Europos Sąjunga

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad euro zonos krizė bus kitą savaitę vykstančio Didžiojo dvidešimtuko sutikimo dėmesio centre, tačiau perspėjo lyderius, reikalaujančius ją vadovauti kovai su krize, kad jai reikia pagalbos, informuoja AFP. „Visi tie, kurie žiūrės į Vokietiją tomis dienomis Los Kabose, kurie tikisi būgnų tratėjimo ir atsakymo... Visiems jiems sakau, kad Vokietija yra stipri, Vokietija yra Europos ekonomikos augimo ir stabilumo inkaras.

Europos Komisijos (EK) atstovai sako, kad Visagino atominės elektrinės statybos kaip verslo projektas nebus finansuojamos Europos Sąjungos biudžeto pinigais, nors EK ir pritarė jėgainės statybai. Briuselis teigia, kad Lietuva gali nebent teikti paraiškas paskoloms gauti iš Europos investicijų banko arba iš agentūros „Euroatom“. Europos Komisija laikosi nuomonės, kad Visagino atominė padės Baltijos valstybėms prisijungti prie bendros Europos energetikos rinkos.

Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Žlugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos.

Savaitgalį pasaulį apskriejo žinia apie 100 mlrd. eurų paskolų paketą, skirtą Ispanijos bankų gelbėjimui, rašo „The Wall Street Journal“. Pirmadienio rytą finansų rinkas apėmė trumpalaikė ekstazė, pasaulio biržose akcijų indeksai džiugiai stiebėsi į viršų, deja, antradienį emocijos drastiškai pasikeitė. Rinka išklausė ekspertų vertinimus ir nutarė, kad parama Ispanijai buvo sumodeliuota netinkamai. Netrukus Ispanijos skolinimosi kaina pakilo iki naujų aukštumų.

Graikijos kairiųjų partijos „Syriza“ lyderis Alexis Tsipras perspėjo Europos Sąjungą (ES), kad ši nemėgintų jo įbauginti, jei jo partija laimės sekmadienį vyksiančius parlamento rinkimus, pranešė BBC. Jis sakė reporteriams, kad yra pasiryžęs sukurti naują vyriausybę, kuri atšauktų paskutinį finansinės paramos paketą ir sudarytų naują ekonomikos planą, kurio pagrindas – augimas ir darbo vietų kūrimas. Jis tvirtino, kad Graikija liks euro zonoje.

Baimė dėl euro zonos ateities skatina ne tik nerimą, bet ir galimybę pigiau praleisti vasaros atostogas krizės paliestuose Pietų Europos šalių kurortuose, rodo tyrimai. Tiesa, Lietuvos kelionių organizatoriai ir agentūros skelbia, kad kelionių kainos iš Lietuvos į Pietų Europą beveik nesumažėjo. Didžiosios Britanijos pašto biuras apskaičiavo, kad Ispanija šiuo metu yra pati pigiausia šalis poilsinėms kelionėms, lyginant kainų sumažėjimą su ankstesniu laikotarpiu.

Kiek dar mokesčių mokėtojų pinigų bus palaidota plačiuose žemės sklypuose? 53 hektarus Industrijos parkas jau „užtūpė“, tačiau išleidus dešimtis milijonų litų, ši teritorija labiau primena ganyklas ir šabakštynus, o ne klestintį pramonės rajoną. Skandalais apaugęs Šiaulių industrijos parkas dirvonuoja, tačiau miesto valdžios galvose jau subrandintas antrasis ir trečiasis jo plėtros etapai. Vienam antrajam plėtos etapui planuojama „užlaidoti“ daugiau nei 32 milijonus litų.

Sekmadienį euro zona nutarė ištiesti pagalbos ranką į nelaimę papuolusiems Ispanijos bankams ir suteikti 100 mlrd. eurų paskolą. Ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika tapo ketvirta monetarinės sąjungos nare, kuriai prireikė tarptautinės paramos. Ispanijos ekonomika yra beveik dukart didesnė nei kitų trijų – Airijos, Graikijos ir Portugalijos kartu sudėjus.

