Europos Sąjunga

Europos Sąjunga parengė planą, kaip pakeisti iš Rusijos tiekiamas gamtines dujas, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama už vidaus rinką atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Thierry Bretoną. EK komisaro teigimu, pagal naująją strategiją ES planuoja pradiniame etape per metus gauti 50 mlrd. kubinių metrų dujų suskystintų pavidalu iš JAV ir Kataro, 10 mlrd.

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris paragino tokioms šalims, kaip Ukraina ir Moldova, nustatyti pereinamąjį etapą tarp bendradarbiavimo su jomis ir jų visateisės narystės Europos Sąjungoje, skelbia agentūra „Reuters“. Pasak jo, vadinamoji „parengiamoji erdvė“ leistų šalims pasiekti ES standartus, panašius į Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos susitarimo normas. „Mūsų visų tikslas tas pats – mes visi norime stiprios, nepriklausomos ir ekonomiškai sėkmingos Ukrainos.

Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.  „Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Europos Sąjungos (ES) vadovams antradienio naktį pagaliau pasiekus kompromisinį susitarimą dėl embargo laivais gabenamai rusiškai naftai, BNS kalbinti ekspertai sako, kad jog šis sprendimas esminio poveikio naftos rinkai neturės – reikšmingiau didinti naftos kainas galėtų OPEC pozicija nedidinti jos pasiūlos, išaugsianti  naftos paklausa Kinijoje. Kita vertus, jie mano, jog iki metų pabaigos ES atsisakyti 90 proc. rusiškos naftos yra reikšmingas žingsnis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sveikino Europos Sąjungos kompromisą dėl rusiškos naftos importo draudimo, leisiantį jo šaliai toliau gauti pigios naftos iš Maskvos.   Po kelias savaites trukusių sunkių ES ir Budapešto derybų Bendrijos lyderiai vėlai pirmadienį pasiekė kompromisinį susitarimą, pagal kurį bus uždraustas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai.

Vakarai per ilgai nuolaidžiavo autoritarinei Rusijai, todėl dabar Vladimiro Putino režimas peraugo į fašizmą, įsitikinęs konservatorius Andrius Kubilius. Europarlamentaras negailėjo kritikos Europos Sąjungai (ES) ir NATO už tai, kad 20 metų buvo užmerkę akis į Putino keliamas grėsmes kaimyninėms šalims. Ukraina dabar draskoma dėl Vakarų padarytų klaidų – Kremliaus režimas nebuvo laiku sustabdytas, sakė politikas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Rusijos Federacijas bando panaikinti Vakarų sankcijas per šantažą – pasitekdama dėl grūdų trūkumo kilusią maisto krizę bei pabėgėlius. „Yra du pirštai, kuriuos jie įkišo į Vakarų ginklo vamzdį. Pirmasis yra pabėgėliai, susiję su maisto krize, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, kurie daugiausia priklauso nuo maisto iš Ukrainos.

Lenkijos parlamentas antradienį nusprendė panaikinti kontroversišką įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos įkūrimo. Ši teisėjų drausminės kontrolės įstaiga kėlė daugiausia ginčų tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) institucijų, Briuseliui teigiant, kad ji mažina teismų nepriklausomybę. Europos Komisija buvo perspėjusi Lenkiją, jog ji, be kitų dalykų, turės panaikinti šią kolegiją, kad galėtų gauti maždaug 35 mlrd. eurų finansavimą iš ES Atsigavimo fondo.

Italija, Vengrija ir Kipras paragino Europos Sąjungą aiškiai pareikšti paliaubas Ukrainoje ir taikos derybas su invaziją pradėjusia Rusija. Taip išreiškiamas prieštaravimas kitoms Aljanso narėms, pasiryžusioms laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu prieš kitą viršūnių susitikimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO kaip organizaciją „tiesiogine prasme nieko nedarant“ dėl Rusijos įsiveržimo į jo šalį, bet pagyrė Europos Sąjungą už „revoliucingus“ sprendimus paremti Kyjivą. „NATO aljansas, kaip institucija yra visiškai nusišalinusi ir tiesiogine prasme nieko nedaro. Apgailestauju, kad turiu tai pasakyti“, – D. Kuleba sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina liberalizavimo ir lengvatų papildymo, vieneriems metams atšaukiant muitus visam Ukrainos eksportui į ES. ES Tarybos pranešime spaudai pažymima, kad šiomis priemonėmis ES siekia iš esmės paremti Ukrainos ekonomiką.

Europos Sąjunga greičiausiai susitars dėl Rusijos naftos importo embargo „per kelias dienas“, pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, tačiau norint suduoti Rusijai rimtą smūgį, gali tekti apriboti pasaulines naftos kainas. „Per kelias dienas pasieksime proveržį“, – Vokietijos transliuotojui ZDF sakė Robertas Habeckas, paklaustas apie rusiškos naftos embargą Europos Sąjungoje. Tačiau jis perspėjo, kad embargas automatiškai nesusilpnins Kremliaus.

Rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą į Europos Sąjungos valstybes užpraėjusią savaitę sumažėjo ketvirtadaliu po to, kai okupantų apgultos šalies operatorius atsisakė tęsti dujų tiekimą per Rusijos karių kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, rašoma leidinyje „Politico“. „Ukraina nebeatsako už rusiškų dujų tiekimą, kurios keliauja per Rusijos kariuomenės okupuotas šalies teritorijas“, – pareiškė Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“. Tai pirmas kartas, kai Kyjivas, Rusijai vasario 24 d. užp...

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis pridūrė, kad blokas turi rasti „spartų ir pragmatišką“ būdą padėti Kyjivui. „Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningo Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.

Kadencija baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako esantis tikras, kad Ukraina iškovos laisvę, ir priduria besididžiuojantis Lietuva, nes mūsų šalis yra viena iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių, gina tuos principus, dėl kurių buvo kovojama ir anksčiau. Tai V. Adamkus pareiškė Seime atsiėmęs Aleksandro Stulginskio vardo apdovanojimą už indėlį derantis dėl Lietuvos narystės NATO bei Europos Sąjungoje.

Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui už jo indėlį į derybas dėl stojimo į NATO ir Europos Sąjungą Seime buvo įteiktas Aleksandro Stulginskio apdovanojimas. Su apdovanojimu Seimo posėdžių salėje V. Adamkų sveikino dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, kuris savo kalboje įpynė tiek paties V. Adamkaus gyvenimo momentų, tiek atsižvelgė ir į dabarties aktualijas.  Pasak G. Nausėdos, prezidentas V. Adamkus padarė daugiau nei įmanoma per vieną gyvenimą.

Kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės mano, kad įmanoma laikinai atidėti Rusijos naftos embargo įvedimą ir vietoj to dabar įgyvendinti kitas šeštojo sankcijų paketo Rusijai priemones. Šis scenarijus įmanomas, jei Europos Sąjungai nepavyks išgauti Vengrijos palaikymo, praneša „Bloomberg“. ES diplomatai pažymėjo, kad jei Budapeštas blokuos naftos embargo įvedimą Rusijai, tai bus blokuojamas visas šeštasis sankcijų paketas. Taigi, atidėjus embargą, būtų galima įvesti kitus apribojimus.

Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų teisėsauga išardė tarptautinį nusikalstamą tinklą, kurio dalyviai, įskaitant Lietuvoje veikusius asmenis, prekiavo narkotikais ir pinigus plaudavo prisidengdami prekyba meno dirbiniais, ketvirtadienį pranešė Italijos ir Europos Sąjungos pareigūnai. Trečiadienį dešimtys asmenų buvo sulaikyti, taip pat buvo atlikta vienoje šiuolaikinio meno galerijoje Amsterdame ir dar 47 kitose vietose per operaciją, koordinuotą ES teisėtvarkos agentūros Eurojusto.

Įtempta saugumo situacija kaimynystėje ir provokacijos Padniestrės regione neturi stabdyti Moldovos eurointegracijos siekių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis šeštadienį pradėjo darbo vizitą Moldovoje ir Kišiniove susitiko su šalies prezidente Maia Sandu. Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos ir Moldovos vadovai aptarė karą Ukrainoje, saugumo situaciją regione, taip pat Moldovos eurointegracijos perspektyvą.

Dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijai ir Baltarusijai Lietuvoje įšaldytų piniginių lėšų konfiskavimui bei panaudojimui Ukrainos rėmimui reikia ieškoti netradicinių sprendimų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Akivaizdu, kad tai, kas vyksta iš Rusijos pusės prieš Ukrainą yra nepateisinama ir vyksta nekonvencinis karas. Šiuo atveju ir mūsų priemonės turi būti nestandartinės“, – penktadienį LRT sakė iš Kyjivo grįžusi ministrė.

Neadekvatus informacijos vertinimas Rusijai jau kainuoja Ukrainoje, kurioje ji tikėjosi greitos pergalės. Vietoje kelių dienų karo ir raudonų gvazdikų, Kremlius gavo didžiulį Ukrainos pasipriešinimą, sekinančias sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, galimą Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO bei Vakarų apsisprendimą tiekti ginkluotę Ukrainai. Jau net ir sunkiąją.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von del Leyen pasmerkė „Gazprom“ pareiškimus dėl dujų tiekimo stabdymo ir pavadino tai šantažu. Jos teigimu, Europos Sąjunga tokioms pasiruošusi. „Gazprom“ pranešimas – dar vienas Rusijos bandymas mus šantažuoti dujomis. Esame pasiruošę šiam scenarijui. Planuojame suderintą Europos Sąjungos atsaką. Europiečiai gali pasitikėti, kad esame vieningi ir solidarūs su paveiktomis valstybėmis narėmis“, – „Twitter“ rašė U. Von der Leyen.

Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai prognozės parodė, jog jis užsitikrino antrąją kadenciją. „Galime kliautis Prancūzija dar penkerius metus“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Džiaugiuosi, kad galėsime tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – savo tviterio žinutėje jam antrino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Europos Parlamento narys, buvęs premjeras Andrius Kubilius prieš keletą savaičių lankėsi Ukrainoje ir savo akimis matė sugriautus pastatus, sunaikintą okupantų karinę techniką ir atkasinėjamas masines kapavietes. Jis inicijavo pasaulinį politikų tinklą, kurio tikslas įtikinti valstybes, kad tai nėra tik Ukrainos karas. A. Kubiliaus nuomone, karas Ukrainoje išmokė Vakarų pasaulį skaudžios pamokos, ką reiškia draugystė su autoritariniais režimais.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos valstybės staiga susidūrė su akivaizdžiu iššūkiu drastiškai ir greitai sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Karas iš esmės lėmė poreikį persiorientuoti kuo greičiau, bet pati kryptis – tapti aplinkai neutraliu žemynu – jau kurį laiką sukasi Europos politikų galvose, nes vartojimas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra beprotiškas. O kuo daugiau vartojama, tuo energijos išteklių reikia daugiau.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius be leidimo į Europos Sąjungą bandė patekti didžiausias skaičius migrantų nuo 2016 metų, antradienį pranešė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“.  Agentūra nurodė, kad į šį skaičių neįtraukti karo pabėgėliai iš Ukrainos.   Pasak „Frontex“, nuo sausio iki kovo į 27-ias ES valstybes neteisėtai atvyko daugiau kaip 40,3 tūkst. asmenų – 57 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Ukraina užpildė klausimyną dėl kandidatės statuso suteikimo, kurį viešėdama Kyjive šalies prezidentui Volodymyrui Zelenskiui įteikė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von del Leyen. „Šiandien galiu pasakyti, kad dokumentą (klausimyną dėl kandidatės statuso suteikimo – aut. past.) užbaigė Ukrainos pusė“, – sekmadienio vakarą Ukrainos visuomeniniam transliuotojui sakė prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva.

Muitinės departamentas penktadienį pranešė, jog dėl Europos Sąjungos sankcijų iš Lietuvos iki balandžio 16 dienos privalėję išvykti Rusijos ir Baltarusijos vežėjai tą galės padaryti ir po šio termino. Anot muitinės, toks sprendimas priimtas dėl pasienyje susikaupusių ilgų išvykstančių vilkikų eilių.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį teigė, kad Europos Sąjungos šalys Ukrainai perduos dar daugiau ginklų. „Kaip Europos Sąjunga, kaip Ukrainos draugai, ateityje sustiprinsime ginklų tiekimą“, – žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge sakė  A. Baerbock.

Trys Europos Sąjungos šalys pirmadienį pranešė, kad skirs apie 2,5 mlrd. eurų Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT), tiriančiam įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje. Vokietijos, Nyderlandų ir Švedijos užsienio reikalų ministrai apie skiriamą finansavimą pranešė po jų ir kitų ES šalių diplomatijos vadovų susitikimo su TBT vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu.

Rusija galėtų iš dalies išvengti Europos Sąjungos sankcijų kelių transporto sektoriuje, jeigu iš trečiųjų šalių gabentų prekes į Kaliningradą jūrų transportu, o paskui pasinaudotų išimtimi dėl tranzito tarp Kaliningrado bei žemyninės Rusijos ir gabentų prekes vilkikais per Lietuvą. Tokią landą įžvelgia Lietuvos vežėjų sąjungos sekretorius ryšiams su užsienio šalimis Mečislovas Atroškevičius.

Po Krematorsko traukinių stoties sprogdinimo, britai Ukrainai siunčia papildomos ginkluotės už 120 milijonų eurų, o pas Zelenskį nuvykusi Europos Komisijos pirmininkė žada Kyjivui  dar 500 milijonų ginklams. Tačiau tai – ne pati svarbiausia aukščiausių Bendrijos atstovų žinutė Ukrainai. Ukraina taps Bendrijos nare ir jai žadamas gerokai greitesnis kelias į Europos Sąjungą nei įprastai. Beje, šeštadienį į Kyjivą atvyko ir Austrijos kancleris.

