gaisrai

Latvijos vakarinėje Valdgalės apskrityje esančiame durpyne ketvirtadienį ryte kai kur vėl įsiplieskė atvira liepsna, naujienų agentūrai BNS pranešė Latvijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba. Praėjusią naktį čia nebuvo atviros ugnies, tačiau ryte smilkstantis durpynas vėl ėmė degti. Tačiau tarnyba pažymėjo, kad ugnis nebeplinta už nustatyto perimetro. Ketvirtadienį Valdgalėje buvo atnaujinti gaisro gesinimo darbai.

Po maždaug mėnesio pertraukos įsivyravus karštesniems orams Lietuvoje pastarosiomis dienomis vėl išaugo miškų gaisrų pavojus. Ši rizika auga tęsiantis didžiuliams miškų gaisrams Latvijoje, Švedijoje ir Graikijoje. Antradienį Valstybinės miškų urėdijos paskelbtame žemėlapyje matyti, kad beveik visoje Lietuvoje vyrauja trečioji – vidutinė – gaisringumo klasė. Iš viso miškų gaisringumas pagal pavojų skirstomas į penkias klases, kur penktoji yra aukščiausia.

Prokurorai atnaujino ikiteisminius tyrimus dėl gaisrų Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone ir sujungė juos į vieną ikiteisminį tyrimą. „Šiuo metu surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Fabijoniškių rajone sukeliami gaisrai yra tarpusavyje susiję dėl panašaus pobūdžio, vietos bei paros laiko. Labiausiai tikėtina, kad tai yra vienas tęstinis nusikaltimas, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro rezultato“, – teigiama antradienio prokuratūros pranešime.

Karšti ir sausi orai Lietuvoje laikysis ir artimiausiomis dienomis: pirmadienį bus sausa, saulėta, temperatūra kils iki 25–30 laipsnių. Antradienį taip pat nelis, dieną bus 25–30 laipsnių šilumos. Gegužės 29–30 d. vyraus trečios ir ketvirtos, kai kuriuose pietiniuose rajonuose – penktos klasės miškų gaisringumas. Lietuvoje laikantis karštiems ir sausiems orams, gaisringumas kai kuriuose miškuose pasiekė stichinį lygį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, gegužės 25–26 d. vyraus antros ir trečios, vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, ketvirtos, kai kur penktos klasės miškų gaisringumas. Šiuo metu dėl kritulių stokos miškuose labai sausa, o dėl šiltėjančių ir vėjuotų orų miškų gaisringumo rodiklis kasdien didėja vis sparčiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet miškuose kilo 135 gaisrai.

 Šiemet gaisrų gyvenamuosiuose namuose padaugėjo trečdaliu. Gausėja ir dėl žolės deginimo sukeltų gaisrų. TV3 žinių studijoje apsilankęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas teigė, kad gaisrų padaugėjo ir dėl naujovės ugniagesiams pildant gaisrų statistiką. „Ugniagesiai pradėjo į gaisrų statistiką įtraukti tuos gaisrus dūmtraukiuose, kurie nebuvo gesinti pačių ugnaigesių. Tačiau galime pasakyti, kad gaisras dūmtraukiuose yra labai pavojingas.

Tragiškas gaisras Kaune, kai žuvo užrakintuose namuose palikti du mažamečiai, sukrėtė visą Lietuvą. Taip pat priminė apie tai, kaip atidžiai turime saugoti tuos, kurie patys, kartais, yra bejėgiai apsisaugoti patys. Lietuvoje 2018-siais tokio pobūdžio tragedija buvo pirmoji. Bet peržiūrėjus gaisruose žuvusių vaikų statistiką – net pašiurpsta oda. Itin skaudus Lietuvai laikotarpis tęsėsi nuo 2004-ųjų iki 2007-ųjų.

Australijoje siaučia galingi krūmynų gaisrai. Liepsnos pasiglemžė dešimtis namų, liudininkai pasakoja, kad apylinkėse tiesiog lyja karštais pelenais. Nedideliame Tatros miestelyje, pietinėje naujojo Velso provincijoje, gaisrai kilo akimirksniu. Stipraus karšto vėjo nešami jie pelenais pavertė arba stipriai apgadino mažiausiai 70 namų. Vietos ugniagesiai pasakoja, kad apylinkėse iš dangaus krenta galingas karštų pelenų lietus.

