Europos Sąjunga

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (FEMM) nariai baiminasi, kad birželio 7-29 dienomis Austriją ir Šveicariją užplūs šimtai prostitučių. Nors Šveicarijoje prostitucija yra legalizuota, Europos Sąjunga yra nusiteikusi priversti šalį priimti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis.

Sakoma, jog arklio grožis - jo jėga. Ta arkliška jėga galima gėrėtis žiūrint į savos, lietuviškos, veislės arklius - Lietuvos sunkiuosius, dar vadinamus duonpelniais. Šie ištvermingi arkliai (300 kg sunkesni už žemaitukus), nustoję dirbti žemės ūkyje, domina Europą, daug kur naudojami turistams į kalnus vežioti.

Lietuvos sunkieji, darbui išvesti arkliai modernėjant žemės ūkiui ėmė beveik nykti. Juos saugo tik trečia karta nuo žagrės ir paramą teikianti Europos Sąjunga. Vakarų šalys perka tokius arklius turistams į kalnus vežioti. Sakoma, jog arklio grožis - jo jėga. Ta arkliška jėga galima gėrėtis žiūrint į savos, lietuviškos, veislės arklius - Lietuvos sunkiuosius, dar vadinamus duonpelniais.

Kuro kainoms visame pasaulyje pasiekus kosmines aukštumas, Lietuvos žvejai kolegų iš Vakarų Europos šalių pavyzdžiu bent kol kas pasekti nežada ir protestuoti dėl atsidūrusio ant bankroto ribos verslo nesiruošia. Nors radikalių veiksmų pajūrio žvejai imtis neketina, smulkesnieji iš rinkos jau pasitraukė. Tuo tarpu išlikusiuosius po mėnesio prislėgs nauji vargai dėl žvejybos apribojimų.

Įtakingame Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštyje „the Economist“ pasirodžiusioje reklamoje Lietuva pristatoma kaip investuotojams patraukli šalis. Reklaminę akciją šio leidinio verslo skiltyje inicijavo Lietuvos ekonominė plėtros agentūra (LEPA). Kaip „Balsas.lt“ teigė LEPA atstovė ryšiams su visuomene Irma Juškėnaitė, ši Lietuvą reprezentuojanti trijų kartų reklaminė akcija kainavo 53 tūkst. svarų sterlingų. „The Economist“ buvo pasirinktas tikslingai.

Sovietinio komunistinio režimo nusikaltimai iki šiol nėra deramai suvokti ir įvertinti, nėra įgavę universalios prasmės, kaip, pavyzdžiui, nacizmas. Pastaruoju metu diskusijos Europoje suintensyvėjo. Dažniausiai klausimą dėl sovietinės epochos kelia buvusios sovietinės sistemos valstybės. Štai Estijoje pradėjo darbą Komunizmo nusikaltimų tyrimų fondas, kurio pagrindinis tikslas – tirti komunistinio režimo padarytus nusikaltimus ir paskelbti apie juos tarptautiniu lygiu.

Pirmoji straipsnio dalis Šventasis Sostas yra vienintelė religinė institucija, dalyvaujanti diplomatiniuose santykiuose. Šventojo Sosto diplomatinė tarnyba yra seniausia pasaulio diplomatinė tarnyba. Jos ištakos sietinos su popiežiaus pasiuntiniais, vadinamaisiais legatais (legati a latere). XV a. viduryje įvairiose šalyse pradėta steigti apaštališkąsias nunciatūras; pirmosios apaštališkosios nunciatūros buvo įkurtos Venecijoje ir Paryžiuje 1500 metais.

Labai sunku kalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta Čečėnijoje. Rusija kovoja totalinį informacinį, tiksliau, dezinformacinį, karą. Jis yra sėkmingas, nes nemaža dalis Vakarų valstybių tiki arba apsimeta tikinčios, kad padėtis Čečėnijoje stabilizuojasi. Tačiau stebėtojų ir žurnalistų, kuriems pavyksta prasiskverbti į Čečėniją, skelbiama ramybė yra tik tariama. Po ja slypi daug problemų – senų, o dar daugiau naujų. Paviršutiniškai žvelgiant, padėtis Čečėnijoje lyg ir stabilizuojasi.

