elektra

Mindaugas Milašauskas elektroniką vadina tik savo pomėgiu, tačiau šiandien jis pirmasis Lietuvoje perdarė „Hondą“ ir 2010-ųjų spalį užregistravo elektromobilį. „Dar vaikystėje piešiau piešinius, kuriuose perdariau mašinų detales“, – prisimena M. Milašauskas.

Jau įpratome ir retai atkreipiame dėmesį į tai, kaip Lietuvoje dirbantys mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja, norėdami į savo pusę patraukti kuo daugiau klientų: vienas sumažina kainą, kitas pasiūlo dar pigiau; vienas panaikina įsipareigojimus, žiūrėk, po savaitės jau ir kitas apie tai skelbia. Tai pavyzdinė situacija, kai konkurencija dirba vartotojo naudai. Deja, energetiniame ūkyje situacija yra kitokia: elektrą, šilumą ar dujas tiekia viena įmonė.

Vyriausybėje pritarta elektros įmonių pelno maržos išbraukimui iš Elektros energetikos įstatymo. Iki šiol įstatyme nustatyta, kad elektros įmonių pelno marža negali viršyti 5 proc. Dėl elektros įmonių pelno maržos ribojimo panaikinimo dar turės apsispręsti Seimas. Vieningos nuomonės dėl to nėra ir tarp pačių valdančiųjų, liberalų deleguoti ministrai per Vyriausybės posėdį balsuojant už įstatymo projektą susilaikė.

Technikos evoliucija žengia septynmyliais žingsniais. Neseniai rašėme, kaip paprastas automobilis gali virsti elektriniu, bei kaip nuo konvejerio nuriedėję elektriniai automobiliai „duoda į kaulus" naftos produktų rajūnams. Atėjo eilė ir motociklams. Iš gamyklos išriedėjusius, pilnai sertifikuotus motociklus jau galima ne tik apžiūrėti nuotraukose, tačiau ir įsigyti. Net ir Lietuvoje. Juos užfiksavo ir smalsių fotografų kameros. Pora tokių elektrociklų buvo pastebėti Automanas.

Yra ir toks aiškinimas apie Lietuvos energetinį (ne)saugumą, kurį pridedu vaizdo įraše. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad viskas bus gerai, kai sumokėsime 30-40 milijardų. Tiesa, dėl elektros energijos tiekimo “užžiedinimo”, kaip teigiama, viskas išspręsta. “Bitėnų elektros skirstyklos statybos pasienyje su Kaliningrado sritimi bus baigtos iki 2010 gruodžio 31 d., praneša Energetikos ministerija.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama Vyriausybė mano, kad energetikams Lietuvoje trūksta pelno. Didingi užmojai Premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, kaip jau skelbė žiniasklaida,  sutarė iš Elektros energetikos įstatymo išbraukti sąlygą, kad elektros sektoriaus įmonės negalėtų turėti daugiau nei 5 procentų pelno maržą. Dabar galiojantį įstatymą, kuriame numatyta, kad elektros įmonių pelnas negali viršyti 5 proc.

Tiek Europos, tiek Lietuvos žalieji, kol kas dar tik besiburiantys į politinę jėgą, ragina vietoj atominės energetikos rinktis atsinaujinančią. Tuo tarpu Europos Sąjungos pareigūnai pripažįsta, kad Europai visai atsisakyti atominės energetikos dar anksti. „Aš negaliu nepastebėti Baltijos regione susidariusios padėties, susijusios su atominiu Renesansu, tai yra su bandymais statyti naujus atominius objektus.

Kaimo verslininkų tvirtinimu, valdininkai užkirto kelią žaliosios energetikos proveržiui Lietuvoje. Verslininkai sako, kad vos prieš kelias savaites Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atėmė galimybę gauti maždaug 300 mln. litų vertės Europos Sąjungos paramą alternatyviajai energetikai mūsų šalies kaime rutulioti. Esą dėl valdininkų kaltės Lietuva minėtus šimtus milijonų praras.