Pusė britų nori, kad nedelsiant būtų surengtas balsavimas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) sąlygų, o 81 proc. mano, kad balsavimą reiktų surengti per „kelerius ateinančius metus“, praneša AFP. Euro zonoje prasidėjus ekonominėms problemoms, imta svarstyti apie Didžiosios Britanijos narystę ES ir 49 proc. apklaustųjų sakė, kad reikia nedelsiant surengti referendumą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad dirbtų dėl sustiprintos politinės sąjungos Europoje su tai daryti norinčiomis valstybėmis, net jeigu tai reikštų dviejų greičių Europos požiūrį, informuoja AFP. „Mums reikia galingesnės Europos, biudžetinės sąjungos, o pirmiausia mums reikia politinės sąjungos. Mes neturime ir toliau stovėti vietoje, jei viena ar kita valstybė kol kas nenori prisidėti“, – vienam Vokietijos televizijos kanalui sakė A. Merkel.

Šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko į Seimą, kad perskaitytų savo metinį pranešimą. Išklausyti pranešimo taip pat atvyko premjeras Andrius Kubilius, prezidentas Valdas Adamkus, įvairių teismų pirmininkai, užsienio šalių diplomatai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, miestų merai ir kiti garbingi svečiai. D. Grybauskaitė savo kalbą pradėjo nuo tęstinumo svarbos ir stokos klausimo.

Vilniuje planuojama nutiesti daugiau nei 50 km naujų dviračių takų. Toks sprendimas bus priimtas sostinės tarybai trečiadienį pritarus dviračių takų specialiojo plano parengimui. Šiuo metu yra įgyvendintas pirmasis „EuroVelo 11“ dviračių trasos etapas, kuris driekiasi Neries krantine 8,20 km. Antrojo etapo dviračių trasos ilgis bus apie 18,32 km.

Vertinant alternatyvas, branduolinė jėgainė Lietuvai naudinga nebent tuo, kad šalis turės medžiagos atominei bombai pagaminti ir šitaip galės pagąsdinti pasaulį, šaiposi Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto kritikai. Vis dėlto Lietuvai nėra kito būdo pasigaminti pigios bazinės energijos ir dar tapti elektros eksportuotoja, atšauna projekto vykdytojai.

Gamykla „Kamaz“ Lietuvoje planuoja atidaryti sunkiasvorių automobilių surinkimo įmonę, antradienį patvirtino Premjeras Andrius Kubilius, susitikęs su šios įmonės atstovais. „Susitikome su „Kamaz“ įmonės vadovais, atvykusiais iš to miesto, kur veikia didelė „Kamaz“ gamykla, ir jie planuoja Lietuvoje atidaryti „Kamaz“ sunkiasvorių automobilių surinkimo įmonę, kurioje būtų surenkama per metus iki poros tūkstančių automobilių“, ‒ interviu Lietuvos radijui sakė Ministras Pirmininkas.

Ukraina, esanti tarp Europos Sąjungos ir buvusios sovietų imperijos, yra paralyžiuota: jos ekonomika taip ir neatsistatė po 2008 metų krizės, jos politika susipainiojo tarp Briuselio ir Maskvos, jos vidaus politikos scena primena prastą serialą, rašoma „Le Monde“. Po dvidešimties metų po nepriklausomybės atgavimo konsensusas šaliai yra nežinomas. Dar blogiau yra tai, kad po to, kai prezidentu tapo Viktoras Janukovičius, Ukrainai, patekusiai į „putinizacijos“ kelią, gresia izoliacija.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad Rusijoje nėra politinių kalinių, ir gynė įstatymo projektą dėl baudų už nesankcionuotus mitingus, pranešė AP. Per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Sankt Peterburge V. Putinas pareiškė, kad naujasis įstatymas, pagal kurį baudos už nesankcionuotus mitingus padidės iki 200 kartų, yra demokratiškas ir panašus į kitų Europos valstybių įstatymus.

