Europos Sąjunga

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pagerbtas Gruzijos valstybiniu apdovanojimu. Už paramą Gruzijai Lietuvos diplomatijos vadovą apdovanojo Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Su oficialiu vizitu Gruzijoje viešintis V. Ušackas priimdamas apdovanojimą pareiškė, kad lietuvių ir gruzinų tautos kartu nuėjo ilgą kelią, todėl Lietuva supranta iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Gruzija.

Premjeras Andrius Kubilius sako tikįs, kad penktadienį airiai balsuos už Lisabonos sutarties ratifikavimą. Lietuvos Ministro Pirmininko teigimu, airiai turėtų pasisakyti už Lisabonos sutartį, nes sunkmetį išgyvenančios valstybės gali tikėtis sulaukti pagalbos iš tarptautinių organizacijų.

Vatikanas paskutinę minutę netikėtai įsikišo į Airijoje vykstančią Lisabonos sutarties ratifikavimo kampaniją. Penktadienį airiai rengia jau antrąjį referendumą dėl šios sutarties ratifikavimo, tačiau Vatikano valstybės sekretorius Tarcisio Bertone pareiškė, kad Europos Sąjunga kelia grėsmę šalies „tapatybei, tradicijoms ir istorijai“. Manoma, kad Vatikaną itin piktina faktas, jog ES atsisakė Lisabonos sutartyje paminėti krikščioniškas Europos ištakas, o be to, anksčiau teigė, kad abortai turi...

Europos Komisija (EK) tikisi pagreitinti Europos Sąjungos (ES) ir Lotynų Amerikos bendro forumo sukūrimo idėją. Šis forumas turėtų sujungti abiejų šalių iniciatyvas bei sukurti naują investicinį fondą. Tačiau visuomeninės organizacijos ir kai kurie L. Amerikos regiono atstovai mano, kad Europa gali atsisakyti skirti reikiamą dėmesį Lotynų Amerikai. Dvišaliai ES ir Lotynų Amerikos santykiai užmegzti šeštame dešimtmetyje.

Europos Sąjunga (ES) parengė naują miestų transporto veiksmingumo ir tvarumo užtikrinimo planą. Daugiau kaip 70 % ES piliečių gyvena miestuose. Devyni gyventojai iš dešimties mano, kad jų gyvenamojoje vietoje reikia geriau reguliuoti eismą. Veiksmų planas susijęs su 2007 m. rugsėjo 25 d. priimta Žaliąja knyga dėl judumo mieste.

Europos Sąjunga (ES) turėtų užimti griežtesnę poziciją derantis su Kinija dėl investavimo galimybių, paskelbė Europos Parlamento (EP) delegacijos ryšiams su Kinija vadovas, Italijos atstovas EP Crescenzio Rivellini, kuris netgi patarė derybose su Kinija laikytis nuoseklios bei griežtos pozicijos. Tuo pačiu Italijos atstovas ragina neužmiršti ir diplomatijos – daryti nuolaidas Kinijai tik mainais į šios valstybės pozicijų pasikeitimą ir investavimo į Kinijos bendroves galimybių plėtrą.

Prancūzija pareiškė, kad netgi neigiamas Airijos balsavimo referendume dėl Lisabonos sutarties rezultatas neturi sustabdyti pažangos Europos Sąjungoje (ES). „Neteisingai manoma, kad 500 milijonų europiečių likimas yra kelis milijonus gyventojų turinčios Airijos rankose“, patikino ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Pieras Lellouche. „Mes gyvename pasaulyje, kuriame neužilgo gali būti apie 9 milijardai gyventojų.

Be Vytauto Landsbergio nei radikalūs, nei su oligarchais skudurus sumetę Lietuvos kairieji beveik neranda su kuo kovoti. Nei politikoje, nei istorijoje. Politinį invalidumą pakeistų bent jau klinikinė-politinė mirtis.