Rytų skirstomųjų tinklų (RST) atstovas, racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas Mantas Vaskela teigia, kad RST siūloma atnaujinta tiesioginio debeto paslauga leis vartotojams sutaupyti laiką bei nebesirūpinti mokėjimu už elektrą. Pašnekovas sako suprantąs, kad žmonėms gali reikėti šiek tiek laiko priprasti prie tokios mokėjimo už elektrą formos, tačiau ramina, kad gyventojai tikrai nebus apgaudinėjami. Užsisakius paslaugą, apmokėjimai vyks skaidriai ir aiškiai.

Dalies valdančiųjų neįtikina Energetikos ministerijos parengta 30–40 mlrd. litų kainuosianti Nacionalinė energetikos strategija, pagal kurią bus kontroliuojamas šalies energetinis ūkis 2020–2050 metais. Strategija, anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, kelia energetinės nepriklausomybės, tvarumo ir konkurencingumo tikslus. Ministras naująją Visagino atominę elektrinę (AE) mato kaip vienintelę išeitį, kuri padėtų tapti nepriklausomais nuo elektros energijos tiekimo iš Rytų.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas žada, kad bus siekiama įtvirtinti Elektros energijos įstatymo pataisą, pagal kurią, didėjant elektros energiją tiekiančių įmonių pelnui, įmonės privalės mažinti paslaugų tarifus. Energetikos ministerija siūlo atsisakyti Elektros energetikos įstatyme esančios ne didesnės kaip 5 proc.

Antradienį 13h naujienų tinklalapio „Balsas.lt“ vaizdo konferencijoje viešės RST racionalaus elektros vartojimo ekspertas  Mantas Vaskela. Redakcijos svečias vaizdo konferencijoje pristatys atnaujintą mokėjimo už elektrą būdą - tiesioginio debeto paslaugą bei atsakys į skaitytojų užduotus klausimus. „Balsas.lt“ lankytojai klausimus RST atstovui gali palikti komentaruose, nurodydami adresato vardą bei klausimą.

Š. m. spalio 25 d. bendrovė Rytų skirstomieji tinklai (RST) pristato atnaujintą tiesioginio debeto paslaugą, gyventojams suteikiančią galimybę dar patogiau atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Pasirinkę tiesioginio debeto paslaugą, klientai turi galimybę reguliariai mokėti vienodas įmokas nebetikrindami skaitiklio. Informacija už mokėjimo atlikimą iš sąskaitos jiems pateikiama iš anksto.

Vakar energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad kitąmet 1–2 centais už kilovatvalandę (kWh) gali kilti elektros kaina vartotojams. Kad kaina mažėtų, ministerija Vyriausybei pateiktame Energetikos įstatymo projekte siūlo neriboti pelno maržos elektros gamintojams. Tokiam absurdui pasipriešino net laisvą rinką nuolat ginantys liberalai.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas prognozuoja, jog nuo kitų metų už elektrą gali tekti mokėti daugiau. Skaičiuojama, jog elektra gali brangti 1-2 ct/kWh. Tai lemtų didėjanti importuojamos rusiškos elektros kaina ir dujų brangimas, rašo delfi.lt. Gyventojams, sunaudojantiems 100 kWh elektros per mėnesį, sąskaitos padidėtų 1-2 Lt. Sekmokas mano, kad mažesnis elektros kainos tarifas turintiems elektrines virykles turėtų išlikti ir kitų metų pradžioje.

Pigios elektros era baigėsi ne praėjusių metų pabaigoje, kai buvo uždaryta atominė elektrinė. Ji baigsis kitąmet. Taip teigia elektros importuotojai. Kiek kitąmet vartotojai mokės už elektrą, labai priklauso nuo to, kiek kainuos importuojama energija. Lietuva maždaug pusę reikalingos elektros importuoja.

LR Elektros energetikos įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2009-06-01 naujai nustatė, kad elektros sektoriaus įmonių pelnas negali būti didesnis nei 5 procentai nuo reguliuojamo pelno.

