gamta

Penktadienio vakarą prapliupęs stiprus lietus sukėlė nemažai susirūpinimo Kauno gyventojams. Nors liūtis buvo neilga, truko apie 15 min., tačiau lietus buvo intensyvus, rašo portalai. Balsas.lt skaitytojai kviečiami pasidalinti nuotraukomis.

Birželio 5 dieną pirmą kartą per pastaruosius 50 metų Čilėje vėl išsiveržė Puyehue ugnikalnis. Fotografams pavyko užfiksuoti neįtikėtinų šio gamtinio reiškinio akimirkų. Ugnikalnio Čilėje išsiveržimas (SCANPIX nuotr.) Balsas.lt primena, kad žinybų duomenimis, iš vulkano kraterio Anduose į 10 km aukštį kilo dūmų ir pelenų stulpai, veržėsi dujos. Buvo paskelbtas aukščiausias pavojaus laipsnis. Kaip pranešė AFP, saugumo sumetimais iš aplinkinių vietovių buvo evakuota 3 tūkst. 500 žmonių.

Potvynis pietvakarinėje Kinijos Guidžou provincijoje nusinešė mažiausiai 14 gyvybių, praneša BBC. Daugybė žmonių laikomi dingusiais, dešimtys tūkstančių gyventojų paliko savo namus dėl vis dar kylančių potvynių. Vandeniui užliejus teritoriją buvo sugriauti keliai, tiltai bei šimtai namų.

Gegužės 28 d. daugiau negu 100 globojamų vaikų dalyvavo renginyje „Būkime kartu 2011“, kurį organizavo tarptautinė bendruomenė Lietuvoje, JAV ir kitų užsienio šalių ambasados, Lietuvos valstybinės institucijos bei savanoriai. Renginiu siekiama rūpintis globos namuose augančiais vaikais, suteikti jiems asmeninio dėmesio, skatinti Lietuvoje savanorystės idėjas.

Žodžiu, atvažiuojate į mišką pailsėti, pasigėrėti gamta,  atsipūtęs filmuojate jos grožį, o čia iš kažkur išlenda nesusipratęs gyvosios gamtos atstovas ir pradeda jus persekioti.

Kol valstybei negrasina išorės priešai, brangią karinę techniką galima panaudoti pramogoms. Taip nusprendė kariškiai, žvejoti į Rusnės salą išsirengę tarnybiniu mikroautobusu ir sunkvežimiu, rašo „Lietuvos rytas“.Krašto apsaugos ministerijai priklausančiu transportu prie Skirvytės upės atvykę kariškiai buvo pastebėti praėjusį penktadienį po pietų. Kai žvejai kariškius pradėjo fotografuoti, šie privažiavo arčiau upės.

Pietų Lietuvos gyventojai sunerimo, kai apie 18 val. iš dangaus pradėjo kristi ledo gabaliukai, kurie neretai buvo vištos kiaušinio dydžio. Didžiausia kruša buvo Lazdijuose. Pasak gyventojų, kruša didelės žalos nepadarė, nepakenkė net daržams. Ugniagesiai teigė negavę pranešimų apie apgadintus automobilius bei kitas nelaimes. Tiesa, stichija neaplenkė ir Alytaus apskrities. Pupasodžio kaime į ūkinį pastatą trenkė žaibas, nuo kurio kilo žaibas. Išdegė visi ten buvę daiktai.

Vakar Rytų skirstomųjų tinklų darbuotojai skubėjo į Pabiržės seniūnijos Daumėnų kaimą. Atvykę su specialia technika, pjaustė liepas, kurios virsdamos nutraukė elektros laidus, vedančius į Virgiui Rožėnui priklausančią sodybą. Apie 12 valandą elektros tiekimas į šią sodybą buvo atstatytas. Paaiškėjo, kad elektra dingo, nes sodyboje atsivėrė karstinė įgriuva ir krentančios žemės įtraukė šimtametes liepas, kurios virsdamos nutraukė elektros laidus.

Privačioje miško žemėje Seimas leido atstatyti buvusias sodybas, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus. Tai antradienį įteisino Seimas, priėmęs daug diskusijų sukėlusias Miškų įstatymo pataisas. Jomis yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas reglamentuoti išimtinius atvejus, kada miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis.

