Elektrum Lietuva

Sumažėjos vėjo gamybai bei pabrangus elektrai Vokietijoje, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 15 proc. ir siekė 87,01 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje ir Estijoje elektra brango 19 proc. ir siekė 86,52 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 23 proc. iki 100 eurų už MWh.

Išaugus vartojimui, sumažėjus gamybai bei srautui iš Švedijos, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 34 proc. ir siekė 75,59 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje elektra brango 29 proc. iki 72,45 euro, Estijoje – 32 proc. iki 72,43 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 26 proc. iki 81,21 euro už MWh.

Išaugus vartojimui bei sumažėjus srautams iš Suomijos, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 1 proc. ir siekė 119,64 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje ir Estijoje elektra brango po 3 proc. iki 119,62 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 41 proc. iki 108,84 euro už MWh. Kaip teigia įmonės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas, elektros kainų augimą lėmė 6 proc. didesnis suvartojimas, 35 proc.

Vienas iš trijų nepriklausomų elektros tiekėjų – „Ignitis“ – per pastarąją savaitę kiek sumažino fiksuotų planų kainas, o „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ kainos nekeitė. „Ignitis“ fiksuotų planų kainas mažino 0,7 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  LEA duomenimis, vasario 1–21 dienomis vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina, palyginti su sausio vidutine kaina, padidėjo 12 proc.

Nuo sausio iki vasario vidurio „Elektrum Lietuvą“ pasirinko 6,3 tūkst. naujų buitinių vartotojų, „Enefit“ – 1,2 tūkst., tuo metu „Ignitis“ neteko beveik 4,3 tūkst.

Didelių elektros kainų išvarginti vartotojai bent kurį laiką galės atsikvėpti – nepriklausomo tiekimo kaina gyventojams nukrito žemiau valstybės kompensuojamos 28 ct/kWh ribos. Pasak „Elektrum Lietuva“ ekspertų, kainų posūkį šia linkme labiausiai lėmė brangimo tendencijos nerodantys ateities sandoriai, kurie turi didelės reikšmės elektros tarifų nustatymui.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ siūloma kaina, tačiau didėjo „Ignitis“ ir „Enefit“ kaina, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 7,26 euro iki 73,18 euro, „Igničio“ didėjo 2,7 euro iki 83,25 euro, „Enefit“ – 2,1 euro iki 92,01 euro.

Latvijos energetikos milžinei „Latvenergo“ priklausanti energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ į naują saulės parką Radviliškio rajone investavo 3 mln. eurų, jis leis įmonei elektros gamybos pajėgumus padidinti nuo 6,5 iki beveik 11 megavatvalandžių (MW). Parkas „Giedra“ beveik 8 hektarų plote įrengtas Radviliškio rajone Biliūnų kaime, jo galingumas siekia 4,4 MW. Parke pagaminta elektra bus tiekiama verslo klientams ir buitiniams vartotojams, pranešė bendrovė.

Nepaisant rekordiškai pakilusių elektros kainų, Lietuvos vairuotojai svajoja apie automobilius, kurie kaip degalus naudotų ir elektrą. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ inicijuotos reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik kas antras gyventojas pirktų hibridinį automobilį, antri pagal populiarumą išlieka elektromobiliai. Su sąlyga, jei neribotų biudžetas, 45 proc.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 3 proc. ir siekė 361,8 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji taip pat augo 3 proc. iki 358,7 euro, o Estijoje – mažėjo 53 proc. iki 141,7 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę smuko 54 proc.

Lietuvoje vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,4 euro už megavatvalandę (MWh). Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,44 euro iki visų laikų aukščiausios 4 tūkst. eurų, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, tokį kainų augimą lėmė „Nord Pool“ biržos regione per mėnesį 16 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba, 37 proc.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ siūlomos kainos, tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 15,3 euro iki 82,25 euro, „Igničio“ – 11,85 euro iki 88,5 euro. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 101,61 euro.

Po daugiau nei mėnesį trukusio elektros kainų kilimo praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėjo, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Lietuvoje elektra pigo 11 proc. iki 491,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 15 proc. iki 441,8 euro, o Estijoje – 21 proc. iki 304,3 euro. Tuo metu „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią kilo 1 proc. iki 317,7 euro.

Ketvirtadienį nepriklausomos elektros tiekėjas „Perlas energija“ paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Tai sukėlė tam tikro nerimo kitų įmonių klientams. Tačiau „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad jų klientai gali būti ramūs, nes įmonė matė ir išgyveno jau ne vieną krizę. Ketvirtadienį „Ignitis“ taip pat paneigė Algirdo Butkevičiaus teiginius, kad įmonė esą patyrė apie 500 milijonų eurų nuostolių.

