europos žmogaus teisių teismo

Lietuva kol kas neplanuoja kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiąją kolegiją dėl sprendimo „Romuvos“ byloje. „Pagal labai preliminarų vertinimą aš nematyčiau, kad šioje byloje būtų perspektyvu teikti prašymą dėl bylos perdavimo Didžiajai kolegijai“, – praėjusią savaitę per Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį sakė Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą. 93 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 5 susilaikė. Seimas dėl šios įstatymo pataisos balsuos dar du kartus. Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.

Seime registruota Konstitucijos pataisa dėl Rolando Pakso galimybių kandidatuoti: kelias į Seimą būtų galimas praėjus dešimčiai metų po apkaltos. Konstitucijos pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų. Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.

 Seime planuojama grįžti prie per apkaltą pašalinto prezidento Rolando Pakso galimybių kandidatuoti: siūloma leisti dalyvauti rinkimuose tik į Seimą. „Frakcijų dauguma jau pasakė, kad jie yra pozityvios nuomonės, norėtume net įdėti į antradienio darbotvarkę, jei spėsime surinkti parašus ir turėsime pozityvų pritarimą visų frakcijų“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį atmetė prašymą peržiūrėti istorinį sprendimą, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti pripažintos genocidu. Penkių teisėjų kolegija nusprendė, kad šis sprendimas turi įsigalioti, o pagrindo perduoti jį Didžiajai kolegijai nėra. Peržiūrėti sprendimą buvo pateikęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio Stanislovo Drėlingo gynėjas Kęstutis Rakauskas.

Pirmadienį Vilniuje apipaišytas dainininko Egidijaus Dragūno-Sel prabangus namas. Ant kampinės namo sienos raudonais purškiamaisiais dažais buvo parašytas žodis „Ramybės“, šalia užrašo matėsi žalsvos dėmės. Dėl tokio palinkėjimo buvo kreiptasi į policijos pareigūnus. Tiesa, po pietų naujienų portalo tv3.lt fotografui nuvykus prie E.Dragūno namo, užrašo nebebuvo.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį sušvelnino bausmę iki gyvos galvos nuteistam Rimui Bražinskui ir skyrė 5-erių metų laisvės atėmimo bausmę. Tai pirmasis atvejis, kuomet švelninama bausmė nuteistajam iki gyvos galvos, šiemet įsigaliojus naujoms Baudžiamojo kodekso nuostatoms. Pagal šių metų kovą Seimo priimtas pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Henriko Daktaro skundą, kuriuo jis prašė sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.  H. Daktaras prašė, kad paskirta bausmė atitiktų Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimus. EŽTT sprendime nurodyta, kad nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme galimybė ir tvarka.

Ketvirtadienį Seimas planuoja įteisinti galimybę iki gyvos galvos nuteistiems asmenims išeiti į laisvę. Parlamentarai žada balsuoti dėl tai numatančių Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisų priėmimo. Pagal projektą, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo galės prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį teismas galės, bet neprivalės nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.