Šios savaitės pradžioje per Lietuvą nuvilnijo žinia apie vos tragedija nesibaigusį įvykį Vilniuje. Daugiabučio namo gyventojai pranešė, kad rado visą jų laiptinę sulietą benzinu, nespėta tik įžiebti ugnį. Sunku patikėti, kad gyventojai miega ramiai po tokio neaiškaus išpuolio. O štai kitame Vilniaus mikrorajone Fabijoniškėse, žmonės įbauginti jau ištisas savaites.

Šeštadienį ryte Alytuje bei sekmadienį naktį Vilniuje, kilę gaisrai nusinešė dviejų vyrų gyvybes, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Vakar apie 6.18 val. gautas pranešimas, kad dega pastatas ir rastas sudegęs žmogus, pranešė Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Nuvykus buvo nustatyta, kad sudegusiame statybiniame vagonėlyje rastas ten gyvenusio R. L., gimusio 1973 metais, kūnas. Šiandien Bendrajame pagalbos centre 04.45 val.

Atvėsus orams gyventojai skuba kurti židinį ar krosnį, dažnai net nesusimąstydami, ar tikrai yra tam pasirengę. Kasmet šalyje kyla daugybė gaisrų dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų. Štai ir pirmadienį vakare Jurbarko rajone, Raudonėnų kaime, gyvenamajame name, užsidegė prie krosnies laikyta tara su benzinu. Gesindamas gaisrą ranką ir koją apdegė vyras.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (VPGT) paskelbė, kurioje apskrityje šiemet kilo daugiausia gaisrų. Departamento duomenimis, šiuo metu gaisringiausia yra Panevėžio apskritis – 10 tūkst. gyventojų joje tenka 22 gaisrai. Vien per 7 mėnesius šalyje daugiau kaip 1500 gaisrų buvo užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 58 gyventojai, tarp jų ir 3 vaikai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 40 proc.

 Pietų Prancūzijoje pirmadienį su miškų gaisrais kovojo šimtai ugniagesių; 900 hektarų miško plotą apėmusi ugnis kelia grėsmę namams Korsikos saloje, pranešė pagalbos tarnybos. Dėl kilusio pavojaus buvo evakuoti žmonės, gyvenantys šiaurės rytinėje salos pakrantėje esančio Biguljos miestelio pakraščiuose.

Po nepaprastai lietingos žiemos išaugusi aukšta žolė sudarė sąlygas plisti miškų gaisrams JAV vakaruose, Nevadoje apgadinusiems daugiau kaip tuziną namų ir privertusiems sprukti gyventojus iš Josemičio nacionalinio parko Kalifornijoje pakraščių, antradienį pranešė pareigūnai. Josemičio nacionalinis parkas lieka atidarytas lankytojams, bet liepsnos grasina daugiau kaip 300 namų ir pastatų kalnų gyvenvietėse į pietvakarius nuo parko.

Ispanijos vidaus reikalų ministras pranešė, kad ugniagesiai „kontroliuoja“ miško gaisrą, kuris kėlė didelę grėsmę Donjanos nacionaliniam parkui, garsėjančiam savo biologine įvairove. Antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ ministras Juanas Ignacio Zoido parašė, kad keliai vėl atidaryti, o apie 250 karių, padėjusių ugniagesiams kovoti su liepsnomis, jau grįžta į savo bazę. Gaisrą, įsiplieskusį Ispanijos pietvakarinėje pakrantėje gesino apie 600 ugniagesių ir karių.

Ten užsiliepsnojo miškai. Liepsnos grasina ne tik įspūdingiems nacionaliniams parkams, bet ir šimtams gyventojų. Maždaug pusantro tūkstančio žmonių teko evakuoti. Kai 30 ar net 40 laipsnių pastarosiomis dienomis pasiekę vasaros karščiai išdžiovina žolę, krūmus ir medžius – reikia visai nedaug, kad maža liepsna virstų milžinišku gaisru. Pietų Ispanijoje, kaip ir kitose šalies dalyse, dėl karščių gaisro pavojaus lygis buvo pakeltas, deja, baimės čia Ispanijos Huelvos provincijoje virto tikrove.