Už taršą padangėse irgi teks mokėti. Aviacija į atmosferą išmeta daugiau teršalų nei plieno pramonė, tačiau neprivalo pirkti jokių taršos leidimų. Nors lėktuvai sudegina daugiau kuro nei bet kuris kitas transportas, jiems netaikomi ekologiniai mokesčiai. Europos Parlamentas (EP) šią savaitę nubalsavo, kad po dvejų metų ilgą laiką buvusi privilegijuota ši pramonė imtų mokėti už taršą drauge su kitais didžiaisiais teršėjais.

Europos Parlamentas - tai vienintelė institucija, kurios nariai demokratiškai renkami visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose. Jis atstovauja valstybių narių gyventojams. Europos Parlamentas, kuris renkamas kas penkerius metus, priima įvairius įstatymus (direktyvas, reglamentus ir kt.), turinčius įtakos kiekvieno piliečio gyvenimui. Praeitą savaitę Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė priėmė 25 asmenų delegaciją iš Lietuvos.

Kai Europos Sąjunga šią savaitę pareiškė, kad atideda savo planuotos policijos misijos dislokavimą Kosove, tai buvo ne biurokratinės sumaišties ES viduje ženklas. Visiškai priešingai, analitikai teigia, kad misijos atidėjimas yra koordinuotos Serbijos bei jos sąjungininkės Rusijos strategijos, kuria siekiama pakirsti Kosovo valstybingumą, pasekmė.

Penktadienį Australijoje darbą baigė 58-asis FIFA kongresas, vienijantis 208 šalių nacionalines futbolo federacijas. 155 balsais prieš 5 bei 40-čiai delegatų susilaikius, FIFA patvirtino rezoliuciją, jog nuo 2012 metų futbolo klubuose įsigalios vadinamoji „6+5“ taisyklė: rungtynes kiekvieno klubo sudėtyje privalės pradėti šeši tos šalies futbolininkai bei ne daugiau penkių užsieniečių.

Europos Sąjunga (ES) yra priversta nukelti savo tvarkos palaikymo misiją Kosove dėl Rusijos provokuojamų nesutarimų su Jungtinėmis Tautomis. ES ir JT ginčijasi, kas turėtų lemiamą žodį dėl Kosovo. Kaip rašo „Der Spiegel“, jį išprovokavo Rusija, teigianti, kad ES siūloma misija būtų neteisėta. ES planavo imtis policijos misijos Kosove nuo birželio vidurio, tačiau misija nukeliama dėl nesugebėjimo susitarti su JT, kurios dabar administruoja buvusią Serbijos provinciją.

Europos Sąjunga kuria papildomus kriterijus, kuriais būtų vertinamos valstybės, norinčios tapti Bendrijos narėmis, teigia Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Jo nuomone, taip ES kuria dvigubus standartus. Šiuo metu Europos Parlamente svarstomas ES plėtros strategijos projektas numato, jog šalia 1993 metais nustatytų Kopenhagos kriterijų, prisijungti norinčioms šalims būtų taikomas ir dar vienas reikalavimas - neturėti teritorinių problemų.

Ne tik britų vežėjai piktinasi milžiniškomis degalų kainomis. Netrukus protestuodami į gatves išriedėti gali ir Lietuvos sunkvežimiai, rašo „Respublika“. Šalies didmiesčių gatves jau netrukus gali užtvindyti sunkvežimiai.  Tokią protesto formą šiandien svarstys Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumas. Svarstys įvairius variantus Šiandienos „Linavos“ prezidiumo posėdyje tolesnis vežėjų elgesys dėl kuro kainų bus vienas pagrindinių klausimų.

Prancūzijos prezidentas teigia, kad Europos Sąjunga turėtų svarstyti galimybę apriboti degalų apmokestinimą. Tai, pasak Nicolas Sarkozy, padėtų šalims susitvarkyti su kylančiomis naftos kainomis, praneša BBC. N. Sarkozy įspėjo, kad ženklų, rodančių, jog naftos kainos artimiausiu metu kris, nėra, ir paragino ES nares apsvarstyti jo idėją. Tuo metu Prancūzijoje dėl kylančių dyzelino kainų žvejai daugiau nei savaitę tebetęsia uostų ir kuro saugyklų blokadą.

