fed

Infliacija ir geri darbo rinkos duomenys galiausiai privertė FED greičiau imti riboti ekonomikos skatinimą. Investuotojai tokį JAV centrinio banko žingsnį įvertino palankiai. Tuo metu Europoje apie pinigų politikos pokyčius kol kas nekalbama. Nepaisant labiau užkrečiamos viruso atmainos omikron, nepamatuota skatinimo politika ir jos nulemta didelė infliacija jau imamos vertinti kaip didesnės grėsmės ekonomikai ir finansų rinkoms.

Nors rugsėjis statistiškai yra prasčiausias mėnuo finansų rinkose, šįmet jo pradžia buvo pažymėta naujais rekordais Vakarų šalių ir Baltijos vertybinių popierių biržose. Visgi kyla klausimas, ar investuotojams užteks garo iki metų pabaigos, rašoma pranešime spaudai. Didesnė infliacija, centrinių bankų užuominos apie pinigų politikos pokyčius ir naujos viruso atmainos – visa tai gali greitai pakeisti nuotaikas finansų rinkose.

Prasidėjęs ruduo apmalšino investuotojų entuziazmą, o vasaros pabaigoje naujus rekordus fiksavęs JAV rinkų indeksas „S&P 500“ pirmosiomis rugsėjo savaitėmis atsitraukė nuo aukštumų. Korekciją paskatino pastebimai atpigusios technologijų sektoriaus įmonių akcijos. Ar ši trumpalaikė korekcija nepakeis vasarą vyravusios augimo tendencijos, gali priklausyti ir nuo to, ar iki metų pabaigos pavyks sukurti vakciną.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių. SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos. Po rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų partija JAV turės daugumą ir Senate, ir Atstovų rūmuose, todėl D. Trumpui bus daug lengviau įgyvendinti savo siūlomus sprendimus.

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė.

Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema (Fed) penktadienį pareiškė esanti pasirengusi didinti likvidumą JAV doleriais, jeigu to prireiktų siekiant sumažinti spaudimą pasaulinėms rinkoms, susijusį su Didžiosios Britanijos sprendimų išstoti iš Europos Sąjungos.