elektra

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 14 proc. iki 104,16  euro už megavatvalandę (MWh), teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Jos duomenimis, kainų mažėjimas fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, kur elektra taip pat pigo po 14 proc. iki 103,91 eurų už MWh.  „Elektros kainų kritimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė sumažėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) augo 34 proc.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį išliko aukšta ir palyginti su šių metų rugpjūčiu išaugo 41 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektros kainų lygį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba ir išaugusi brangstančias dujas naudojančių šiluminių elektrinių generacija.

Energetikos ministerija pirmadienį žada parengti ir pateikti svarstymui įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Augančios energijos kainos kelia vis daugiau aistrų. Valdančiųjų planą sušvelninti kainų augimą gyventojams į miltus mala opozicija ir perspėja, esą tai apgaulingas vartotojų nuraminimas, mat ne kam kitam, o patiems gyventojams iš savo kišenės ir teks susimokėti visą šildymo, elektros ir dujų kainą, kokia didelė ji bebūtų. Opozicija prie sienos remia valdančiuosius, kad šie nesiruošė žiemai ir neužsipirko pigių dujų anksčiau.

Kinijoje pagreitį įgauna elektros energijos krizė, dėl kurios jau prasidėjo nesklandumai fabrikų ir gamyklų darbo procese. Skelbiama, kad elektros trūksta jau ir miestams – kelių regionų gyventojai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad jų namai nebešildomi, o gatvėse neveikia šviesoforai. Dėl elektros trūkumo skundžiasi Liaoningo (kaimyninė su Pekinu), Dzilino, Heilongdziangas provincijų gyventojai.

Augančios energijos kainos kamuoja ne tik Lietuvą, bet ir Kiniją, kur kylo tikra energetikos krizės. Šalyje masiškai stringant elektros tiekimui, stoja fabrikų darbas, miestuose valandų valandas nėra elektros ir šildymo, o verslai įspėja apie milžiniškus nuostolius. Ekonomistai perspėja, kad eneregetikos krizė Kinijoje gali turėti pasekmių viso pasaulio ekonomikai.

Vyriausybės ir energetikos ministro svarstomos priemonės, kaip amortizuoti augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas po susitikimo su energetikos ministru konservatoriumi-krikdemu Dainiumi Kreiviu daro opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai. Socialdemokratai stebisi, kodėl valdantieji nesvarsto valstybinių energetikos monopolijų pelnų peržiūros – esą vien valstybės valdomos „Ignitis“ pelnas šiais metais gali siekti 310 mln. eurų.

Į neregėtas aukštumas kylant dujų, elektros ir šildymo kainoms vyriausybė siūlo planą, kaiop gelbėti žmonės nuo gręsiančio kainų šoko. Žada nustatyti kiek gyventojams daugiausia gali brangti dujos, elektra ir šildymas. Jei rinkose kainų augimas bus didesnis, valstybė tai amortizuos, bet laikinai – visą kainą žmonės sumokėti turės per ateinantį penkmetį. Taip pat Vyriausybė nori pusmečiui atidėti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą.

Smarkiai augant elektros kainoms Vyriausybė siūlys antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą, trečiadienį pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Siūlome pratęsti pasirinkimo datą iki birželio mėnesio, tačiau galutinį sprendimą turi priimti Seimas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.

Ir šiemet, ir kitąmet elektra brangs, kai kuriems – smarkiai. Tai patvirtina ir šiandien paskelbta skaičiuoklė, palaidojusi viltį, kad nepriklausomi tiekėjai pasiūlys mažesnes kainas. Daugiau kaip pusė milijono vartotojų pasirinkti elektros tiekėjus laiko turi jau mažiau nei tris mėnesius. O skaičiuoklė atskleidžia, kad už tą patį kilovatvalandžių skaičių, lyginant su dabar, kaina didėtų nuo keleto iki net keliolikos eurų per mėnesį.

Elektros skaitikliai, kaip sako specialistai, genda retai. Taip pat, jų teigimu, retai pasitaiko ir elektros vagystės, kai kas nors „nemokamai“ naudojasi ne savo skaitikliu. Visgi vienai vilniečių šeimai teko nustebti ir susimąstyti, kodėl jų elektros skaitiklis mėnesio pabaigoje rodė neįprastai didelį sunaudotos energijos kiekį.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ teisėtai atmetė Kinijos akcininkų valdomo Energetikos tinklų instituto (ETI) pasiūlymą Lentvario transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstrukcijos konkurse kaip neatitinkantį nacionalinio saugumo interesų bei gali toliau jį tęsti. Taip rugsėjo 22 dieną nusprendė Vilniaus apygardos teismas, atmetęs ETI prašymą panaikinti „Litgrid“ sprendimą pašalinti bendrovę iš konkurso.