Atsižvelgdama į praėjusiais metais vykdytus kibernetinius išpuolius prieš Estijos Vyriausybės internetines svetaines, Europos Sąjunga turi daugiau investuoti į savo interneto bei kompiuterinių tinklų saugumą. Kaip teigia ES interneto saugumo vadovas Andrea Pirottis, tik taip galima apsiginti nuo „skaitmeninės rugsėjo 11-osios“. Už ES interneto saugumą atsakinga agentūra ENISA disponuoja 8 mln. eurų biudžetu, o joje dirba 50 asmenų.

Skandalais apaugęs Lietuvos prekės ženklo konkursas pasiekė naują stadiją. Šią savaitę Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama  Įvaizdžio formavimo komisija iš visų pasiūlymų atrinko du mūsų šalį reprezentuoti galinčius logotipus. Pasak komisijos vadovo, Lietuvos prekės ženklas turėtų būti ne tik įsimintinas, bet ir drąsus.

FIFA prezidentas Seppas Blatteris yra įsitikinęs, kad jo prieštaringa taisyklė „šeši plius penki“ įsigalios jau 2012-2013 metų sezone. Kaip skelbia „The Guardian“, FIFA susilaukė paramos iš daugumos pasaulio futbolo federacijų. Priminsime, kad pagal S. Blatterio siūlomas taisykles vienu metu aikštėje turėtų būti mažiausiai 6 tos šalies, kuriai atstovauja ir klubas, žaidėjai.

Pirmadienį Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis viešėjo Gruzijoje, kur dalyvavo šios šalies nepriklausomybės dienos minėjime, skelbia „Warsaw Business Journal“. „Lenkija ir toliau rems Gruziją jos konflikte su Rusija ir rems Tbilisio siekį prisijungti prie NATO. Niekas negali kėsintis į istorinę Gruzijos teritoriją“ – teigė L. Kaczynskis. Lenkijos prezidentas buvo itin šiltai sutiktas Tbilisyje.

Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala santūriai vertina Europos Parlamento (EP) pirmininko pavaduotojo Alejo Vidal-Quadro teiginius esą jis matantis galimybių Lietuvai pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą.

Pasaulis standartizuojasi ir vienodėja. Tai vadiname globalizacija. Globalizacijos vyksmas ypač ryškus ekonomikoje. Tiesiog mūsų akyse nacionalinės ekonomikos darosi didesnių regioninių ir pasaulinių gamybos, paskirstymo ir finansų tinklų dalyviais; ir neturi reikšmės – nori valstybės to ar nenori, apipina jos tą jungimąsi dvišalėmis ar daugiašalėmis sutartimis bei narystėmis regioninėse struktūrose ar neapipina.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos visuomeninio transporto keleiviai jau beveik prieš metus turėjo naudotis naujovišku elektroniniu bilietu. Tačiau tai kol kas neįgyvendinta. Autobusų, troleibusų stotelėse iki šiol dar nėra numatytų švieslenčių, kuriose būtų informuojama apie transporto judėjimą. Nuogąstaujama, kad, vis atidėliojant baigti kelių dešimčių milijonų litų vertės projekto įgyvendinimą, Europos Sąjunga gali nutraukti jo finansavimą.

Darbą Lietuvoje baigiantis Rusijos ambasadorius Borisas Cepovas nekomentuoja, kokį poveikį Europos Sąjungos (ES) derybose su Rusija Lietuvos keliami reikalavimai gali turėti abiejų šalių tarpusavio santykiams ir teigia, kad tai - ES ir Lietuvos reikalas. „Tai daugiau Lietuvos santykių su Europos Sąjunga reikalas. Kaip susitars, taip ir bus. O mūsų reakcija priklausys nuo to, koks bus susitarimų turinys“, - antradienį žurnalistams sakė B.Cepovas.