Ketvirtadienį vienas iš nepriklausomų elektros tiekėjų – „Perlas Energija“ – paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Ką tai reiškia gyventojams ir kitiems rinkos žaidėjams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Ignitis“ valdybos narys, privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas, elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga ir Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo 15 proc. ir siekė po 421 eurą už megavatvalandę (MWh), o Estijoje kaina didėjo 26 proc. iki 353,7 euro, antradienį pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 3 proc. mažesnė elektros gamyba, palyginti su ankstesne savaite, taip pat 13 proc. mažesnis elektros srautas iš Suomijos ir 6 proc.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo po 8 proc. ir abiejose šalyse kainavo po 367,4 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina didėjo 11 proc. iki 280,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad kainų augimą Baltijos šalyse lėmė pabrangę gamtinių dujų ir taršos leidimai. „Be to, kainas kėlė ir karštos oro sąlygos, kurios, palyginti su ankstesne savaite, 4 proc.

Birželio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 35 proc. didesnė nei gegužę ir siekė 223,16 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: 33 proc. Latvijoje – iki 218,29 Eur/MWh, 15 proc. Estijoje – iki 173,83  Eur/MWh. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 4,23 Eur/MWh iki 550,06 Eur/MW. „Elektros energijos kainų augimą Baltijos šalyse birželį daugiausia lėmė energetikos produktų brangimas.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose Baltijos šalyse toliau kilo. Didžiausias, net 76 proc. augimas fiksuotas Lietuvoje – čia elektra kainavo 178,17 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina didėjo 73 proc. iki 174,91 Eur/MWh, Estijoje – 55 proc. iki 156,72 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų kilimą lėmė staigus energijos išteklių kainų augimas biržoje – naftos kaina pakilo 21 proc., gamtinių dujų – 104 proc., o anglies – 95 proc. Tuo tarpu vėjo energijos gamyba regione sumažėjo 28 proc.

Pasaulio šalys aktyviai keliauja žaliojo kurso keliu – skatinama ne tik persėsti į elektromobilius, bet ir namuose įsirengti saulės elektrines. Nors tokia vizija anksčiau kai kam galėjo atrodyti neįgyvendinama, tačiau dabar žmonės vis dažniau savarankiškai pradeda naudoti saulės elektrines. Energijos tvarumas – vienas pagrindinių tikslų, kuris neabejotinai užima vis didesnį prioritetą kiekvieno žmogaus gyvenime.

Saulės elektrinių naudojimas įgauna vis didesnį pagreitį, o palankios paskolų sąlygos bei noras sumažinti išlaidas ne tik elektrai, bet ir šildymui sugundo savo požiūrį į ekologiją pakeisti ne vieną gyventoją. Specialistai paaiškina, kiek kainuoja saulės elektrinių įrengimas bei kur kaupiama nepanaudota energija.  „Swedbank“ atstovų surinkti duomenys rodo, kad banko klientai saulės elektrinių įsigijimui arba  įsirengimui per 2021 m. pasiskolino net 1,5 mln.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo apie 1 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Lapkričio 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 130,47 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje elektra brango 20 proc. iki 116,61 euro, o Latvijoje pigo 2 proc. iki 125,35 euro už MWh.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 14 proc. iki 104,16  euro už megavatvalandę (MWh), teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Jos duomenimis, kainų mažėjimas fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, kur elektra taip pat pigo po 14 proc. iki 103,91 eurų už MWh.  „Elektros kainų kritimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė sumažėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) augo 34 proc.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) visiems nepriklausomiems tiekėjams, perdavė į antrąjį ir trečiąjį etapus patenkančių elektros buitinių vartotojų kontaktinius ir elektros suvartojimo duomenis. Gyventojai netrukus bus kviečiami pasirinkti naują elektros energijos tiekėją savo namams.

Lietuvoje palaipsniui atsisakant monopolinių elektros tiekimo buitiniams vartotojams sąlygų, jau šią vasarą visi nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę gyventojai gaus pranešimus apie tai, kad jų turimos visuomeninio elektros tiekimo sutartys baigs galioti. Pasitikslinti į kurį liberalizacijos etapą patenka ir gauti tiekėjų pasiūlymus paprastai ir greitai gyventojai gali projekto „Pasirinkite tiekėją“ internetinėje svetainėje.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Balandžio 19-25 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 44,2 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kainos mažėjo po 11 proc. iki 43,66 euro už MWh.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį, palyginti su sausiu, augo 11 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 59,31 euro už MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina augo po 10 proc. iki siekė 59,15 euro už MWh. Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 iki 249,98 euro už MWh.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) žada netrukus sukurti nepriklausomų tiekėjų siūlomų elektros kainų skaičiuoklę.  „Tikimės, kad pavyks tą priemonę jau turėti rugsėjo mėnesį, kai prasidės jau pagrindinis rinkimasis nepriklausomo tiekėjo antrojo etapo vartotojų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pranešė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Lietuvoje šiemet prasidėjo antrasis buitinių vartotojų elektros rinkos liberalizavimo etapas, kurio metu nepriklausomą tiekėją renkasi beveik 750 tūkst. namų ūkių, rašoma pranešime spaudai. Tarpusavyje konkuruojant beveik dešimčiai įmonių, potencialūs klientai laukia tikro kainų karo. Beveik du iš trijų vartotojų sako, kad savo elektros tiekėjų atsisakytų pamatę padidėjusią elektros sąskaitą. Tokio požiūrio laikosi didžiausia dalis, arba 61 proc.