Anot apklausos, „3 proc. žmonių Lietuvoje mano, kad vėjo energijos turėtų būti gaminama žymiai daugiau, dar 20 proc. pasisako už šiek tiek didesnį šios atsinaujinančios energijos rūšies naudojimą. 8 proc. gyventojų mano, kad vėjo energijos kiekis turėtų išlikti toks pats." Taip pat sakoma, kad „Lietuvoje vis dar gajūs mitai apie vėjo elektrines ir kitą atsinaujinančių rūšių energiją, kurie paremti žmonių baimėmis ar nežinojimu, vienas jų - likusios neteisingos nuostatos dėl kainos.

Dėl elektros perdavimo linijų remonto Baltarusijoje vyksta elektros tiekėjų į Lietuvą persigrupavimas. Pakomentuoti padėtį „Respublika“ paprašė Algirdo Jaruševičiaus, Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos prezidento. – Ko tokiomis aplinkybėmis tikėtis vartotojams? – Tas remontas, labai primenantis naftotiekio „Družba“ remontą, eliminuoja Ukrainos elektros patekimą į Lietuvą.

Ekonomikos konsultantas Egidijus Kabašinskas perspėja, kad nepriklausomos energetinės sistemos nekurianti Lietuva gyvena iliuzijomis ir tikisi pasipelnyti iš prekybos elektra. Lietuva be žiedo – Ką reikia daryti, kad ta nepriklausoma sistema atsirastų? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi E. Kabašinsko. – Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsidėmėti – vienas nepriklausomos energetinės sistemos bruožų – jos tinklų sujungiamas į žiedą.

Žemės ūkio ministras kalba apie energetinę nepriklausomybę, o pats stabdo „žaliosios“ energijos įgyvendinimo projektus – Žemės ūkio ministerijos sprendimu atmesti visus 179 ūkininkų projektus, susijusius su elektros gamyba vėjo, saulės ir vandens jėgainėse, piktinasi Seimo narys Andrius Šedžius. Savo lėšas projektams, kurių būtinai reikia pretenduojant į ES paramą, skyrusiems ūkininkams ministerijos atstovai paaiškino, kad projektai tiesiog negyvybingi.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu svarstant pranešimą dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklos, Seimo narė Birutė Vėsaitė kritikavo banko veiksmus įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektą. Ji sakė, kad viena iš projekto vėlavimo priežasčių yra blogas valdymas ir Lietuva dėl vėluojančios branduolinių atliekų saugyklų statybos kasmet patiria 600 mln. litų nuostolį.

Elektra varomas motoroleris, prilygstantis sportiniam ir varomam benzinu. Savotiškai ekstremalu. Negana to, sukurtas ir pagamintas Lietuvoje. Manote, kad tai utopija? Nė velnio! Būtent tokia transporto priemonė išvydo dienos šviesą Kaune. „ELINTA E-FORCE" - toks vardas suteiktas neseniai pradėtam eksploatuoti motoroleriui su elektriniu varikliu. Jį sukūrė ir pagamino Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Laurynas Jokužis. Tai išties labai įdomi transporto priemonė.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšos nepaliaujamai tirpsta, mat vienintelės pajamos šiuo metu – palūkanos už fondo likutį bei Vyriausybės vertybinius popierius. Todėl Vyriausybė temato vienintelę galimybę – didinti elektros energijos kainas vartotojams. Fondas sausėja Energetikos ministerija parengė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo programos 2010–2014 metams projektą – paskirstė lėšas projekto sudėtinėms dalims. Iš viso numatyta išleisti 3,46 mlrd.

Specialistai neslepia, kad išklauso nemažai asmenų, ypač gyvenančių atokiau nuo miesto, norinčių statytis vėjo jėgaines, tačiau jų paraiškų nesulaukia. Vieni pabūgsta gaišti laiką vaikštant po atsakingas instancijas ir renkant statyboms reikiamus leidimus, kiti, sužinoję, kad už įrangą teks pakloti apie 100 tūkstančių litų, atsisako šios minties. Aplinkos apsaugos specialistai pastebi, kad vėjo jėgainės naudingos tiek asmeniui, tiek ir gamtai.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko Roko Žilinsko įsitikinimu, atominės energetikos plėtrai Lietuvoje nėra alternatyvos. – Lietuvos atominė energetika atsidūrė gana keistoje padėtyje. Vienos elektrinės jau beveik nebėra, o kitos dar nėra, – pradėjo kalbą „Balsas.lt savaitė“. – Turėjome geriausią, saugiausiai visame pasaulyje veikiančią atominę elektrinę su RBMK reaktoriais. Pasižadėti uždaryti elektrinę siekiant įstoti į Europos Sąjungą buvo klaida.