Studentai, kaimo turizmo sodyboje švenčiantis profesinę šventę, piktnaudžiavo alkoholiu ir santykius aiškinosi metaliniais strypais Šėlti jaunuoliai pradėjo vos atvykę į Šalčininkų rajone esančią Vidnapolio kaimo turizmo sodybą, kur vyko muzikos festivalis „Gadi11“. Jau šeštadienį  apie 15 h į policijos areštinę atvežtas pirmas pažeidėjas, kuris kastuvu sužalojo 19 ir, 20 metų studentus. Vienam jų prakirstas antakis, kitam – sumušta ranka.

Seimas patikslino Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių įsigaliojimo bei susijusių dokumentų parengimo datas. Numatyta, kad Vyriausybė iki 2011 m. liepos 1 d. turės parengti ir pateikti Seimui šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų įstatymų pakeitimo projektus. Ketvirtadienį perbalsuojant už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą balsavo 75, prieš - 3, susilaikė 17 Seimo narių.

Aukštaitijos nacionalinio  parko direkcija gegužės 27 d. organizuoja atnaujintos valtinės Palūšėje atidarymą ir vandens žygį, skirtą Lietuvos nacionalinių parkų 20-mečiui. 540 kilometrų  vandens maršrutas Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais, Žeimenos, Neries ir Nemuno upėmis bei Kuršių mariomis bus įveiktas, pasitelkus tik valties irklus ir upių tėkmę.

Prasidėjus Šiaulių vyskupijos kurijos ir pastoracinio centro statyboms visuomenininkai sunerimo dėl Prisikėlimo aikštės. Tačiau aiškėja, kad nepaisant pažadų sutvarkyti miesto centrą, valdančioji dauguma šią kadenciją nė neketina kišti nagų prie aikštės.

Nors ir pavėluotai, tačiau gamtą tausojančių transporto priemonių pripažinimas ateina ir į Lietuvą. Šį savaitgalį vykstančioje parodoje „ALT2011“ ekologiškiems automobiliams ir aplinką tausojančioms inovacijoms buvo skirta visa salė. Be jau įprastų hibridinių automobilių čia eksponuojami Lietuvoje pagaminti elektromobiliai, kurie jau šį mėnesį bus sertifikuoti, elektriniai motociklai, motoroleriai ir dviračiai. Hibridiniai automobiliai jau nieko nestebina. A. Karčiausko nuotr.

Šis voras buvo tikras, kad pietūs patys atėjo pas jį. Tačiau viskas baigėsi ne taip, kaip norėjosi. Spider attack from Ahmet Ozkan on Vimeo.

Nors Antarktida neįprastai izoliuota ir šalta, žemynas nuolat sulaukia naujų nepageidaujamų atvykėlių.Sėklos, grybeliai ir vabzdžiai keliauja ten, kur žmonės, o šiuo atveju – turistai, juos gabena, rašo LiveScience.com. Visi šie atvykėliai sukuria galimybes invazinėms rūšims įsitvirtinti mažiausiai paliestame pasaulio žemyne ir jo salose. „Vis dar esame toje stadijoje, kai Antarktidoje yra mažiau nei 10 nečionykščių rūšių ir nė viena jų dar netapo invazine.

JAV geologijos tarnyba praneša, kad įvyko vidutinio stiprumo žemės drebėjimas prie Panamos krantų, tačiau cunamio pavojaus nėra, skelbia AP naujienų agentūra. Žemės drebėjimas įvyko šeštadienio rytą, 11 val. 19 min. mūsų laiku, apie žmonių sužeidimus ar padarytą žalą kol kas nepranešama. Tarnybos duomeninis, įvykęs drebėjimas 385 kilometrus į pietvakarius nuo sostinės Panamos buvo 6,1 balo stiprumo pagal Richterio skalę. Drebėjimo centras buvo 2,8 km gylyje Ramiajame vandenyne.

Seniausiam Rusijoje, 1865 metais įkurtam Pajūrio zoologijos sodui Sankt Peterburge per ilgus metus tapo per ankšta. Istoriniame miesto centre įsispraudęs sodas bus perkeltas į pakraštį - tam jau paruoštas ambicingas projektas. Jį sukūrė ir paskelbtą konkursą laimėjo kraštovaizdžio dizaineriai „TN Plus“ ir architektai „Beckmann N'Thépé“, rašo „Bustler“. Naujam zoologijos sodui numatyta 300 hektarų teritorija, kurioje gausu vandens.

