Anksčiau labai skeptiškai žiūrėjau į Estijos ruso - psichologo (pavardę pamiršau) gebėjimą iš nuotraukos spręsti apie žmogaus charakterį, polinkius, net ateitį. Dabar pakeičiau savo požiūrį. Kodėl ? Todėl, kad jis, pažiūrėjęs į Graužinienės nuotrauką, pasakė : "Šita sugrauš bet kurį, jei panorės" ("Eta zagriziot liubogo, esli zachočet"). Akivaizdu, kad tas "specas" teisus, Graužinienė graužia intensyviai. Nežinau tik ar psichologas žinojo Graužinienės pavardę, ar atsitiktinai išėjo toks žodžių žaismas - Graužinienė sugrauš.

"Mobijaus kilpa Lietuva" ("Karštas komentaras" ir "Tiesiai šviesiai " leidiniai) 2013-11-14

KOMENTARAS STRAIPSNIUI

Rašinys atitinka šio leidinio pavadinimą. Tai kaip emocionalus bėgimas per karštas žarijas. Tam reikia drąsos, pasitikėjimo, žinojimo ir laisvos žurnalistinės plunksnos… Galima būtų dėl vieno ar kito teiginio padiskutuoti, bet tai ne esmė. Esmė yra ta, kad tokie rašiniai apskritai vis dar prasiveržia į viešą spaudą. Po tokių kietų atakų prieš visus, kas siekia TIESOS ir TEISINGUMO tai beveik neįtikėtina…

Autorė beveik poetine kalba aiškina: “Zvimbia į ausis aisčių palikuonims iš plokščiaekranių ir žydrųjų (gerą rusą menančių) televizorių ekranų, internetinių portalų, radijo imtuvų ir kitų namų apyvokos daiktų, kuriuos uzurpavo medija “. Taip, tai taip. Visame pasaulyje didžiulę įtaką į žmonijos sąmonę daro žiniasklaida. Svarbiausia kieno ir kokiais tikslais ji yra valdoma. “Dainuojančios revoliucijos” metais pasirodę rašiniai dabar jau tampa, kaip laikmečio stebuklu. Net ir tie,kurie dešimtmečius kolaboravo okupaciniam režimui ėmė įsileisti tuos autorius, kurie žadino Tautos gyvastį, jos sąmoningumą, telkė beveik visuotinam laisvės siekiui. Tada LKP prarado didžiąją savo įtakos dalį ir suprato kur visa tai galėjo nuvesti. Vieša liustracija, komunistinės politikos ir veiklos įvertinimas ir uždraudimas būtų pribaigęs SSKP monstro filialą LSSR. Verta pripažinti, kad “hegemono” partijos gretose buvo daug išsimokslinusių ir didelę valdymo patirtį turinčių asmenų. Nei LKP viršūnėlė, nei jų aplinka nepanoro bent laikinai pasitraukti į nuošalę ir tada prasidėjo Lietuvos komunistų partijos chamelioniškos metamorfozės. Buvo keičiami pavadinimai, kuriami “buferiniai uabai”, o visą tai pridengti buvo pasikviesta “purvasklaida”, kuri mielai pakrypo ton pusėn,kur sidabriniai gražiai skamba. Dabar Lietuvos žiniasklaidoje matome tik likučius tų, kurie Lietuvos Sąjūdžio metais buvo tapę kelrodėmis žvaigždutėmis.