Pradėjus elektros liberalizavimą buitiniams vartotojams, šalies verslo įmonės taip pat ėmė domėtis rinkoje esančiomis galimybėmis bei savo turimomis elektros tiekimo sąlygomis. Didžiausias sujudimas stebimas tarp tų, kuriems vis dar taikomas garantinis elektros energijos tiekimas, o iš nusprendusių pasinaudoti nepriklausomo tiekėjo paslaugomis 40 proc.

Pernai įsiplieskusi pandemija finansine prasme nenuskriaudė dviejų iš trijų šalies elektros vartotojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos elektrai pernai nepasikeitė, o kas ketvirtas tvirtina, jog kaip tik išaugo.  Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų.

Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo naujųjų metų daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą tiekia jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai. Bendras buitinių vartotojų skaičius siekia apie 1,6 mln.  Pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko 87,2 tūkst. daugiausiai elektros suvartojančių namų ūkių iš privalėjusių tai padaryti 98 tūkst. vartotojų. Dar beveik 118 tūkst.

Pirmąjį žingsnį atveriant elektros rinkos konkurencijai, Lietuva žengė sėkmingai. Gruodžio 10-ąją pasibaigė pirmasis šios energetikos reformos etapas, kurio metu nepriklausomą elektros tiekėją rinkosi daugiau nei 5000 kWh per metus suvartojantys gyventojai. Rezultatai rodo didžiulį gyventojų įsitraukimą – sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau sudarė net 86,9 proc. I pirmojo etapo vartotojų, arba beveik devyni iš dešimties namų ūkių.

Lietuvoje pamažu siekiant atsisakyti monopolinio elektros tiekimo, gyventojams reikia pasirinkti elektros tiekėją. Tačiau nepanašu, kad žmonės skuba rinktis – pirmajame etape nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko tik trečdalis visų jame privalėjusių dalyvauti gyventojų. Specialistai įspėja, kad asmenims, nepasirinkusiems tiekėjo, už elektrą gali tekti mokėti daugiau. Pirmajame etape iki gruodžio 10 d. nepriklausomą elektros tiekėją privalu pasirinkti 98 tūkst.

Dėl elektros liberalizacijos proceso daugeliui žmonių vis dar kyla daugybė neaiškumų, o elektros tiekėjo vis dar nepasirinko apie 75 tūkst. vartotojų. TV3 laida „Penkių žvaigždučių būstas“ domėjosi, kokia žmonių grupė turėtų suklusti jau dabar ir kaip pasirinkti geriausią planą.  Nuo 2021 m. buitiniai vartotojai, suvartojantys daugiau nei 5000 kWh elektros per metus, turės pirkti elektros energiją iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę padidėjo 1 proc. iki 38,26 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Bendrovės teigimu, tokia pati situacija buvo ir kaimyninėje Latvijoje, tuo metu Estijoje didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę kilo iki 37,84 euro už MWh. „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę nukrito 37,8 proc. iki 10,88 euro už MWh.

Lietuva atsisako elektros tiekimo monopolio, todėl iki 2023 m, visi gyventojai turės pasirinkti, iš ko pirkti elektrą. Dar šiais metais pirmieji tai padaryti turės daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Iki šiol gyventojai Lietuvoje elektros energiją, kurios kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pirko iš visuomeninio tiekėjo.

Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo po 32 proc., kiek mažiau elektra brango Estijoje, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 3-9 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 40,16 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo ir Latvijoje. Estijoje elektra brango 27 proc. iki 36,3 euro už MWh. „Nord Pool“ biržoje kaina augo 35,5 proc. iki 2,25 euro už MWh.

Elektros energijos kaina praėjusią savaitę sumažėjo visose Baltijos šalyse, o didžiausias kainos kritimas fiksuotas Lietuvoje, pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Pasak „Elektrum Lietuvos“ ekspertų, mažesnes elektros kainas lėmė išaugęs kritulių kiekis, papildęs Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuarus. Prie mažesnių kainų prisidėjo ir atpigę taršos leidimai bei išaugusios gamybos apimtys vėjo elektrinėse.