Retsykiais interneto svetainėje „YouTube“ pasirodo videoįrašai apie įdomius savadarbius prietaisus. Šis – apie savos gamybos elektromagnetinį šautuvą. Jame elektros energija, gaunama iš 12 voltų akumuliatoriaus, kaupiama keturiuose kondensatoriuose, esančiuose ant vamzdžio, o paspaudus gaiduką, ji teka į ritę, sukurdama magnetinį lauką. Jo stiprumas pakankamas, kad išstumtų ritėje esantį metalinį šovinį.

Lietuvai atominė elektrinė yra būtina – kitaip per ateinančius dešimt metų nuo energetinio bado neišgelbės nei Rusija, nei Vakarai, trečiadienį paskelbė SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Anot jo, tiek Rusijoje, tiek Vakaruose ilgainiui elektros energijos paklausa viršys pasiūlą. „Lietuvoje pastebiu tam tikrą energetikos sektoriaus žmonių susiskirstymą – dalis teikia pirmumą elektros energijai iš gamtinių dujų, tačiau į viską reikia žvelgti realiai.

Nuo kitų metų gyventojams turėtų keistis mokėjimo už elektrą sistema. Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė LTV laidoje „Šiandien“ sakė, kad turėtų atsirasti galimybė už elektrą atsiskaityti pasirinkus tam tikrą mokėjimo planą. Anot jos, naujoji tvarka dar tik rengiama, tačiau jau aiškėja, kad gali nelikti mažesnės kainos turintiems elektros virykles.

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė siūlymui nuo spalio 1 dienos įjungti visus anksčiau dėl taupymo išjungtus gatvių šviestuvus. „Gavome daug miesto gyventojų prašymų prasidėjus mokslo metams, ilgėjant tamsiajam paros laikui bei padidėjus eismo įvykių rizikai nebetaupyti apšvietimui“, – sakė Energetikos skyriaus vedėjas Pranas Urbanavičius.

Baltarusiams atjungus aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas, Lietuvai tenka pirkti brangesnę elektrą. Per Baltarusiją nutiesta elektros perdavimo linija (nuo Smolensko (Rusijoje) atominės elektrinės iki Lietuvos) į Lietuvą tekėjo didžioji dalis rusiškos elektros, rašo „Lietuvos rytas“. Sumažėjus tiekimo šaltinių, mūsų šaliai dabar tenka pirkti brangesnę elektrą iš kitur.

Sujungus pertvarkomas elektros skirstymu užsiimančias bendroves "Rytų skirstomieji tinklai" ir VST, naujoji įmonė vadinsis AB LESTO. Elektros ūkio pertvarka stumiasi į priekį ir pradedama nuo "pėstininkų" - "Lietuvos energija" ir būsimoji LESTO pinigais, antrinių įmonių akcijomis ir kitu turtu, nereikalingu numatytoje pagrindinėje elektros gamybos veikloje, investuos į kitas kuriamo energetikos sektoriaus įmonių aptarnavimo bloko įmones.

Europos Sąjungoje palaipsniui atsisakant kaitrinių elektros lempučių, dalis Lietuvos gyventojų suskubo kaupti jų atsargas. Nuo šio rugsėjo Europoje nustota gaminti 75 vatų kaitrines lemputes, kurios šviesa paverčia vos 5 proc. elektros energijos, Lietuvos radiją cituoja lrt.lt. Šitaip bandoma žmones priversti pereiti prie ekologiškesnių naujosios dienos šviesos, šviesos diodų ar halogeninių elektros lempučių.

Nors žaibų atsiradimo priežastys mokslininkų seniai nustatytos, dar labai daug šio gamtos reiškinio paslapčių iki šiol neįminta. Niekas neatsakys, kodėl žaibas gali pasirinkti ne aukščiausią vietovės statinį, o nedidelį pastatėlį, stūksantį tarp daugybės aukštesnių namų; kodėl iš didelės žmonių minios nusitaiko į būtent tą auką (tiesa, dėl ko žaibai labiau „myli“ vyriškąją giminę, jau išsiaiškinta); kodėl išgyvenusieji po žaibo kirčio jaučiasi skirtingai – vieniems pakrinka nervai, kiti „apdovan...