Moldovos parlamentas penktadienį patvirtino naują provakarietišką šalies vyriausybę, kuri sieks suartėjimo su Europos Sąjunga. Patvirtinus naują vyriausybę, buvo pagaliau užbaigta jau kelis mėnesius šalyje tebesitęsusi politinė krizė. Naujasis premjeras Vladas Filatas teigia, kad sieks darybų su Rusija ir kitomis jėgomis atnaujinimo, kad iš separatistinio Padnestrės regiono būtų išvesti rusų kariai.

Autokratinės Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas į Lietuvą šiek tiek sujudino Lietuvos išorės ekonominių ir politinių santykių turiniu nesidominčią žiniasklaidą, taip pat ir apsnūdusius šiuo klausimu politikus. Vizitas įvyko Europos Sąjungai (ES) susigaudžius, kad ekonominės ir diplomatinės sankcijos Baltarusijai jokio teigiamo poveikio nedaro ir kad reikia imtis kitokių priemonių.

Šiandien, rugsėjo 23 d., 18 val. Niujorke, Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje (3 United Nation Plaza, New York, 10017), atidaroma Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „LIETUVA: KULTŪRA IR ISTORIJA“ (anglų kalba), kuri veiks iki spalio 1 d. Parodą atidarys Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės asamblėjoje dalyvaujantis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Šiuo metu Bulgariją valdo ne parlamentas, o septynios šalį pasidalijusios nusikalstamos grupuotės. Tokioje valstybėje Henrikas Daktaras jautėsi lyg žuvis vandenyje. Būnant Lietuvoje ir skaitant mūsų spaudoje pasirodžiusius straipsnius apie Henriką Daktarą, susidaro klaidingas įspūdis, kad ir bulgarų spauda nuolat rašo apie mūsų mafijos vadeivą. Iš tikro taip nėra.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį išvyko darbo vizito į Niujorką, kur dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 64-osios sesijos atidarymo iškilmėse ir debatuose.

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwasniewskis pareiškė, kad Lenkijos kaip svarbios Vašingtono sąjungininkės statusas mažėja, nes JAV nori pasiekti susitarimą su visa Europos Sąjunga, o ne su atskiromis jos narėmis. A. Kwasniewskis, duodamas interviu Vokietijos savaitraščiui „Der Spiegel“ teigė, kad Baracko Obamos administracijos sprendimas atšaukti priešraketinio gynybos skydo kūrimą Vidurio Europoje neturėjo nieko nustebinti.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia ir toliau kritiškai vertinanti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko galimybes eiti šias atsakingas pareigas. Jos manymu, P.Malakauskas dangsto parlamentinio tyrimo atskleistas problemas, susijusias su vadinamuoju valstybininkų klanu ir šiam klanui užkliuvusiais bei iš VSD pašalintais pareigūnais, išdrįsusiais liudyti Seime.

Klimato kaita vyksta sparčiau, negu tikėjomės dar prieš dvejus metus. Beveik neabejotina, kad jei nesiimsime naujų veiksmų, šiame amžiuje dėl klimato kaitos susidarys pavojinga, gal net katastrofiška padėtis. Kova su klimato kaita - svarbiausias šios kartos politikų uždavinys. Man labai rūpi susitikimo Kopenhagoje perspektyvos. Šiuo metu derybos pavojingai stringa dėl išsivysčiusių ir besivystančių šalių nesutarimo, kuris veikiausiai gali trukti ne vienus metus ir pasauliui būtų pragaištingas.

Rusija ir Gruzija rugsėjo 17 dieną Ženevoje sutarė pradėti derybas dėl to, kaip spręsti iškylančius dvišalius nesutarimus nenaudojant jėgos. Tačiau akivaizdūs nesutarimai tarp abiejų šalių vis dar išlieka. Pagrindinis nesutarimas – separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų statusas. Rugsėjo 17 dieną Šveicarijos Ženevos mieste vyko jau 7 derybų tarp Rusijos ir Gruzijos raundas. Derybos pradėtos po praėjusį rugpjūtį vykusio karo. Kitas derybų raundas vyks lapkričio 11 dieną.