Viršūnių susitikimo su Europos Sąjungos (ES) lyderiais pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo panaikinti vizų režimą. „Visavertė partnerystė yra negalima, kol egzistuos vizų barjeras mūsų šalių piliečiams“, – pareiškė jis Sankt Peterburge. Į Kremlių sugrįžęs V. Putinas savo gimtajame mieste susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanui Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliui Barroso.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) gyventojų mano, kad imigrantams sunku integruotis valstybėse, į kurias jie atvyksta dirbti ir gyventi. Vis dėlto dar daugiau žmonių mano, kad teisėti imigrantai turėtų turėti tokias pačias teises kaip ir šalies piliečiai. Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje, kurioje apžvelgiami per 2011 metus įvykę pokyčiai imigracijos ir prieglobsčio srityse, paaiškėjo, ką Sąjungos gyventojai mano apie imigrantus ir žmonių judėjimą Šengeno erdvėje.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, balandį, palyginti su kovu, gamintojų kainos euro zonoje ir visoje ES išliko nepakitusios. Kovą kainos abiejose zonose padidėjo 0,5 procento. 2012 metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos daugiausia padidėjo Kipre (8,3 proc.), Lietuvoje (7,1 proc.) ir Vengrijoje (7,0 proc.), o mažiausiai padidėjo Maltoje ir Slovėnijoje (po 0,7 proc.) bei Austrijoje (1,0 proc.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis apkaltino žiniasklaidą savo nepavykusio pokšto apie eurą viešinimu, rašoma „The Times“. Penktadienį, birželio 1 dieną, savo „Facebook“ puslapyje jis išreiškė „beprotišką idėją“, kad Italijos bankas turėtų pradėti spausdinti arba eurą, arba nacionalinę valiutą. Pasak jo, jeigu Europos centrinis bankas nepradės leisti pinigus, Italijos vyriausybei teks imtis drąsos eurui pasakyti „viso gero“, praneša lenta.ru.

Nuo lapkričio 1 d. visos naujos transporto priemonių padangos Europos Sąjungoje turės būti ženklinamos pagal jų degalų sutaupymo efektyvumą, sukibimą su kelio danga ir triukšmingumą. Tikimasi, kad toks žymėjimas paskatins ekologiškesnių padangų gamybą ir naudojimą. Nauja ženklinimo sistema bus naudinga aplinkai ir vartotojams.

Tikimasi, kad per viršūnių susitikimą Sankt Peterburge Europos Sąjungos (ES) pareigūnai darys spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui imtis griežtesnių veiksmų dėl Sirijos, skelbia BBC. ES narės nori, kad Rusija darytų spaudimą savo sąjungininkei Sirijai iš miestų atitraukti sunkiąją ginkluotę ir vykdyti Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos pasiuntinio Kofio Annano taikos planą.

Už Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimo slypi ne tik visos euro zonos ateitis, tačiau ir mito apie klestinčią Europą likimas. „Saujos“ neužteks Išvertus iš senovės graikų kalbos, „drachma“ reiškia „sauja“. Drachma – taip pat ir senoji Graikijos valiuta, prie kurios jau artimiausiu metu Graikijai gali tekti sugrįžti. Tačiau „saujos“ pinigų išmokėti susikaupusioms skoloms tikrai gali nepakakti.

Remiantis šiandien paskelbta Europos Komisijos ataskaita, pilietinis ugdymas jau įtrauktas į visų ES valstybių narių pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programas, tačiau taikomi skirtingi metodai. Vis dar sudėtinga gerinti žinias ir gebėjimus, kurių reikia šio dalyko mokytojams, o pirminio mokytojų rengimo programos šios specializacijos mokytojams siūlomos tik dviejose šalyse – Anglijoje ir Slovakijoje.

Remiantis preliminariais referendumo rezultatais, Airijos gyventojai pritarė Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės paktui, skelbia BBC. Referendumo balsų skaičiavimas dar vyksta. Airija yra vienintelė euro zonos narė, kurioje buvo privaloma surengti referendumą dėl Fiskalinės drausmės pakto. Preliminarūs neoficialūs rezultatai rodo, kad beveik 60 proc. rinkėjų pritarė sutarčiai. Oficialūs referendumo rezultatai bus paskelbti penktadienio vakarą.