Europos Sąjunga atnaujino pastangas reformuoti savo bendrąją žemės ūkio politiką, kuri kasmet atsieina 40 mlrd. eurų, skelbia BBC. Teigiama, kad Europos Komisija pristatys savo pasiūlymus, kaip padaryti žemės ūkį efektyvesnį bei draugiškesnį aplinkai. Bendros žemės ūkio politikos reforma siekiama, kad žemės ūkis labiau prisitaikytų prie rinkos poreikių, o ne tik bandytų išgyventi iš dosnios Briuselio kišenės.

Balandžio pradžioje Rumunijoje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo susitarta į Aljansą priimti dvi valstybes – Kroatiją ir Albaniją. Šių Balkanų valstybių narystei turi pritarti visos NATO šalys, bet tai tėra formalumas ir ilgai neužtruks. Po šio sprendimo didžiuma Balkanų šalių tampa NATO narėmis – Rumunija, Bulgarija ir Slovėnija į Aljansą įstojo jau anksčiau. Tačiau kai kurių kitų didelių ir labiausiai problemiškų valstybių narystė Aljanse yra ateities klausimas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasina, kad tokiu atveju, jei Europos Sąjunga parems JAV sankcijas Minskui, tai pakenks ir savo pačios interesams, skelbia „Russia Today“. A. Lukašenka liepė ES narėms prisiminti, kad Baltarusija yra tranzitinė šalis, per kurią į Europą yra tiekiamos dujos bei nafta. „Amerikiečiai nori priversti europiečius įvesti sankcijas Baltarusijai. Tačiau tai tik pakenktų pačios Europos interesams.

Europos Sąjunga susiruošė minėti euro dešimtmetį. 1998 m. gegužės 5 d. buvo įvardintos 11 ES valstybių, įvykdžiusių reikalavimus (kriterijus narystei Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS; taip oficialiai vadinasi ta ekonominės integracijos pakopa, kuri prasidėjo pinigų sąjungos įkūrimu). 1998 m. gegužės 25 d. tos valstybės paskyrė Europos centrinio banko (ECB) prezidentą, jo pavaduotoją ir keturis valdančiosios tarybos narius; birželio 1 d. Bankas ėmė veikti.

Lietuva teikia didelę reikšmę TRACECA transporto koridoriui, kuris yra pagrindinis instrumentas, sujungiant Vakarų Europos, Pietų Kaukazo, Centrinės Azijos šalis bei Kiniją, pareiškė premjeras Gediminas Kirkilas, trečiadienį vakare Biškeke susitikęs su Kirgizijos prezidentu Kurmanbeku Bakijevu. Lietuva, pasak Gedimino Kirkilo, suinteresuota Kirgizijos ir kitų Vidurinės Azijos šalių krovinių pritraukimu į Klaipėdos uostą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį Prezidentūroje surengtos iškilmingos ceremonijos metu pasirašė Lisabonos sutarties ratifikavimo įstatymą. Renginyje V.Adamkus pabrėžė, kad Lisabonos sutarties ratifikavimas yra dar vienas signalas ES partneriams, kad Lietuva brangina stiprios ir solidarios Europos idėją ir priminė, kad šalis jau ketvirtus metus lygiomis teisėmis su kitomis narėmis dalyvauja priimant ES sprendimus ir skleidžia demokratijos ir laisvės vertybes už ES ribų.

Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje išlieka sudėtinga, konstatuoja šalies nevyriausybinių organizacijų atstovai. Anot Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) pirmininko pavaduotojo Alesio Beliackio, žmogaus teisių situacija šioje šalyje keičiasi labai greitai. „Neseniai susirinkome aptarti 2007 metų žmogaus teisių padėties ataskaitos.

Kai kalbame apie NATO ir ateitį, man Aljanso misija vis dar išlieka ta pati – kolektyvinė narių gynyba. Tam jis ir buvo sukurtas. Pasikeitė tik aplinka, kurioje NATO turi atlikti savo užduotį. Daugiau nebėra sovietinės grėsmės Europos centre, kaip tai buvo praeitame amžiuje. Kita vertus, susiduriame su terorizmo, masinio naikinimo ginklų proliferacijos, „žlugusių“ ir „blogio“ valstybių grėsmėmis.