Šiandien, rugsėjo 17 d., 19 val. Berlyno rotušėje atidaroma Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „LIETUVA: KULTŪRA IR ISTORIJA“ (vokiečių kalba), kuri veiks iki rugsėjo 27 d. Parodą atidarys Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Mindaugas Butkus, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir Berlyno senato protokolo vadovas Rolf Schütte.

Estija turi susitvarkyti su biudžeto spragomis per šiuos metus, jeigu ir toliau nori siekti euro įvedimo 2011 m. Europos Sąjunga ir Europos centrinis bankas nesutiko su kai kurių Rytų narių prašymu sušvelninti euro įvedimo sąlygas, nes atsigaunančios valstybės siekia atkurti pasitikėjimą savo valiuta ir kaip įmanoma greičiau įveikti krizę. Estija šiais metais bando sumažinti biudžeto deficitą daugiau kaip 7,6 proc.

Italijos mafija šalies pakrantėje per pastaruosius 20 metų galėjo nuskandinti apie 30 laivų, gabenusių radioaktyvias atliekas. Taip mafija esą siekė jūroje atsikratyti pavojingo krovinio. Neseniai netoli pietinės Italijos Kalabrijos provincijos pakrantės buvo rastas nuskandintas laivas, kuriame būta 120 barelių potencialiai radioaktyvios medžiagos.

Švedijos pirmininkavimas Europos Sąjungai po truputį įsibėgėjo. Tačiau dažnas tautietis viešojoje erdvėje ko gero iki šiol pasigenda išsamesnio žvilgsnio į šios skandinavų valstybės prioritetus, tikslus ir darbus pirmininkavimo Bendrijai metu. Todėl tikslinga aptarti įpusėjusį Švedijos pirmininkavimą ES, bei kartu su Švedijos ambasadore Lietuvoje pažvelgti į tolimesnius šios valstybės planus Europoje ir jų įgyvendinimo tendencijas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimą su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka įvertino kaip gerą pradžią. Lietuvos ir Baltarusijos vadovų susitikimas truko ilgiau nei planuota, tai yra daugiau nei 1,5 val. Dalis pokalbio vyko "tet-a-tet", kita dalis - dalyvaujant abiejų šalių delegacijoms. Pasak Prezidentės atstovo spaudai Lino Balsio, be kita ko, per pokalbį buvo paliesti bendradarbiavimo klausimai energetikos, kultūros srityse.

Artėjant Kopenhagos konferencijai dėl klimato kaitos, per kurią Europos Sąjunga (ES) siekia ambicingo tikslo kone trečdaliu sumažinti į orą išmetamų teršalų kiekį, Didžiosios Britanijos, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Suomijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai paskelbė laišką laikraščių redaktoriams. Specialiai “Lietuvos žinioms”: Iki Kopenhagos susitikimo liko 82 dienos.

Vilniaus centre esantį Sereikiškių parką per metus žadama paversti vienu gražiausių parkų visoje Europoje. Apie tokias ambicijas antradienį paskelbę Vilniaus savivaldybės vadovai tikina, kad parko rekonstrukcijos darbai bus pradėti jau ateinantį lapkritį, o kitais metais parkas jau taps atviras lankytojams. Parko tvarkymo darbams pradėti jau yra parengtas planas, pagal kurį dabar gerokai apleista miesto vieta taps vilniečių ir miesto svečių traukos centru.