Remiantis preliminariais referendumo rezultatais, Airijos gyventojai pritarė Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės paktui, skelbia BBC. Referendumo balsų skaičiavimas dar vyksta. Airija yra vienintelė euro zonos narė, kurioje buvo privaloma surengti referendumą dėl Fiskalinės drausmės pakto. Preliminarūs neoficialūs rezultatai rodo, kad beveik 60 proc. rinkėjų pritarė sutarčiai. Oficialūs referendumo rezultatai bus paskelbti penktadienio vakarą.

Ekonomistas Paulas Krugmanas tvirtina, kad euro zona turi atsisveikinti su Graikija. Toks žingsnis būtų naudingas abiems pusėms. „Žinoma, pirmieji metai po Graikijos pasitraukimo iš monetarinės sąjungos būtų siaubingi, tačiau nematau kitų alternatyvų“, - sako P. Krugmanas. Anot jo, Graikijos pasitraukimas išprovokuotų paniką kitų šalių bankinėje sistemoje, tačiau ją galėtų sutramdyti Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris gali užtikrinti finansų sistemos dalyvių likvidumą.

Europos Sąjunga (ES) Lietuvai rekomenduoja apsvarstyti galimybę padidinti mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančius mokesčius, pavyzdžiui, būsto ir aplinkos, įskaitant ir automobilių mokesčius, kartu gerinant mokestinių prievolių vykdymą, teigia už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta.

Europos Komisija (EK) šiandien priėmė rekomendacijų dėl biudžeto priemonių ir ekonominių reformų rinkinį. Tarp Lietuvai pateikiamų rekomendacijų – pasiūlymai didinti mokesčius bei sieti pensinį amžių ir išmokas su demografine padėtimi. „Mūsų rekomendacijos pritaikytos kiekvienai valstybei narei, tačiau jos teikiamos nuosekliai siekiant atkurti Europos ekonomikos pusiausvyrą. Padarėme nemenką pažangą: viešųjų finansų būklė pradeda gerėti, o disbalansas – mažėti. Kryptis aiški.

ACTA galbūt nėra prastas sprendimas, tačiau reikia mokėti jį parduoti visuomenei, Seime surengtoje diskusijoje „ACTA sutartis: privalumai ir trūkumai“ kalbėjo rinkodaros ir ryšių su visuomene agentūros „PRaction“ direktorius Mindaugas Voldemaras. Anot jo, pagrindinis ACTA tikslas yra užtikrinti intelektinės nuosavybės kūrimą ir vartojimą.

Vokietija yra šalis, kuria labiausiai žavimasi Europos Sąjungoje (ES) ir kurios vadovai labiausiai gerbiami, rodo aštuoniose Europos šalyse ir JAV atliktas tyrimas. Vokiečiai sunkiausiai dirba ir yra mažiausiai korumpuoti. Be to, jie yra didžiausi ES šalininkai, mano respondentai, kuriuos apklausė JAV nuomonės tyrimo institutas „Pew Research Center“. Išskyrus graikus, didelė dauguma apklaustųjų teigiamai vertina Vokietijos kanclerės Angela'os Merkel darbą krizės metu.

Finansų ministerija skambina varpais, kad šiemet itin stringa europinės paramos perėmimas. Jei situacija negerės, teigiama, kad dalis paramos gali būti prarasta. ES parama buvo vienas svarbiausių verslo finansavimo šaltinių per sunkmetį ir tebėra dabar kuriant darbo vietas, infrastruktūrą bei didinant ekonomikos konkurencingumą. Tačiau Finansų ministerija nurodo, kad per šių metų I ketvirtį pasirašyta tik 44 proc.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“ – klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Didžioji Britanija ruošiasi galimam imigrantų antplūdžiui tam atvejui, jei žlugtų euro zona, ir iš Graikijos bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Jungtinę Karalystę plūstelėtų darbo ieškančių žmonių banga. Apie tai šeštadienį prasitarė Britanijos vidaus reikalų ministrė Theresa May. Kaip skelbia Britanijos spauda, Th. May nekonkretizavo, kokių veiksmų tokiu atveju imtųsi šalies valdžia. Šiuo metu kiekvienos euro zonos narės piliečiai turi teisę dirbti kitoje šalyje.