Lietuvos Seimas visiškai neseniai ratifikavo Europos Sąjungos Reformų sutartį. Buvo apsieita be platesnės informacinės kampanijos, priimant nutarimą net nebandyta atsiklausti piliečių valios. Nejučia net kyla įtarimas, kad vargu ir ar patys Lietuvos politikai yra įsigilinę į sutartį.

JAV nusiuntė dar daugiau pagalbos į ciklono nuniokotą Mianmarą. Tačiau pranešama, kad šalį valdanti karinė chunta geriausią humanitarinės pagalbos dalį pasilieka sau, o labiausiai nukentėjusiems žmonėms dalija tik sugedusį maistą, skelbia CNN. JAV krovininiai lėktuvai į Mianmarą gabena vandenį, antklodes, tinklelius nuo moskitų ir kitas būtiniausias priemones. Be to, teigiama, jog Vašingtonas Mianmarui skirs papildomus 13 mln. dolerių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškilmingai užbaigė savo valdymo metus – pagarbintas nacionalinio lyderio titulu, rimtos pasaulio žiniasklaidos pripažintas įtakingiausiu pastarųjų metų politiniu lyderiu. Rusijos istorikai bei politikos apžvalgininkai kol kas nedrįsta naujausios Rusijos istorijos tarpsnio vadinti „Putino epocha“ vien dėl to, jog nėra aišku, kiek dar ji tęsis.

Beveik 12 valandų trukusi Lietuvos delegacijos kelionė į Belgradą, kuriame gegužės 20-24 dienomis vyks šiųmetinė „Eurovizija“, lietuviams kiek apkarto po penkių laukimo valandų Prahos oro uoste ir Serbijos pasienyje sulaikyto svarbaus Lietuvos pasirodymui bagažo. Sekmadienį, penktą ryto, Lietuvos delegacija su Jeronimu Miliumi išskirdo į Serbiją. Tačiau vėlyvą pirmadienio popietę Belgradą pasiekę lietuviai lengviau atsikvėpti nedrįso - jų laukė dar vienas išbandymas.

Nors Užsienio reikalų ministerija sulaukė nemažai kritikos dėl nesuderintos pozicijos blokuoti ES ir Rusijos derybas, pačiam veto pritaria net špygos Rytų kaimynėms raginantis nerodyti Viktoras Uspaskichas. Sekmadienį vykusiame Darbo partijos posėdyje V. Uspaskichas sakė, kad sėkmingai Seimo rinkimuose pasirodę darbiečiai sieks užtikrinti gerus santykius kaimynais.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Valdas Adamkus bei Viktoras Juščenka pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos sprendimo sustiprinti santykius su separatistinėmis Abchazija ir Pietų Osetija, nes, anot prezidentų, toks sprendimas kvestionuoja Gruzijos teritorinį vientisumą ir didina įtampą regione.

Europos Sąjunga ieškos galimybių į derybų mandatą su Rusija įtraukti Lietuvai rūpimus klausimus. Tai reiškia, kad Lietuva neturėtų vetuoti derybų su Rusija dėl strateginės partnerystės pradžios. Principinės pozicijos buvo suderintos sekmadienį vakare Vilniuje vykusiame Lietuvos, šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos ir Lenkijos UR ministrų susitikime.

Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis atmetė oponentų abejones dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo teisėtumo, naudos ir procedūros demokratiškumo. Kaip pranešė žiniasklaida, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai prašo Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų vetuoti įstatymą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Prezidentas kviečiamas siūlyti Seimui surengti konsultacinį referendumą dėl svarbiausių konstitucinės reikšmės klausimų, susijusių su Lisabonos sutartimi.

Jei žiūrėtume iš Vokietijos pozicijų, Rytų Europos nusivylimas Europos Sąjunga yra visiškai neteisingas bei neįtikėtinai iššaukiantis. Kaip gali Rytų Europos valstybės jaustis išduotos Vokietijos, jei būtent dėka šios šalies spaudimo jos buvo priimtos į sąjungą (kai kurių senųjų narių nuomone žymiai per anksti)? Vokietija yra didžiulė investuotoja regione, stabilumo garantas bei stiprus pokomunistinių valstybių advokatas – būtent toks požiūris vyrauja Berlyne.