Idėja kurti rezervatus Lietuvos mokslinėje visuomenėje sklandė ilgai. Unikaliose vietose, kur žmogaus veiklos padariniai dar ne taip ryškiai pastebimi, galima buvo realizuoti šią mintį, tačiau įgyvendinti pavyko tik 1991 metų balandžio 23 dieną, kai tuometinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba savo nutarimu įsteigė Viešvilės valstybinį rezervatą. Dabar tai Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas, kuris užima 3216 hektarų. Dar du su puse tūkstančio hektarų juosia apsauginė zona.

Gamtoje galime išvysti daug nuostabių ir neįprastų reiškinių, bet kai kurie iš jų nutinka taip retai, kad gali nustebinti net visko mačiusius. 30 įdomiausių gamtos reiškinių (technologijos.lt nuotr.) Šiuo atveju mokslo užduotis yra paaiškinti jų prigimti, ir nors tai padaryti pasiseka ne visada, noriu jus supažindinti su 30 įdomiausių gamtos stebuklų. Mėnulio vaivorykštė 30 įdomiausių gamtos reiškinių (technologijos.lt nuotr.

Pirmąją pavasario dieną lengviau atsikvėpė ir žmonės, ir gyvūnai. Pagaliau žiema, bent jau kalendorinė, pasibaigė ir gamta pradeda naują – atgimimo – etapą. Saulutei kasdien vis skaisčiau šviečiant, neberimsta ir Panevėžio gamtos mokykloje globojami paukščiai ir žvėrys. Šiaurės Amerikos meškėnas jau kelintą dieną primygtinai beldžia į stiklą, už kurio prasnaudė visą žiemą, ir prašosi išleidžiamas į lauke esantį aptvarą. Pavasario atėjimą jaučia ir kiti Gamtos mokyklos globotiniai.

Pati vasario pabaiga... Kalendorius skaičiuoja paskutines žiemos dienas – tiesa, kalendorinės žiemos, tokios lyg ir ne visai tikros, žmonių sugalvotos. Sakytum, mūsų protėviai, ėmęsi kurti kalendorius, nežinojo, kad žiema trunka ne 3, o visus 4 mėnesius, kad ji yra ilgiausias metų laikas? Dabar, žvalgydamiesi atlydžių ir galimų kitų pavasario ženklų, mes jų tikrai randame.

Atokiame paplūdimyje Naujojoje Zelandijoje buvo rasti  užplaukę ant seklumos ir nugaišę 107 banginiai . Gyvūnus rado grupė turistų, sekmadienį  netoli Mason įlankos, pietinėje salos dalyje, pranešė Naujosios Zelandijos Apsaugos departamentas. Daugiau nei pusė žinduolių jau buvo uždusę, o likusią dalį teko užmigdyti atvykusioms tarnyboms, kadangi gyvūnų jau nebūtų buvę galima išgelbėti.

Hidrologai guodžia, kad tokio potvynio, koks buvo pernai kai kuriose Lietuvos vietovėse, šį pavasarį neturėtų būti. Pastaraisiais metais šalį vis labiau niokoja audros, potvyniai, liūtys, kruša. Draudikai skaičiuoja vis gausesnę jų padaromą žalą, o klimatologai įspėja, kad stichijos šėls ir ateityje. Šią savaitę praūžusi audra vertė medžius, plėšė stogus, nugriovė vandentiekio bokštą, be elektros paliko tūkstančius gyventojų.

Makulatūros rinkimas, atliekų rūšiavimas, įvesta prevencinė darbuotojų kontrolė, centralizuotas spausdinimas, visų darbų su dokumentais perkėlimas į elektroninę erdvę, tik elektroninių dokumentų išdavimas, žalieji viešieji pirkimai ir vykimas į darbą dviračiais – priemonės, kuriomis ne tik taupo, bet ir tausoja gamtą Lietuvos bankas, ministerijos, Seimas ir Vyriausybė. Lrt.

Paskutinis žiemos mėnuo atneš naujovių į televizijos ekranus. TV3 televizija kartu su prodiuserine kompanija „Videometra“ nuo vasario 3 dienos žiūrovams pasiūlys naują lietuvišką serialą „Kelias namo“. „Serialas bus kaip niekad artimas gamtai ir ekologijai. Turime pagaliau įsidurti ta rakštimi“, – tvirtino serialo prodiuserė Jurga Klimaitė-Riebling. Jai pritarė ir Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, sakydamas, kad jo supratimu – tai pirmas tokio pobūdžio serialas Lietuvoje.