Čilėje ugniagesiai niekaip nesusitvarko su miškų gaisrais. Liepsnos ten sunaikino jau šimtus tūkstančių hektarų ir daugybę žmonių paliko be namų. Čilės ugniagesiai su milžiniškomis liepsnomis, atrodo, kovoja be perstojo. Miškų gaisrai čia pastarąjį dešimtmetį dėl sausros jau tapo įprastu reiškiniu. O šiuo metu Čilės miškuose liepsnoms plisti dar ir padeda rekordiškai aukšta temperatūra ir smarkūs vėjo gūsiai. Centriniame Bio Bijaus regione vienu metu kovojama su 6 aktyviais gaisrais.

Ugniagesiai gelbėtojai griebiasi už galvos – kas trečias gaisre žuvęs žmogus gyvybės neteko dėl neatsargaus rūkymo lovoje. Ir ši tendencija linkusi augti. Ir dažniausiai su cigarete rankose užmiega vyresnio amžiaus žmonės. Praėjusią naktį liūdną statistiką papildė ir Grigiškių gyventojas. Devyniasdešimties sulaukęs senolis, pasak kaimynų, taip pat greičiausiai žuvo nuo nuorūkos.

Pernai Lietuvoje kilo daugiau nei 10 tūkst. gaisrų, juose žuvo 102 žmonės. Tai pats mažiausias per 25 metus žuvusiųjų gaisruose skaičius, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pernai šalyje kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 4 gaisrai iš karto nusinešė po tris žmonių gyvybes.

Miškai Naujajame Pietų Velse, Australijoje, šiuo metu itin sausi, todėl mažiausia žiežirba gali staigiai virsti milžinišku gaisru. Būtent tai ir trukdo Australijos ugniagesiams pagaliau suvaldyti netoli didžiausio šalies miesto Sidnėjaus siaučiančius miškų gaisrus. Kai kuriose valstijos teritorijose žmonės jau perspėti dėl pavojaus, mat liepsnos pavojingai artėja prie gyvenviečių. Sesnoko ir Hanterio regionuose ugnis, skelbiama, jau siekia namus arba pavojingai prie jų priartėja.

Lietuvių turistų pamėgtoje Ispanijos Alikantėje vis dar nesiliauja siautėję krūmynų gaisrai. Dar daugiau – liepsnos įsisiautėjo ir kitoje šalies pusėje – šiaurės vakaruose esančiuose autonominio Galisijos regiono miškuose. Atrodo, kad karšti orai išties daro savo – kai ore tvyro kone 40 laipsnių temperatūra – išdžiuvę krūmai ir medžiai niekaip nesiliauja degę.

Įvairios nelaimės, įskaitant žemės drebėjimus Japonijoje ir miško gaisrus Kanadoje, pasaulio ekonomikai pirmąjį pusmetį atsiėjo 62 mlrd. eurų (71 mlrd. JAV dolerių), ketvirtadienį pareiškė perdraudimo milžinė „Swiss Re“. Palyginti su 2015 metų pirmuoju pusmečiu, ši suma padidėjo 38 proc., pranešė antra pagal dydį pasaulyje perdraudikė. Įmonės skaičiavimais, žmogaus sukeltoms nelaimėms teko tik 3 mlrd. JAV dolerių šios sumos, o likusius nuostolius lėmė gaivalinės nelaimės.

Pietų Kalifornijoje liepsnojantys dideli krūmynų gaisrai trečiadienį sukėlė pavojų namams, kuriuose gyvena daugiau negu 82 tūkst. žmonių, o virš krūmynų kilo ugnies tornadai. Gaisrų apimtame regione buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, o su liepsnomis kovoja per 1,3 tūkst. ugniagesių, bet trečiadienį jie stichijos dar nesuvaldė.

Ispanijoje pričiupta moteris, kuri tyčia sukėlė mažiausiai penkioliką gaisrų. Policija moterį sulaikė tuo metu, kai ji ketino įžiebti kelis gaisrus. 56-erių ispanė policijos automobiliu atvežama į teismą. Prieš jį moteris stos dėl milžiniškos žalos gamtai. Ji kaltinama per mažiau nei mėnesį Ispanijos Galicijos regione sukėlusi penkiolika didelių gaisrų. Policininkai moterį pričiupo už rankos, kai ji, kaip paskui prisipažino, ketino sukelti dar septynis gaisrus.