Prieš trečiadienį planuojamą Aleksandro Lukašenkos ir Dalios Grybauskaitės susitikimą Baltarusijos opozicija bando paveikti Prezidentų darbotvarkę. Jie norėtų, kad D. Grybauskaitė diktatoriui nenutylėtų apie dingusius politinius oponentus bei žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje. Tačiau susitikti su Prezidente opozicionieriams nepavyko. Juos priėmė Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, Premjeras Andrius Kubilius ir Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Ruošdamasi deryboms dėl Kopenhagos susitarimo kovos su klimato kaita tema, Europos Komisija (Komisija) parengė pirmuosius finansinius pasiūlymus. Siekdama išvesti tarptautines derybas klimato tema iš aklavietės, Komisija paskelbė kovos su klimato kaita veiksmų finansavimo besivystančiose šalyse planą. Siūloma, kad Europos Sąjunga (ES) iki 2020 metų kasmet tam skirtų nuo 2 iki 15 milijardų eurų.

Anglijoje nekilnojamo turto kainos kyla antrą mėnesį iš eilės. Rugpjūčio mėnesį namų kainos kilo 0,8 proc. Vidutinė namų kaina šiuo metu siekia 266,000 dolerių. Galingiausia pasaulio energijos eksportuotoja Rusija, susidūrusi su lėtu ekonomikos atsigavimu, ketina mažinti palūkanų normas. Kinijoje nekilnojamo turto kainos kyla sparčiausiai per vienuolika mėnesių. Rugpjūčio mėnesį namų kainos kilo 2 proc., tai yra dvigubai daugiau nei liepą.

Europos Sąjunga (ES) ieško naujų ekonominės veiklos matų, kuriais būtų labiau atsižvelgiama į socialinį ir su aplinka susijusius gerovės aspektus. Naujieji rodikliai turėtų būti baigti formuluoti 2010 m. ir vėliau tapti europinės makroekonominės statistikos standartais. Gerovė dešimtmečiais buvo matuojama ekonominės veiklos rodikliais, pavzdžiui, BVP, bet dabar Europos Komisija ketina rasti naujų būdų, kuriais ES vertintų ekonominę pažangą.

Europos Sąjunga (ES) ieško naujų ekonominės veiklos matų, kuriais būtų labiau atsižvelgiama į socialinį ir su aplinka susijusius gerovės aspektus. Gerovė dešimtmečiais buvo matuojama ekonominės veiklos rodikliais, pavyzdžiui, bendruoju vidaus produktu (BVP), bet dabar Europos Komisija (Komisija) ketina rasti naujų būdų, kuriais ES vertintų ekonominę pažangą. BVP sąvoka atsirado po Didžiosios depresijos, ir reiškia visų šalyje tam tikrais metais pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertę.

Naujasis Moldovos parlamento pirmininkas Mihai Ghimpu teigia nespausiantis parlamentarų, kad jie siektų susivienijimo su Rumunija. Tiesa, politikas pridūrė manantis, kad Moldova ir Rumunija vis dėlto turėtų sudaryti vieną valstybę.

Švedija, pirmininkaujanti Europos Sąjungai (ES) jau spalį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime sieks išsiaiškinti, ar diskusijos dėl institucinių klausimų neužgožia pagrindinių ES vidaus bei užsienio politikos reikalų. Tuo labiau, kad Švedija tikisi Lisabonos sutarties galutinės pergalės, kas leistų nukreipti pastangas į kitas ES veiklos sritis. Tai reiškia, kad švedai tikisi sėkmingo airių balsavimo referendume dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.

Moldovą, rugpjūčio 27-ąją atšventusią 18-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines, krečia politinės krizės drugys. Keista ta šventė: po balandžio 5 d. įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Komunistų partija, įsiliepsnojo opozicijos įžiebtos masinės riaušės, ir iki šiol 101 deputatas niekaip neišrinko šalies prezidento. Gegužės 12 d. naujasis parlamentas (Aukščiausioji Taryba) savo pirmininku patvirtino „amžinąjį“ prezidentą Vladimirą Voroniną, kuris šaliai vadovauja dar nuo 2001 metų.

Taip jau atsitiko, kad kadaise Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) viduryje buvęs Vilnius atsidūrė dabartinės Lietuvos valstybės pakraštyje, o kunigaikštystės didybę liudiję istoriniai paminklai - gretimoje Baltarusijoje, kuri juos taip pat vadina savo istoriniu paveldu. Baltarusijoje švenčiama Mindaugo karūnavimo diena, o Naugardukas laikomas pirmąja LDK sostine. Šiame mieste baltarusiai net ketina pastatyti paminklą Mindaugui. Kol kas jo vietą žymi akmuo.