Taip, Pusiaužiemis čia pat. Iš didžiosios raidės jo vardą rašome todėl, kad jis - vienas toks metuose. Mes jį vadiname švente, ir visai pelnytai: kas dar gali būti svarbiau už padovanotą tikėjimą pavasariu? Dabar galime manyti, kad prabėgus dešimčiai dienų po kalendorinio žiemos vidurio išauštantis Pusiaužiemis mūsų protėvių buvo “atrastas" ne šiaip sau - čia pat vasaris, paskutinis žiemos mėnuo, ir ieškoti dar vėlesnio žiemos pusiaujo būtų tiesiog neteisinga.

Negera, nepatogu, nejauku, kai gražiame gamtos kampelyje po nevalyvų iškylautojų pasisvečiavimo aptinkame paliktas šiukšles, maisto atliekas, laužo liekanas, aplaužytus želdinius. Apie tą vietelę, paverstą „gyvenamąja aplinka“, savaime susidaro slogus įspūdis, kitąkart čia apsilankyti potraukio nebelieka. Iš kur ir kada radosi žodžių gyvenamoji aplinka darinys, vargu ar kas beprisimena, tačiau jis taip paplito ir prigijo mūsų žodyne, kad baigia išstumti žodį gamta.

Netikėtai užėjus tokiai sniegingai žiemai, gyventojai susirūpino miškuose tūnojančiais žvėreliais ir paukščiais. Tačiau gamtininkas Selemonas PALTANAVIČIUS įspėja, kad norėdami padėti alkstantiems miško gyvūnams, turime tai daryti kasdien iki pat pavasario, o ne kartą per metus. „Situacija iš tikro gana sudėtinga, – sako gamtininkas. – Puikiai suprantu žmonių rūpestį, nes tokiomis sunkiomis sąlygomis daug gyvūnų žūsta.

Neįtikėtinas šaltis ir potvyniai, nuošliaužos ir uraganai, žemės drebėjimas ir iš dangaus krintantys negyvi paukščiai – taip senųjų ir naujųjų metų sandūroje su žmonija “pasisveikino„ gamta. Šiuo metu vasariškais orais turėję mėgautis australai išgyvena tvaną. Žaliasis žemynas jau yra apsemtas tiek, kad į potvynio užlietą teritoriją tilptų Vokietija ir Prancūzija kartu. Didžiulio potvynio Australijos rytuose aukų skaičius išaugo iki 8 žmonių.

Žemės drebėjimas Haityje, potvyniai Pakistane ir Kinijoje – 2010-ieji pasižymėjo gamtos stichijų, kurių aukomis tapo 295 tūkst. žmonių, gausa. Gamtinės nelaimės pernai taip pat pridarė 130 mlrd. dolerių nuostolių, praneša naujienų agentūra AFP.

Po smarkių liūčių iš krantų išsiliejus upėms po vandeniu atsidūrė kai kurie Pietų Ispanijos regionai. Antradienį buvo užlietas 40 tūkst. gyventojų turintis Esichos miestas netoli Sevilijos. Ugniagesiai ir specialieji armijos daliniai į saugias vietas evakavo dešimtis gyventojų. Čia ištvino Chenilo upė. Miesto mero Juano Wico duomenimis, Chenilos vanduo pasiekė aukščiausią lygį istorijoje - 7,30 metro. Tarnybos audros pavojų paskelbė vakarinei Andalūzijos regiono daliai.

Susigūžusios, snapus plunksnose paslėpusios gulbės viename kelių dešimčių paukščių būryje tupi ant Žuvinto ežero ledo gylės. Paukščiai niekur nesitraukia ir visai nejuda, nebent ko sunerimę pakelia galvas, apsidairo, vienas kitas suplasnoja sparnais ir vėl susigūžia. Baigiant užsitraukti paskutinėms properšoms, gulbės dar skraidė virš Žuvinto nuo vieno ežero galo prie kito, bet dabar tik snausdamos laukia, bene kas pasikeis.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas rodo, kad ekologiškus maisto produktus vartoja 82,1 proc. apklaustųjų, tačiau vartoja retai, dažniausiai 2-3 kartus per savaitę (37,2 proc.), o likusieji - dar rečiau. Statistiškai reikšmingai dažniau ekologiškus produktus vartoja jaunesnio amžiaus ir didesnes pajamas gaunantys, taip pat aukštojo bei profesinio išsilavinimo respondentai.