Europos vadovai paskelbė apie penktąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo draudžiama importuoti iš Rusijos anglis ir kitą kietąjį iškastinį kurą, išskyrus kai kuras išimtis Rusijos laivams užkertamas kelias patekti į Europos uostus, taip pat Rusija ir Baltarusija nebegalės vežti prekių Europos keliais, nebus galima į Rusija eksportuoti aukštųjų technologijų prekių, iš Rusijos importuoti medienos, cemento ir panašiai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį dalyvaus neeilinėje Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų taryboje, kurioje aptars bendrą atsaką į karą Ukrainoje, iššūkius ir priemones, kaip sustiprinti Europos susisiekimo ir logistikos sektoriaus atsparumą.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Europos Komisija trečiadienį oficialiai nurodė Maltai nutraukti savo „auksinių pasų“ schemą turtingiems užsienio investuotojams ir pagrasino priešingu atveju kreiptis į Europos Sąjungos teismą.

Europos Parlamento narys, buvęs Belgijos ministras pirmininkas Guy Verhofstadtas Europos Sąjungą ragina labiau spausti Rusijos Federaciją, šiai įsiveržus į Ukrainą. Jo teigimu, naujojo sankcijų paketo nepakanka. „Žinote, kodėl neveikia jūsų strategija? Nes progresyvūs sankcijų paketai neveikia prieš autokratus. Jie veikia demokratijoje, kur yra demokratai, kur yra viešoji nuomonė, tikra viešoji nuomonė. Rusijoje nėra viešosios nuomonės.

Europos Sąjunga atideda visišką rusiškos anglies importo draudimą vienu mėnesiu iki rugpjūčio vidurio, praneša „Reuters“. Europos Sąjungos pasiuntiniai ketvirtadienį ketina patvirtinti Rusijos anglių draudimą, kuris visiškai įsigaliotų nuo rugpjūčio vidurio, mėnesiu vėliau nei buvo pasiūlyta iš pradžių, „Reuters“ sakė šaltinis ES, po Vokietijos spaudimo atidėti priemonę.

JAV ir Europos Sąjunga trečiadienį ketina įvesti papildomas sankcijas Rusijai, įskaitant Kremliaus pareigūnus ir jų šeimas. Šį sprendimą išprovokavo civilių gyventojų skerdynės Ukrainos mieste Bučoje. Anksčiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pareiškė, kad JAV uždraus naujas investicijas Rusijoje ir įves tolesnes sankcijas Rusijos finansų institucijoms.

Europos Sąjunga (ES) planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų importo, interviu Latvijos visuomenei televizijai sakė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis.  ES komisaras nurodė, kad ES aiškiai apsisprendė palaipsniui mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl šiuo metu ieškoma alternatyvių sprendimų.

Jau balandžio 11 d. viešojo susirinkimo metu visuomenei bus pristatytos keturios „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvos, iš kurių viena bus įvardinta kaip rekomendacinė alternatyva. Vietovių, per kurias drieksis geležinkelio ruožas, bendruomenės, susijusios organizacijos kviečiamos teikti argumentuotus savo pasiūlymus iki viešo susirinkimo.

Europos Sąjunga penktadienį surengs virtualų viršūnių susitikimą su Kinija, augant nerimui dėl vis didesnio Pekino suartėjimo su Maskva ir nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvaus vaizdo konferencijoje su ES lyderiais Charles'iu Micheliu ir Ursula von der Leyen, vykstant kasmetinėms deryboms, kurių praėjusiais metais buvo atsisakyta augant įtampai.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko penktadienį pranešė, kad šiaurinėje ir rytinėje Kyjivo regiono dalyje vyksta itin didelės kovos prieš Rusijos karines pajėgas. Meras savo ruožtu įspėja gyventojus, kad noras sugrįžti atgal į Kyjivą gali baigtis mirtimi, todėl civilius ragina dar šiek tiek palaukti.

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.

Du iš keturių Rusijos lėktuvų, kurie kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę, buvo ginkluoti branduoliniais ginklais, rašo švedų žiniasklaidos kanalas TV4. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01:16 | Volodymyras Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems smūgiams, bet savo žemės neatiduosime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų.

Rusų oligarchas Michailas Fridmanas pasiskundė, jog po sankcijų Jungtinėje Karalystėje įvedimo gyvena praktiškai „namų arešto sąlygomis“. Turto už 11 milijardų eurų turintis oligarchas pareiškė, kad nebegali nueiti į restoraną.  Ukrainoje gimęs M. Fridmanas atskleidė, kad nebegali eiti pietauti į restoranus po to, kai jo mokėjimo kortelės nustojo veikti Jungtinėje Karalystėje. Dabar vyras yra „priverstas“ valgyti savo milžiniškuose Viktorijos laikų stiliaus namuose Highgate rajone.

Po antradienį įvykusių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, pastebima, kad okupantai atitraukia dalį savo karinių pajėgų iš tam tikrų teritorijų. Visgi perspėjama, kad tai nereiškia, jog Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.