Brangiai apmokami Vakarų ekspertai ar auditoriai rado būdą, kaip mulkinti Lietuvą už jos piliečių sukrautus milijonus - tereikia kurti viena kitai prieštaraujančias studijas. Daugiau nei dešimtmetį užsienio ekspertai už solidžius honorarus blaško valstybės energetikos sektorių, kartais patardami daryti vienaip, o vėliau - visiškai priešingai. Siūlė tinklus atskirti.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį šalies teritorijoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 2,69 mlrd. litų, arba 4 procentais mažiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį. Tai lėmė vis dar lėtas investavimas į pastatų ir inžinerinių statinių statybą. Palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą sumažėjo 6 procentais, o jos sudarė didžiausią investicijų dalį (65 proc.

Lietuvos skirstomųjų tinklų bendrovės RST ir „VST"  patikslina žiniasklaidoje pasirodžiusią klaidingą informaciją apie abonentinio mokesčio už elektros energiją įvedimą. Abonentinio mokesčio, kuris suprantamas kaip paslaugų administravimo mokestis, įvedimo galimybių bendrovės nesvarsto. RST generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius pabrėžia, kad bendrovės abonentinio mokesčio įvedimo klausimų nesvarstė ir neketina to daryti.

Premjeras paneigė planus įvesti abonementinį mokestį už elektrą, tačiau galimybės sumažinti dujų kainą vadina „labai menkomis“. „Negaliu tokių dalykų komentuoti, kadangi mes Vyriausybėje tokių dalykų nesvarstėme“, – Lietuvos radijui sakė Ministras Pirmininkas. „Aš tikrai nesiruošiu komentuoti, kai kas nors – vienas ar kitas energetikas – pakalba apie kokius nors naujus mokesčius. [Mokesčio nekomentuosiu], kol mes Vyriausybėje jo nesvarstėme“, – sakė A. Kubilius.

Elektros skirstymo bendrovei Rytų skirstomieji tinklai (RST) pirmadienio naktį praūžusi liūtis su perkūnija vėl padarė nuostolių - be elektros liko apie 3 tūkst. įmonės klientų. VST aptarnaujamoje teritorijoje be elektros ankstų pirmadienio rytą buvo 900 klientų, tačiau jų skaičių per kelias valandas įmonei pavyko sumažinti iki 300-ų. VST atstovė Giedrė Vinickienė BNS sakė, kad beveik visi elektros tiekimo netekę vartotojai yra Kaišiadorių rajone.

Visą elektros ūkį dabar valdanti Visagino atominė elektrinė žada iki metų pabaigos sukurti keturis įmonių blokus. Po pertvarkos turėtų atsirasti elektros gamybos, perdavimo, skirstymo ir aptarnavimo blokai. Tačiau skaičiuojama, kad pertvarkant įmones, darbo elektros sektoriuje gali netekti maždaug kas šeštas darbuotojas, praneša LTV „Panorama“. Energetikos įmonių pertvarkos strategai baigė darbą, visas tas įmones valdanti Visagino atominė elektrinė pradeda   konkrečius darbus.

ST tinkle atnaujinamas elektros tiekimas likusiems vartotojams Rytų skirstomųjų tinklų teritorijoje elektros energijos tiekimą liko atnaujinti 680 vartotojų Varėnos rajone ir pavieniams gyventojams Trakų bei Alytaus rajonuose. Iki šios dienos pabaigos elektra vėl galės naudotis dar penki Varėnos rajono kaimai. Elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbus likusiai daliai šio rajono gyventojų RST brigados tęs ir savaitgalį.