Lietuvoje kilęs straipsnių ir reportažų vajui apie nuodus maiste mane pykdo. Žmonės nuolat tikisi, kad viską už juos padarys kiti. Kaip jie nesupranta, kad rūpintis savo sveikata pirmiausia privalo patys? Kaip galima kasmet bet kur išmetant tonas senos buitinės technikos tikėtis, kad lietuviška morkytė ar kiauliena nebus užteršta sunkiaisiais metalais ir toksinėm medžiagom? Savaitgalį pas mane atvažiavęs anūkas Marius jau žino ką veiksime. Sėsime į automobilį ir važiuosime į pamiškę.

Lapkričio vidury esame nuėję taip toli į rudenį, kad negalime įsivaizduoti kitokių vaizdų, kitokių orų ir ilgos, saulėtos dienos. Tiesa, saulutė dar gali sugrįžti, ridinėtis netoli horizonto ir nutvieksti žemę geltona rudens spalva. Tačiau net įvykus tokiam mažam stebuklui žinosime, kad jis - labai trumpas, kad rytoj diena bus dar trumpesnė, o visą naktį gali lyti lietus ar kristi šlapios snaigės. Rudens drėgmė visai kitokia nei pavasario.

Gamtos stichijų padaromi nuostoliai šį šimtmetį gerokai išaugs, rodo atitinkama studija. Iki 2100-ųjų jie gali patrigubėti iki 185 mlrd. dolerių per metus, rodo Jungtinių Tautų (JT) ir Pasaulio banko tyrimas. Pagrindinė to priežastis buvo gyventojų ir statinių skaičiaus didėjimas pasiturinčiuose regionuose. „Kadangi žmonės tampa turtingesni, jie daugiau praranda", - sakė tyrimo autorius Apurva Sanghi.

Ar gali egzistuoti ekologiškas, taupus, nekenksmingas aplinkai daugiabutis, atitinkantis skirtingų tautų – lietuvių, vokiečių, danų ir lenkų gyvenimo filosofiją? Šiandien tai jau ne fantazija, o realus projektas, bendrai kuriamas šių šalių architektų, inžinierių ir konstruktorių. Ieškojo sąlyčio taškų Vargu ar kas dar abejoja, kad ateitis priklauso aplinką tausojantiems ir alternatyvią energiją naudojantiems pastatams, kurių visame pasaulyje iškyla vis daugiau ir įvairesnių.

Ekologinės architektūros klausimais konsultuojantis architektas Artūras Imbrasas sako, kad Lietuvoje ekologinių pastatų dar nėra. Ekologinius statinius projektuojantis, bendradarbiaujantis su „Wawa“ biuru Izraelyje, turinčiu JAV ir Izraelio „žaliųjų“ projektų plėtojimo sertifikatus, A. Imbrasas tikina, jog ekologinės sąvokos yra vartojamos klaidingai. „Visos kalbos apie šiaudinių namų ir pasyviųjų namų ekologiškumą yra tikras burbulas. Gal juose sveika gyventi, bet tai tikrai nėra ekologija.

Gamtoje gyvenantys delfinai, naudodamiesi savo uodegomis, išmoksta vaikščioti vandens paviršiumi, teigia biologai. Dėl savo žaismingumo vertinami žinduoliai šį savo įgūdį lavina tiesiog šiaip sau, teigia Banginių ir delfinų išsaugojimo draugija Australijoje, rašo telegraph.co.uk. Delfinų vaikščiojimas ant uodegos neatlieka jokios praktinės funkcijos, jis lyginamas su žmonių šokiais.

Kai spaliui lieka tik viena savaitė, pamatome, kad gamta labai pasikeitė. Žinoma, mes ne visada turime laiko stebėti apie mus besisukantį pasaulį, dažnai nematome jo formų ir spalvų, ką jau kalbėti apie jų kitimą. Gali būti, kad vieną dieną pamatysime, jog jų neliko, jog gamta yra visai kitokia. Gal tai įvyks net šiandien... Šių metų spaliui negalėtume rasti nė vieno priekaišto: jis buvo ir tebėra labai malonus ir mielas mėnuo.