Rugpjūčio 31 d. Lietuvos krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas Karinių  oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose dalyvavo keturšaliuose pokalbiuose su Estijos, Latvijos ir Vokietijos gynybos ministerijų valstybės sekretoriais.   Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretoriui Rüdigeriui Wolfui buvo pristatyta NATO oro policijos svarba, Estijoje įsikūrusių Baltijos gynybos koledžo ir Kibernetinės gynybos centro veikla.

Anot visų oficialių europietiškų  istorijos vadovėlių, Antrajam pasauliniam karui pasibaigus Vokietijos fiurerio Adolfo  Hitlerio pergale, Europa (o ir visa žmonija) būtų nustumta atgal į ankstyvuosius viduramžius ar į dar baisesnius priešistorinius laikus, nacionalsocialistų valdomas mūsų žemynas būtų virtęs arijų rasės (vokiečių tautos) imperija, kurioje kitos tautos būtų suvarytos į priverstinio darbo ir mirties stovyklas.

Europos Sąjunga (ES) buvo pradėta kurti, kad padėtų tautoms užmiršti istorinius nesutarimus ir kartu taikiai sugyventi. Naujausias konfliktas tarp Vengrijos ir Slovakijos rodo, kaip sunku tai įgyvendinti išsiplėtusioje Bendrijoje.

Šiandien 18 val. istorinėje Kvedlinburgo (Quedlinburg)  pilyje atidaroma Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „LIETUVA: KULTŪRA IR ISTORIJA“ (vokiečių kalba), kuri veiks iki rugsėjo 14 d. Parodą atidarys Saksonijos-Anhalto federalinės žemės parlamento pirmininkas Dieteris Steinecke, šios žemės valstybės ministras ir vyriausybės kanceliarijos vadovas Raineris Robra, Kvedlinburgo miesto vicemeras Wolfgangas Schelleris, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys ...

Remiantis praėjusiais metais pasiektu susitarimu, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pervedė Latvijai dar 195 mln. eurų. Tai – dalis paskolos, kurią iš viso sudaro 7,5 mlrd. eurų. Šią paskolą Latvijai kartu suteikė TVF, Europos Sąjunga ir Pasaulio bankas. Paskolo išmokėjimas kurį laiką buvo atidėtas, nes susitarimą pasirašiusios pusės nesutarė dėl Latvijos biudžeto ir ekonominės politikos.

Prieš metus vykęs karinis konfliktas šiandien atrodo kaip neabejotina Rusijos pergalė: suverenios Gruzijos teritorijoje jai pavyko įkurti du promaskvietiškus darinius – Pietų Osetiją ir Abchaziją. Rusijos tankai stovėjo apie 40 kilometrų nuo Tbilisio, o Gruzija faktiškai yra tarptautinės bendruomenės palikta Rusijos malonei. Karas ir visiška Gruzijos okupacija gali įvykti bet kada, kai tik to užsimanys Rusijos vadovai.

Nepraėjo nė 50 dienų - ir tų pačių Europai intensyviai atostogaujant, - o naujosios Lietuvos valstybės vadovės politinio profilio stebėtojai jau gali daryti pirmuosius apibendrinimus. Išryškėjo dvi aiškios naujovės: šalies užsienio politikos remodifikavimas ir ryžtingas ekonominės (bet ne tik) politikos vitalizavimas.

Parodos eksponavimą Vokietijoje organizuoja Lietuvos ambasada, Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje, Kvedlinburgo savivaldybė ir Lietuvos dailės muziejus, remiant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. Paroda „Lietuva: kultūra ir istorija“ aprėpia mūsų valstybės raidos tūkstantmetę istoriją, išryškina pagrindinius politinius faktus ir iliustruoja juos įtaigiausia ikonografija.

Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovai ketvirtadienį suvažiavimo metu Vilniuje vykusioje sesijoje svarstė verslo ir diplomatijos sąveiką, bandė nusibrėžti, kam šiuo sunkmečiu turėtų būti teikiamas prioritetas.

Atėjo tokie laikai, kad tikro nacionalinio produkto nė su žiburiu nerasi. Net jeigu ant daržovių stiklainio ar aliejaus butelio puikuojasi patrauklus užrašas “Pagaminta Lietuvoje”, visai nereiškia, kad jo turinys - iš mūsų daržų ar sodų.  Tikrai lietuviškos - nebent tara ir etiketė ant jos.

Europoje kiaulių gripas bene labiausiai gąsdina vokiečius, kur net policininkai reikalauja apsaugos priemonių. Tuo metu Europos Sąjunga išskyrė gyventojų grupes, kurios pirmos bus paskiepytos nuo šios jau visą pasaulį apėmusios užkrečiamosios ligos. Sergančiųjų vis daugėja. Vokietijoje jau yra beveik 3500 užsikrėtusių kiaulių gripu žmonių. "Virusas - visur", - skelbia Vokietijos žiniasklaida. Todėl net šios šalies policininkai pareikalavo geresnės apsaugos nuo gripo.

Su dviejų dienų darbo vizitu Belgijos Karalystėje viešinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį su Europos Komisijos Prezidentu Žozė Manueliu Barosu (Jose Manuel Barosso) aptarė aktualiausias Lietuvai problemas ir rudenį įvyksiančius Europos Sąjungos Tarybos susitikimus ekonomikos ir klimato kaitos klausimais. Prezidentė D. Grybauskaitė už nuolatinę paramą Lietuvai įteikė Europos Komisijos Prezidentui Ž. M. Barosui aukštą valstybinį apdovanojimą - Vytauto Didžiojo ordino Didįjį Kryžių.

Antradienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko dviejų dienų darbo vizito į Belgijos Karalystę. Vizito Briuselyje metu Lietuvos vadovė susitiko su Europos Komisijos pirmininku Žozė Manueliu Barozu (Jose Manuel Barroso). Komisijos pirmininkas po susitikimo su Lietuvos Prezidente pareiškė, kad Europos Sąjunga padės Lietuvos ekonomikai, jei to prireiks. "Mes atidžiai stebime padėtį. Esame pasirengę padėti Lietuvai, jei to prireiks", - sakė Ž. M. Barozas.

Europos Sąjunga į juodąjį avialinijų sąrašą įtraukė 100 Rusijos oro susisiekimo bendrovių, kurioms nuo 2012 metų gali būti uždrausta leistis ES oro uostuose. Juodajame sąraše atsidūrė ir kompanija „Aeroflot“. Rusijos oro susisiekimo bendrovėms gali būti uždrausta leistis ES oro uostuose, jei šios iki 2012 metų nesumažins išmetamo anglies dvideginio kiekio. Iš viso panašaus draudimo gali susilaukti beveik 4 tūkst. viso pasaulio oro susisiekimo bendrovių.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pirmadienį ir antradienį lankysis Baltarusijoje. Kaimyninę šalį aplankyti ir kartu apžiūrėti Lydoje, Naugarduke, Nesvyžiuje ir Myre esančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo objektus ministrą pakvietė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas.

Buvę Lietuvos vadovai suskubo neigti įtakingos JAV žiniasklaidos pranešimus apie greta Vilniaus buvusį slaptą JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą. „Tokie dalykai neįmanomi be Seimo pirmininko, be Prezidento, be Premjero žinios. Apie tai nebuvo informuota nei Gynybos taryba, nei Seimo vadovybė, nei Premjeras. Todėl drąsiai galiu pasakyti, kad tai (CŽV kalėjimas Lietuvoje red. past.) yra netiesa“,- teigia Artūras Paulauskas.