Ligi šiol nuvertinta žemdirbystė, ištikus pasaulinei maisto krizei, gali tapti itin pelningu verslu Pasirinkus tinkamą ūkininkavimo kryptį, žemė artimiausiais metais pelną gali nešti dešimtimis procentų.

Seimas ketvirtadienį ratifikavo Lisabonos sutartį, kuri iš dalies pakeitė stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygas. Už balsavo 83, prieš 5, o susilaikė 23 parlamentarai. Parlamentarai nepritarė Rimanto Smetonos siūlymui papildyti sutarties ratifikavimo įstatymą pabrėžiant, jog Europos Sąjungos institucijos ir teisės aktai negali pažeisti Lietuvos suvereniteto ir pamatinių vertybių bei paveldo.

Kai Aleksandras Makedonietis atkeliavo į Frygiją, jam parodė bene painiausią galvosūkį antikiniame pasaulyje – Gordijo mazgą. Orakulas išpranašavo, kad tas, kas išnarplios mazgą, valdys visą pasaulį. Karštakošis vaikinas, sušukęs: „O koks skirtumas, kaip aš jį atrišiu!“, čiaukštelėjo kardu. Tą pačią naktį Frygijos dangų užgriuvo žaibai ir audra – patys dievai žavėjosi būsimo pasaulio valdovo ryžtu.

Žaliavinės naftos kaina po pusmečio gali pasiekti 200 dolerių už barelį. Kaip skelbia BBC, pasaulinėje naftos rinkoje paklausa ir toliau smarkiai viršija pasiūlą. Antradienį žaliavinės naftos kaina JAV pirmą kartą perkopė 122 dolerius už barelį. Tačiau „Goldan Sachs“ kompanijos energetikos analitikas Argunas Murti perspėjo, kad netrukus naftos kainos priartės ir prie 200 dolerių. Stratego teigimu, tokį kainų lygį barelis naftos pasieks per ateinančius 6-24 mėnesius.

Aljansas „Langas į ateitį” baigė įgyvendinti 8,6 mln. litų vertės dvejus metus trukusį projektą - visoje Lietuvoje kompiuterinio raštingumo nemokamai apmokyta 50 tūkst. gyventojų. „Manome, kad kursai iš esmės padidino kompiuterinio raštingumo lygį Lietuvoje - tikimės, kad šis didelis apmokytų žmonių būrys skleis įgytas žinias savo aplinkoje bei prisidės šiuo metu santykinai neraštingose socialinėse grupėse”, - pranešime spaudai sakė „Lango į ateitį” direktorė Loreta Križinauskienė.

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl bendradarbiavimo sutarties mandato vetavusi ir savus reikalavimus pateikusi Lietuva pasielgė teisingai ir teisėtai, teigia Lietuvos diplomatas. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis atmetė kai kurių Lietuvos politikų išsakytus kaltinimus, jog dėl esą prasto šalies diplomatų darbo Lietuva derybose buvo palikta viena, o jos reikalavimų būsimose derybose su Rusija nepalaikė nė viena ES šalis.

Artėjant sekmadienį vyksiantiems pirmalaikiams Serbijos prezidento rinkimams, Europos Sąjunga bando patraukti Belgradą į savo pusę siūlydama serbams bevizį režimą, skelbia BBC. Kaip pranešama, tokį pasiūlymą pateikė 17 Europos valstybių. Pasiūlymo iniciatore laikoma Prancūzija. Briuselis tikisi, kad toks pasiūlymas sustiprins provakarietiškų jėgų pozicijas prieš sekmadienio rinkimus.

Rusija siekia destabilizuoti padėtį separatistiniame Abchazijos regione, nes taip tikisi užkirsti kelią Gruzijai prisijungti prie NATO aljanso, interviu internetiniam portalui „EurActiv“ pareiškė Gruzijos ambasadorė prie NATO Saloma Samadašvili. S. Samadašvili pastebėjo, kad pati Europos Sąjunga yra susiskaldžiusi separatistinių Gruzijos regionų klausimu.