Kokia stipri gali būti aplinkos įtaka, parodo Niujorko pavyzdys. Situacija didmiestyje, kuris anksčiau garsėjo nusikalstamumu, maždaug prieš porą dešimtmečių pasikeitė iš esmės. Paklusdama mokslininkų rekomendacijoms, miesto valdžia sutelkė dėmesį į aplinką: iškuopė šiukšles, pašalino bešeimininkius pastatus išdaužytais langais. Niujorko pamokanti patirtis labai praverstų Lietuvai.

Šilutėje veikianti dehidratuoto etilo alkoholio (etanolio) gamybos įmonė „Biofuture“, rugsėjo mėnesį dėl gedimo gamybos linijoje išleidusi didelės koncentracijos nuodų (fuzelio) į Šyšos upę, užteršusi paviršinius vandens telkinius, padarė 1,23 mln. litų žalą aplinkai. Dėl išleistų teršalų taip pat buvo padaryta 90 tūkst. litų žala žuvų ištekliams. Tokius duomenis pateikęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KLRAAD) direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas lrytui.

Spaudos fotografai Ramūnas Danisevičius ir Irmantas Gelūnas antradienio vakarą Rašytojų sąjungoje pristatė savo unikalių fotografijų parodą „720 nm“. Spalvotose ir nespalvotose nuotraukose ne kartą apdovanoti ir girti menininkai užfiksavo žmogaus akimis nematomus vaizdus. Tam buvo naudojamas specialus filtras. Iš viso parodoje 16 skirtingų nuotraukų. Fotografai tikino, jog šitaip, naudodami naujus būdus, jiedu nusprendė pabėgti nuo kasdienio fotoreporterių darbo.

Panevėžiečiai šeštadienį miesto parkuose, skveruose, aikštėse ir gatvėse, kur auga kaštonai, surengė šių medžių gelbėjimo akciją. Kaštonų lapuose įsiveisusi kaštoninė keršakandė žaloja šiuos medžius ir kyla grėsmė, kad jie gali visai išnykti, praneša Lietuvos radijas. Daugiau kaip pusantro šimto panevėžiečių rinkosi vietose, kur auga daug kaštonų – jie rinko medžių lapus.

Šio metų laiko palvos ypatingos, kiekvienam krašte kitokios, o jų derinys, kuriamas gamtos, ilgainiui tampa atpažinimo ženklu. Beje, tokie gamtos spalvų deriniai perkeliami ir į audinių raštus, „nutupia" ant kraičio skrynių šonų. Dabar mes net neabejojame savo tautinėmis spalvomis, nesusimąstome spalvindami piešinį, dažydami namo sieną ar tvorą – visos mūsų mėgstamos spalvos yra „vietinės", padovanotos mūsų gamtos. Gali būti, kad daugelis jų buvo pastebėtos, savotiškai atrastos rudenį.

Šiaulių rajono taryba vakar pritarė, kad įtakingų žvejų asociacija „Penki žvejai“ patrauklioje vietoje, prie Gudelių ežero, įgyvendintų savo sumanymą. Nutarta šį sumanymą paremti beveik trijų hektarų žemės sklypu. Sumanymas Šis sumanymas — projektas „Viešojo pliažo su elingu infrastruktūros kūrimas prie Gudelių ežero, pritaikant ežero viešąją erdvę visuomenės poreikiams“. Jį įgyvendinant, Šiaulių rajono savivaldybė prisideda nekilnojamuoju turtu — 2,91 hektaro žemės sklypu.

Po smarkių liūčių Venecija atsidūrė po vandeniu. Vandens lygis šiame Šiaurės Italijos mieste antradienio rytą siekė 107 cm, praneša agentūra AFP. Kadangi gatvės ir aikštės buvo užlietos, turistai po vandenį braidžiojo basomis. Veneciją, kuri yra tik per metrą virš jūros lygio, dažnai užlieja potvyniai. Jūros lygis lagūnos mieste laipsniškai kyla, o ant polių pastatytas miestas kartu pamažu skęsta.

Praeitoje straipsnių ciklo dalyje apžvelgėme sekso ir gamtos santykį bei supratome, kad galime daug pasimokyti iš gamtos norint patobulinti savo malonumus lovoje. Taip pat pristatėme tris nuostabias pozas iš priekio. Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia. Šioje dalyje pristatysime keturias gamtos įkvėptas užpakalines padėtis. Taipogi remiamės neseniai išleista „Alma Littera“ leidyklos bei parašyta Siuzi Heuman knyga „Atostogų kamasutra.