Aplinkosaugininkai sustabdė darbus ir pradėjo tyrimą. Gamtininkai sunerimę: renovuojant namus masiškai naikinamos čiurlių perimvietės, o Aplinkos ministerija vis nepatvirtina jų saugojimui būtinos tvarkos. Čiurlį, visą aplipusį sandarinimo putomis, moteris perduoda gyvūnų globėjams.

Mažieji skujuočiai vos tik gimę apsupami visapusišku rūpesčiu. Išsaugoti šiuos išvaizda į skruzdėdas ir šarvuočius panašius gyvūnus vietnamiečiui yra iššūkis ir nelengva užduotis. Dar iš vaikystės jis prisimena vaizdą, kaip, gyvendamas šalia nacionalinio parko, matė kaimynus iš žemės ištraukiančius skujuotį.   Gamtosaugininkas Nguyenas Van Thai sako: „Buvo labai liūdnas vaizdas, jis iki šiol mano atmintyje.

Tūkstančius kilometrų besidriekiančiose dykynėse greit sužaliuos augmenija. Kinų aplinkosaugininkai siekia nederlingas dykumas ir pelkes paversti naudingomis ūkiui, tad 500,000 kvadratinių kilometrų Gobio dykumos plotą jie apsodina medžiais, kurie taip pat apsaugos Pekiną nuo smėlio audrų. Per paskutiniuosius keturiasdešimt metų Kinų medžių sodinimo programa pavadinimu „Didžioji žalia siena“ šalies žalumos plotą padidino nuo vos 10 proc. iki beveik ketvirtadalio visos šalies teritorijos.

Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginė premija skirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už filmą „Sengirė“. Juo M. Survila atkreipė visuomenės dėmesį į būtinybę išsaugoti neeksploatuojamus miškus. Laureato teigimu, lietuviai turi dar tikrai unikalių ir vertingų miško lopinėlių, kuriuos norėtųsi išsaugoti. „Studijų metais galvodavau – kaip būtų gerai, kad miškų situacija Lietuvoje pagerėtų. Pastaruosius penkerius metus galvoju – kad tik nepablogėtų.