Ugniagesiai gelbėtojai praneša pasikeitusią Lietuvoje žūstančių žmonių priežasčių tendenciją. Paaiškėjo, kad gaisruose žūstama rečiau, tačiau padaugėjo nelaimių vandenyje. Per septynis mėnesius Lietuvoje kilo daugiau nei 7 tūkst. gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 6,6 proc. Gaisruose žuvo 60 žmonių (2015 m. – 76), iš jų 3 vaikai (pernai – 6), o 112 gyventojų (pernai –132) patyrė traumų.

Vidurio Kalifornijoje siautėjantis miško gaisras nusinešė dvi gyvybes, sunaikino apie 100 pastatų ir privertė valstijos gubernatorių skelbti nepaprastąją padėtį. Sparčiai slenkanti ketvirtadienį vakarop Aizabelos ežero apylinkėse Kerno apygardoje užsiplieskusi ugnis per vieną parą išplito į maždaug 121 kv. km plotą, o sutramdyti pavyko gal tik penkis procentus gaisro, nuodė pareigūnai.

Milžiniškas gaisras pietų Kalifornijos pakrantę siaubia jau šeštą dieną ir apima didesnį nei 800 hektarų plotą. Jo plitimui kelią užkirsti mėgina beveik 2000-iai ugniagesių, tačiau toli gražu ne viskas jų rankose – evakuotis teko šimtams žmonių, o dalis jų nebeturės namų, į kuriuos galėtų grįžti, nes jie sudegė. Pranešama, kad liepsnos priartėjo ir prie Los Andželo kalvų bei San Diego, o čia jas be perstojo kursto galingi vėjai ir rekordinė sausra.

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5 tūkst. 420 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo daugiau nei 4 proc. Gaisruose žuvo 56 žmonės, iš jų – 3 vaikai. Tai pats mažiausias per vienuolika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Šiemet jau kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 3 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes.

Penktadienio rytą Šalčininkų rajone užsiliepsnojus gyvenamajam namui jame rastas 1968 metais gimusio šeimininko lavonas. Gaisro priežastis nustatinėjama. Kita nelaimė įvyko penktadienio dieną Kaune, Jonavos gatvėje. Kaip pranešė Policijos departamentas, Neries upės pakrantėje, palapinėje, rastas sudegęs nenustatytos tapatybės apie 50 metų amžiaus moters lavonas. Gaisro priežastis taip pat nustatinėjama.

Pradedant didžiuoju Romos gaisru, amžinąjame mieste kilusiu 64 m., pasaulio istorija pažymėta ne vienu siaubingu gaisru, nuniokojusiu miestus, pražudžiusių tūkstančius gyvybių. Ne išimtis tapo ir praėjęs šimtmetis. Hobokeno uosto gaisras 1900 m. birželio mėnesį Naujojo Džersio Hobokeno uoste kilo didžiulis gaisras, kurio metu žuvo apie 400 žmonių, sudegė 4 laivai. Gaisras kilo, užsiliepsnojus prieplaukoje sukrautiems medvilnės ryšuliams.

Pasaulio istorijoje rasime ne vieną atvejį, kuomet didžiuliai gaisrai sunakinimo milžiniškas teritorijas ar net ištisus miestus. Pradedant didžiuoju gaisru, kuris užsiplieskė Romoje 64 m., ir sunaikinusiu didžiąją miesto dalį, baigiand didžiuoju Čikagos gaisru 1871 m. Didysis Romos gaisras Didysis Romos gaisras kilo 64 metais, naktį iš liepos 18-os į 1-tą. Gaisras suniokojo didelę miesto dalį, o jį pavyko užgesinti tik po šešių dienų.

Bene kiekvienas vaikas mintinai žino tėvų kalamą nurodymą: nežaisk su degtukais. Tačiau kai kurie vis tik jo nepaklauso: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl vaikų išdykavimo su ugnimi šiemet kilo 170 gaisrų, o šeši mažieji gaisruose žuvo. Ugniagesių profesinės sąjungos lyderis Alfredas Povilanskas tv3.lt sakė, kad vaikai dažniausiai padega žolę. „Vilniuje susiduriame su žolės deginimu.

Šiaurės Kalifornijoje nerimstant milžiniškiems gaisrams, visiškai sudegė Midltauno miestelis. Be stogo virš galvos liko apie pusantro tūkstančio žmonių. Nors gesinti gaisrams mestos dešimčių tūkstančių ugniagesių pajėgos, išdegė jau 27 tūkstančiai hektarų. Ar kada nors bandėte įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pragaro kelias? Į šį klausimą nesunku atsakyti amerikiečių ugniagesiams, kurie šiaurės Kalifornijoje, iš visų pusių apsupti ugnies ir dūmų, važiuoja šiuo greitkeliu.