Elektros šalyje dar neturi apie 1,5 tūkst. žmonių. Blogiausia padėtis tebėra Varėnos rajone, kur savaitgalio audra buvo stipriausia.Pasak „Rytų skirstomųjų tinklų“ atstovo Ervino Pareigio, šiuo metu elektros šiame rajone neturi apie 600 žmonių. E. Pareigio teigimu, gedimai bus šalinami visą savaitgalį. „Mūsų brigados dirba, gedimai yra šalinami, ir didžiajai daliai vartotojų tikimės elektros tiekimą atnaujinti šiandien.

Elektros šalyje dar neturi apie pusantro tūkstančio žmonių. Blogiausia padėtis tebėra Varėnos rajone, kur savaitgalio audra buvo stipriausia. Pasak „Rytų skirstomųjų tinklų“ atstovo Ervino Pareigio, šiuo metu elektros šiame rajone neturi apie 600 žmonių. E. Pareigio teigimu, gedimai bus šalinami visą savaitgalį. „Mūsų brigados dirba, gedimai yra šalinami, ir didžiajai daliai vartotojų tikimės elektros tiekimą atnaujinti šiandien.

Šiandien atkurtas elektros energijos tiekimas didžiajai daliai klientų Kauno mieste bei Prienų ir Kauno rajonuose. Visos akcinės bendrovės „VST“ pajėgos sutelktos užbaigti elektros energijos atkūrimo darbus Prienų, Kauno ir Kaišiadorių rajonuose, kur darbuojasi per 70 operatyviųjų bei rangovų brigadų. Kauno mieste ir rajone dirba 30, Prienų rajone – 20, Kaišiadorių –20 brigadų. Šiuo metu bendrovės teritorijoje be elektros energijos yra likę daugiau kaip 800 klientų.

  Kaip gyventi, kai karštis – apie 30 laipsnių, o dėl nutrūkusio elektros tiekimo šaldytuvas neveikia jau beveik savaitę. Negalima įsijungti nei šviesos, nei viryklės, nei televizoriaus ar kompiuterio.Vakar Lietuvoje dar keli tūkstančiai žmonių gyveno be elektros, kurios tiekimą nutraukė sekmadienio naktį per Lietuvą praūžęs škvalas, rašo "Lietuvos rytas". Nuo kelio Alytus–Onuškis–Vilnius pavažiavę kilometrą miško keliuku lyg tuneliu tarp medžių išvartų vakar pasiekėme Bankauskų sodybą.

Rytinėje Lietuvos dalyje elektros energijos tiekimą Rytų skirstomieji tinklai (RST) vakar baigė atnaujinti visiems Panevėžio ir Utenos regionų gyventojams. Šiandien didžioji dalis Vilniaus ir Alytaus regionų gyventojų jau taip pat gali naudotis elektra.

Scaent Baltic“ valdomos įmonės, veikiančios finansinių paslaugų ir konsultavimo, nekilnojamojo turto projektų plėtojimo, žiniasklaidos ir leidybos, energetikos, statybos ir šaldymo darbų bei gamybos srityse, kartu su Airijoje veikiančia ir „Scaent Baltic“ valdoma elektros energija prekiaujančia įmone „Scaent Europower“ per pirmąjį 2010 metų pusmetį gavo daugiau nei 415 mln. litų pajamų.

Ikbal Ali, skarą dėvinti valstybės pareigūnė, lydima būrio policininkų, greitai rado, ko ieškojusi šiame karštyje - elektros vagių. Šeši juodi laidai nutiesti nuo elektros stulpo link autoobilių remonto dirbtuvių, šiais laidais keliauja elektra tomis valandomis, kai ji apskritai yra. ,,New York Times" reportažo apie elektros tiekimą Irake herojė, minėtoji valstybės pareigūnė įsako - ,,Sustabdykite juos", pasiųsdama darbinką išardyti šių įrenginių.

Liepos 28 d. apie 19.30 val. Kėdainių raj. Meironiškių kaime esančioje Rytų skirstomųjų tinklų (RST) transformatorinėje pastotėje buvo rasta moteris, kurią mirtinai traumavo 0,4 kV elektros srovė. Apie įvykį bendrovei pranešė Kėdainių policija. Pirminiais vietos apžiūros duomenimis, spėjama, kad į RST transformatorinę moteris pateko savavališkai atplėšusi užrakintas jos duris. Įvykį tiria Kėdainių policijos komisariatas.