Pastaruoju metu Rusijos spaudoje galima rasti įdomių straipsnių, kurių leitmotyvas –kad Baltijos šalys yra nesėkmingos kaip valstybės, o jų stojimas į ES buvo klaida. O draugystė su didžiuoju rytiniu broliu juose pristatoma kaip viliojanti ir neišvengiama alternatyva. Pavyzdžiui, žurnalo „Baltijos pasaulis“ (rus.

„Esame melžiama karvė valstybei“, – neslepia Lietuvos vežėjai. Šiandien jie tikina nejaučiantys valstybės paramos, nors jų skiriama biudžetui dalis – nemaža. „Į transportą valstybė neinvestavo. Kone visos transporto įmonės atsirado iš privačių iniciatyvų, – pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius. – Manau, valstybė, matydama, kad šiandien 15–18 proc.

Statistikos profesorius ir Helsinkio Universiteto Socialinių Mokslų fakulteto dekanas bei K. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos pirmininkas Hannu Niemi  Lietuvoje pastebi didelius pokyčius. Jis pažymi, kad tarp Lietuvos ir Suomijos, o taip pat ir kitų Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių, mato vis mažesnius skirtumus. Jo teigimu, laikui bėgant jie visai išnyks. Tačiau didele problema H. Niemi laiko Lietuvos jaunimo išvykimą iš šalies mokytis ir dirbti svetur.

Didžiosios Britanijos vicepremjeras Nickas Cleggas perspėja, kad euro zonos žlugimas gali sudaryti palankias sąlygas ekstremizmo ir ksenofobijos augimui, informuoja BBC. Vokietijos dienraščiui „Der Spiegel“ jis sakė, kad bendros valiutos sąjunga negali išgyventi vien taikant fiskalinę discipliną. Be to, jis paragino euro zonos valstybes imtis didesnės integracijos.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ dar labiau sumažino Graikijos reitingą, taigi padidėjo rizika, kad Graikija nebebus Europos monetarinės sąjungos narė. Bankas „Citi“ tikimybę, jog Graikija turėsianti pasitraukti iš euro zonos, vertina 50–75 proc. Galima pasvarstyti, kas atsitikų, jei Graikija paliktų euro zoną. Mintis, kuri anksčiau atrodė neįtikėtina, tapo realia galimybe.

Užsienio reikalų ministerija, Europos Parlamento informacijos biuras ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje bei Seimo Europos informacijos biuras gegužės 30 dieną rengia „Atvirų Europos namų“ dieną. Joje kviečiami dalyvauti visi, besidomintys Europos Sąjunga (ES). Septintąjį kartą rengiamo projekto tikslas – atverti Lietuvoje įsikūrusių ES institucijų ir su ES reikalais dirbančių valstybės įstaigų duris šalies gyventojams, supažindinti juos su ES ir jos atspindžiais Lietuvoje.

Šis sekmadienis – laisvės nuo mokesčių diena, kuri šiemet Lietuvoje atėjo net 16 dienų anksčiau. Rodiklį skaičiuojantys ekspertai sako, kad taip atsitiko valdžiai pradėjus labiau taupyti. Kol kas dar ne visos Europos Sąjungos valstybės susiskaičiavo šį rodiklį. Laisvės nuo mokesčių diena pasaulyje minima suskaičiavus, kiek dienų turi dirbti vidutinis mokesčių mokėtojas, kad galėtų apmokėti valdžios išlaidas. Vienos valstybės jį nustato remdamosi biudžeto pajamomis, kitos – išlaidomis.