Vašingtono valstiją siaubia liepsnos – ugniagesiai ir kariai nepajėgia suvaldyti dėl karštų orų žaibiškai plintančios stichijos. Skelbiamas didelis pavojus – amerikiečiams jau teko apleisti pusę milijono namų. Vašingtone siautėja gaisrai, kokių valstija dar nematė – visiškai išdžiuvusios teritorijos Jungtinių Valstijų vakaruose ugniai tampa lengvu grobiu. Gaisrų pavojų didina ir neįprastai šilti orai, ir stiprėjantys vėjai – nauji židiniai atsiranda akimirksniu.

Po rekordinių šios vasaros karščių – Lietuvą drebino ir galingiausia šios vasaros audra. Darbo sočiai turėjo ir ugniagesiai – vien dėl žaibo iškrovos Lietuvoje kilo mažiausiai penki gaisrai, apie tūkstantį žmonių buvo likę be elektros. O dėl vėl prasidėjusių karščių ir išaugusio gaisringumo Aplinkos ministerija žada  skelbti ekstremalią padėtį ir drausti žmonėms lankytis miškuose. Vaizdo įraše – tai, kas liko iš kaimo turizmo sodybos sostinės pakraštyje po vakarykštės žaibo iškrovos.

Vasariškus karščius jau pajuto tiek JAV, tiek ir Europa. Už Atlanto Aliaskos valstijoje jau dvi paras liepsnoja eglynai, o lietuvių pamėgtame Londone ugnis naikino pastatus. Atėjus vasarai JAV siautėja ugnies stichija. Miškų gaisrai nuo savaitgalio niokoja Aliaską – liepsnos jau pasiglemžė 45 pastatus ir tūkstančius hektarų miškų ploto. Greitai plintančią ugnį suvaldyti bando 200 ugniagesių, o jiems į pagalbą jau vyksta specialiai su šia stichija kovoti apmokytos komandos iš kitų JAV valstijų.

Užbaikalės krašte vyraujantys sausi orai ir stiprus vėjas, šį savaitgalį sukėlę masinius gaisrus Rusijos rytuose, sudegino ne tik ištisas gyvenvietes, tačiau kelia katastrofos pavojų Lesnoj miestelio gyventojams – šalia jo užsidegė karinis sprogmenų sandėlys. Pasak vietos žiniasklaidos, užsidegė granatų ir šaudmenų sandėlys. Maža to, gaisro gesinimui trukdo stiprus vėjas. „Gaisras (karinės, - red. past.) bazės teritorijoje tikrai yra. Gyventojai išsigandę, panikuoja.

Nors pernai ir užpernai gaisruose nežuvo nė vienas vaikas, šiemet ugnis jau nusinešė 5 vaikų gyvybes, o 6 vaikai gaisruose patyrė įvairių traumų. Skaudžių pasekmių galėjo būti ir daugiau, bet ugniagesių gelbėtojų dėka šiais metais buvo išgelbėti 7 vaikai. Beje, vien šiemet dėl vaikų išdykavimo su ugnimi jau kilo beveik 34 gaisrai.

 Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija pranešė pradedanti gaisrų stebėjimą sezoną ir budėjimą stebint gaisrų grėsmes. KNNP vadovė Aušra Feser BNS sakė, kad stebėjimas vaizdo sistema pradėtas šį antradienį ir bus baigtas po savaitės. Tuomet Kuršių nerijos miškų valdymą ir gaisrų stebėjimą direkcija perduos Kretingos miškų urėdijai. Ankstesniais metais stebėjimo sistema būdavo įjungiama ir nuolat budėti pradedama balandžio pabaigoje.

 Nors kasdien skambinama pavojaus varpais, kad žolės degintojai kelia pavojų ir nuolat pleškina žolę, bet tokie gaisrai nesiliauja. Šiemet iki kovo 20 d. ugniagesiams degančias pievas jau teko gesinti per 1200 kartų. Šiais metais daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus (375), Kauno (187), Šiaulių (150) apskrityse. Ugnis jau išdegino per 2000 hektarų žemės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl žolės ir ražienų deginimo šiemet jau supleškintas 1 pastatas.