Elektra Lietuvoje išlieka brangiausia tarp Baltijos šalių, o jos kainą visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose augina anglies ir dujų kaina, vėsesni ir drėgnesni orai, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Praėjusią savaitę Estijoje elektra pabrango 10 proc. iki 46,49 euro už megavatvalandę (MWh), o Lietuvoje – 3 proc. iki 59,53 euro. Latvijoje jos kaina beveik nepakito ir siekė 57,77 euro. Elektros suvartojimas Baltijos šalyse per savaitę sumenko 1 proc.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje toliau mažėjo ir siekė kiek daugiau nei 53 eurus už megavatvalandę (MWh). Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ teigimu, tam įtakos turėjo ir šalyje per savaitę išaugusi elektros gamyba. Lietuvoje ir Latvijoje elektra per savaitę atpigo 3,3 proc. iki 53,22 euro už MWh, Estijoje – 0,2 proc.

Praeitą savaitę elektros energijos kaina pastebimai sumažėjo visose Baltijos šalyse. Elektra Lietuvoje atpigo daugiau nei Latvijoje, bet mažiau nei Estijoje. Išaugusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių Per savaitę elektra daugiausiai atpigo Estijoje – 21 proc. iki 43,37 EUR/MWh. Lietuvoje ir Latvijoje kaina sumenko atitinkamai 15 proc. ir 14 proc. iki 55,03 EUR/MWh. „Elektrum Lietuva“ ekspertų vertinimu, teigiamą kainų poslinkį nulėmė išaugusios elektros energijos gamybos apimtys.

Baltijos šalių elektros rinkose antrą savaitę iš eilės stebimos tokios pat tendencijos – Lietuvoje ir Latvijoje kaina išaugo, o Estijoje – sumenko. Tai lėmė iki 10 eurų išaugusį skirtumą tarp Estijos ir Lietuvos elektros kainų, teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę ūgtelėjo atitinkamai 2 proc. iki 64,83 euro ir 1 proc. iki 64,19 euro už už megavatvalandę (MWh), tuo metu Estijoje kaina sumenko net 10 proc. iki 54,57 euro.

Remontuojant elektros jungtį su Švedija „NordBalt“, elektros kaina Lietuvoje auga jau trečią dieną iš eilės – dabar ji svyruoja ties 60 eurų už megavatvalandę (MWh) riba. Neatmestama, kad elektra pabrangs dar trečdaliu, sako ekspertas. Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas Karolis Bagdonas teigia, kad jungties remontas daro įtaką elektros kainai, bet kokią, pasakyti dar anksti. Be to, kainą lemia ir orai.

Liepą išaugusiai elektros kainai Lietuvoje kristi neleis ir ketvirtadienį prasidėjęs jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, tačiau elektros prekybos bendrovės nesitiki, kad ir po remonto artimiausiu metu elektra pigs iki pernykščio lygio, rašo „Verslo žinios“. „Paskutinį šių metų ketvirtį ir pirmąjį ateinančių metų ketvirtį elektros kaina, matome, bus tikrai didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Ar ji bus žemesnė negu šiuo metu (apie 55 eurus už megavatvalandę) – nelabai tuo tikime.

Didelę elektros kainą Lietuvoje bei Latvijoje iš dalies ir toliau lemia šilti orai, dėl kurių mažėja vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Elektros perdavimo sistemos operatorė„Litgrid“ teigia, kad elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę buvo viena didžiausių regione šiais metais. Aukštesnė savaitės kaina buvo tik vasario mėnesį Suomijoje – 63,3 euro.

Daugiau kaip du mėnesius truksiantis elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontas gali didinti elektros kainą Lietuvos rinkoje, todėl verslas tam turėtų ruoštis, teigia ekspertai ir energetikos politikos formuotojai. Jie, be to, pabrėžia, kad kainą lemia ir orų sąlygos, gamybos mastai regione.

Tarp didžiausias pajamas vienam darbuotojui generavusių įmonių – energetikai, didmenininkai, o taip pat tik kelis asmenis samdančios kompanijos. Skaičiuojama, kad viena įmonė galėjo pasigirti itin įspūdingomis pajamomis – 112,7 mln. eurų vienam darbuotojui. „Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, parodo, kiek produktyvi yra įmonė ir kaip efektyviai ji panaudoja turimus išteklius.

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Elektrum Lietuva“ skelbia apie naują veiklos kryptį. Nuo gegužės kompanija pirmoji tarp nepriklausomų tiekėjų suteikia galimybių visiems įsirengti saulės jėgaines be jokio rūpinimosi sudėtingu procesu.