Dėl euro zonos kilusi suirutė finansų rinkose gali tęstis dar 12–24 mėnesius, mano Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Jis yra įsitikinęs, kad Prancūzija ratifikuos naująją Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutartį, nes joje bus ir augimo skatinimo strategija. "Kiek tai susiję su pasitikėjimo euro zona krize, per 12–24 mėnesius padėtis finansų rinkose turėtų nurimti", – radijo stočiai "Europe 1" penktadienį sakė W. Schaeuble.

Netikėti apklausos rezultatai – birželio viduryje Graikijoje vyksiančius parlamento rinkimus gali laimėti griežtą taupymo kursą remiančios partijos. Remiantis pirmąja apklausa, atlikta po to, kai žlugo mėginimai suformuoti vyriausybę ir buvo paskelbti nauji rinkimai, konservatyvi Naujosios demokratijos partija ir socialistų „Pasok“ gali iškovoti pakankamai mandatų, kad sudarytų valdančiąją koaliciją.

Pastarųjų metų Rusijos geopolitiniuose žaidimuose Padniestrės korta beveik nebuvo traukiama. Net kai 2008 metais Maskva pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, nepripažintai Padniestrės Moldovos Respublikai (PMR) buvo leista suprasti, kad šis precedentas kol kas neturės didesnės reikšmės jos likimui.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neketina bendradarbiauti su laikinąja Graikijos vyriausybe. Organizacija pristabdė visus kontaktus su šalies valdžia iki naujų parlamento rinkimų. Apie tai, kaip skelbia AFP, pareiškė fondo spaudos atstovas Davidas Hawley. Fondo atstovas neįvardino tikslios datos, kada planuojama atnaujinti bendradarbiavimą su Atėnais. „Mes sureguliuosime kontaktus su naująja vyriausybe, kai tik ji bus suformuota“, – pridūrė D. Hawley.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį dar kartą paragino euro zonos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, nes kitaip blokui gresia suirimas, informuoja AFP. Sakydamas kalbą Mančesteryje D. Cameronas paragino pagrindines euro zonos valstybes ir Europos centrinį banką (ECB) mažinti valstybių deficitus. Jis pripažino, kad tokie jo komentarai Europoje populiarūs nebus, nes pernai jis papiktino daugybę kolegų, kai atsisakė pasirašyti ES fiskalinės drausmės sutartį.

Smarkiai prasiskolinusios Graikijos laikinajai vyriausybei iki birželio 17 dienos vyksiančių naujų rinkimų vadovaus Administracinio teismo vyriausiasis teisėjas Panagiotis Pikrammenosas. Dėl to susitikime su prezidentu Karolosu Papouliasu susitarė partijų lyderiai, praneša agentūra AFP. „Yra aišku, kad mūsų tėvynei – sunkus metas. Mes turime užtikrinti jos autoritetą ir sklandų pereinamąjį laikotarpį“, – sakė trečiadienio vakarą vyriausybės vadovu prisaikdintas P. Pikrammenosas.

Graikijoje nauji parlamento rinkimai vyks birželio 17 dieną, o laikinajai vyriausybei vadovaus teisėjas, skelbia BBC. Valstybės tarybos pirmininkas Panagiotis Pikramenosas vadovaus vyriausybei iki pakartotinių rinkimų. Rinkimų data buvo paskelbta trečiadienį po partijų lyderių susitikimo su prezidentu Karolosu Papouliasu. Galutinės diskusijos sudaryti vyriausybę žlugo antradienį, kas sukėlė susirūpinimą dėl Graikijos ateities euro zonoje.

Ukraina kviečia Europos Sąjungos (ES) šalių teisininkus stebėti buvusios premjerės Julijos Tymošenko proceso. „Jie galės susipažinti su dokumentais, daugiau sužinoti apie procesą ir stebėti bylos svarstymą“, – sakė ministras pirmininkas Nikolajus Azarovas. Kartu jis atmetė kaltinimus, kad prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybė prieš opoziciją rengia politiškai motyvuotus procesus. „Mūsų šalyje niekas nepersekiojamas dėl politinių priežasčių“, – pabrėžė premjeras.