 Penktadienį, Kauno rajone, Kvesų kaime, degė gyvenamasis namas. Atvykę ugniagesiai, name rado moters, gimusios 1957 metais, kūną. O Vilniaus rajone, Eitminų kaime, atvira liepsna degė medinis vieno aukšto gyvenamasis namas su palėpe. Jame rastas apdegusios moters, gimusios 1934 metais, kūnas. Gaisre sudegė stogas, apdegė keli kambariai bei prieangis. Iš namo išnešti du dujų balionai. Šeštadienį, Rokiškyje, Vilniaus gatvėje, liepsnojo gyvenamojo namo mansarda.

 174,4 mln. eurų (602,2 mln. litų) – su tokia suma iš ES finansavimo ir valstybės biudžeto Lietuvoje atgimsta Jaunimo garantijų iniciatyva. Žvelgiant iš šalies, nuostabi programa, skirta padėti jaunimui susirasti darbą arba grįžti į švietimo sistemą. Viskas būtų šaunu ir paprasta, jei ši iniciatyva nekeltų papildomų klausimų apie valstybės požiūrį į jauno žmogaus problemas ir jų sprendimo sistemas. Be to, norėtųsi aiškesnio siektinų rezultatų apibrėžimo.

 Per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 11 921 gaisras. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 17,8 proc. Gaisruose žuvo 95 žmonės (2013 m. – 133), o 157 gyventojai (173) patyrė traumų. Žuvusiųjų skaičius galėjo būti kur kas didesnis, jeigu ne laiku atskubėję ugniagesiai. Gaisrų metu jie išgelbėjo 149 žmonių gyvybes, iš jų 7 vaikų. Nors palyginti su 2013 metais aukų gaisruose skaičius šiemet sumažėjo 28,6 proc.

 Ketvirtadienio rytą Vilniuje smogas susidarė ne dėl kokio nors didelio gaisro - jį lėmė intensyvesnis šildymasis, lapkričiui nebūdingi medžių lapų deginimai, smulkūs žolės gaisrai, žemas slėgis, teigia ugniagesių atstovai. „Gaisrų šiaip turime, bet ne taip, kad durpynai degtų ar kažkoks labai didelis būtų gaisras“, - BNS sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Edita Zdanevičienė. Ji taip pat svarstė, kad dalis teršalų gali būti atnešti iš kitų rajonų.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Atvėsus orams padaugėja gaisrų dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir naudojimo taisyklių pažeidimų. Aplinkosaugininkai pastebi, kad degindami buitines atliekas privačių namų savininkai užteršia gamtą. Šiauliečių Petkų šeima sako jau visiškai pasiruošusi kūrenimo sezonui. Šiemet laukia šaltos žiemos tad ir malkų priruošta pakankamai.

Atvėsus orams padaugėja gaisrų dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Šiemet dėl šios priežasties šalyje jau kilo 591 gaisras (pernai – 615), juose žuvo 5 žmonės, dar 9 buvo traumuoti. Štai ir šeštadienį, spalio 18 dieną, dėl netvarkingai įrengtos ir neprižiūrimos krosnies Kaune, Ekskavatorininkų gatvėje, užsiliepsnojo daugiabutis namas. Gaisro metu nudegė stogas, vandeniu buvo sulietos visų butų gyvenamosios patalpos.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje kilo 11 034 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 16,7 proc. Gaisruose žuvo 87 žmonės (2013 m. – 110), o 144 gyventojai (162) patyrė traumų. Šiemet kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 4 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes. Tai pats mažiausias per vienuolika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Molėtų rajono Balninkų miestelį vienas po kito krečia gaisrai. Pareigūnai nustatė, kad namai padegti tyčia. Gyventojai prašo jų kuo greičiau išaiškinti padegėją, nes pavargo gyventi baimėje dėl savo turto. Balninkų žmonės prašo rajono valdžios ir pareigūnų apginti juos nuo siautėjančio padegėjo. „Be visuomenės policija yra bejėgė.

 Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9410 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 19,4 proc. Gaisruose žuvo 76 žmonės (2013 m. – 92), o 124 gyventojai (143) patyrė traumų. Be to, pastaruoju metu didėja ir skęstančių bei nuskendusių žmonių skaičius. Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. vien tik ugniagesiai ištraukė 70 skenduolių.