Elektros kaina mažiausiai jos suvartojantiems gyventojams nuo kitų metų gali didėti apie 20 proc., sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Renatas Pocius pabrėžia, kad nuo 2022-ųjų sausio kaina bus reguliuojama tik iki 1000 kWh per metus suvartojantiems namų ūkiams. Visiems kitiems vartotojams taryba kainų nereguliuos – jie elektrą pirks rinkoje, iš nepriklausomų tiekėjų.  „Visuomeninės elektros kainos riba nuo kitų metų didėtų apie 20 proc.

Visoje Europoje sparčiai kylant energijos kainoms, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį paskelbė apie 3 mlrd. eurų vertės priemones, kurių bus imtasi siekiant ateinančią žiemą išvengti sąskaitų už elektrą ir dujas augimo. Darbdavių asociacijai „Confindustria“ premjeras pareiškė, kad šios priemonės bus visų pirma orientuotos į skurdžiausius gyvenančius ir labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Lietuvoje liberalizuojant elektros tiekimą gyventojams, Vilniuje ketvirtadienį jiems rengiamos konsultacijos, kaip pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Tai vienas iš daugelio visoje Lietuvoje suorganizuotų tokių renginių. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pranešė, kad nuo vidurdienio V. Kudirkos aikštėje patars, į ką reikia atkreipti dėmesį, gavus pasiūlymą ar pasirašant sutartį, paaiškins, kas sudaro elektros kainą.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn. Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad reguliuojamu tarifu mokantiems klientams elektros kainos jau dabar turėtų būti aukštesnės, todėl peržiūrint tarifą jo didinimo gali nepavykti išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Vasaros pabaiga ir pirmasis rudens mėnuo visoje Europoje pažymėtas kai kur net dešimtmetį nematytais elektros energijos kainų šuoliais, rašoma pranešime spaudai. Pavyzdžiui, vidutinė savaitinė vienos megavatvalandės kaina „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje antrąją rugsėjo savaitę pasiekė 124,12 euro, kai lygiai prieš metus ji buvo lygi 43,43 euro.

Biržose gerokai išaugus ir elektros, ir gamtinių dujų kainoms, Lietuvos elektrinė pastaruoju metu gamina daugiau elektros, teigia „Ignitis gamyba“.  Pasak jos, elektros biržoje susiformavus palankioms kainoms dujinis kombinuotojo ciklo, arba 9-asis blokas (KCB), dirba maksimalia galia.

Orai vis labiau vėsta ir neišvengiamai artėja šildymo sezonas. O šiemet jis bus smarkiai brangesnis. Štai Vilniuje centrinis šildymas kainuos net iki 60 proc. daugiau nei pernai. Energetikai tik skėsčioja rankomis ir kaltina brangstančias dujas ir biokurą. Valdantieji politikai mėgina guosti, kad prieš dešimtmetį šiluma kainavo dar brangiau ir užsimena galintys nebent peržiūrėti kompensacijų kriterijus, kad jas galėtų gauti daugiau galo su galu nesuduriančių gyventojų.

Lietuvoje per vasarą pabrangus tiek dujoms, tiek elektrai, kai kurie gyventojai pradėjo atidžiau sekti gaunamas sąskaitas. Ir kai kurie skaičiai vartotojams atrodo pasikartojantys. Natūraliai kyla klausimas – ar kartais už tą patį nemokame kelis kartus? Tokiu klausimu apie elektros energijos apmokestinimą Lietuvoje socialiniuose tinkluose iškėlė vilnietis Ignas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.

Lietuvos elektros sistemos avarinio prisijungimo prie Lenkijos sistemos bandymas planuojamas gruodžio pradžioje. Dėl to penktadienį sutarė energetikos ministras Dainius Kreivys ir už energetiką atsakingas Lenkijos klimato ir aplinkos ministras Michalas Kurtyka, pranešė Energetikos ministerija.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ skelbtas Lentvario transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstrukcijos rangovo konkursas toliau lieka sustabdytas. Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 9 dieną atmetė „Litgrid“ skundą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurias Energetikos tinklų instituto prašymu liepą pritaikė Vilniaus apygardos teismas.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 15 proc., praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Rugsėjo 6-12 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 124,1 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje, o Estijoje kaina augo 11 proc. iki 119,4 euro už MWh.  Pasak operatorės, aukštos kainos laikosi visoje Europoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį Vilniuje su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitenbergu aptars prekybos elektra iš trečiųjų šalių problemą, Lietuvai siekiant neleisti Astravo atominės elektrinės (AE) elektrai patekti į Baltijos šalių rinką, praneša Energetikos ministerija.  Pasak jos, tarp planuojamų temų yra Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa, bendradarbiavimas atsinaujinančios energetikos srityje.

Liberalizuojant elektros tiekimo buitiniams vartotojams rinką, nepriklausomiems tiekėjams perduoti beveik 700 tūkst. gyventojų kontaktai ir elektros suvartojimo duomenys. Tiek vartotojų, suvartojančių daugiau kaip 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus,  patenka į antrąjį liberalizavimo etapą.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 29 – rugsėjo 5 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 107,97 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje elektros kaina augo po 12 proc. ir buvo 107,31 euro už MWh. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse.

Dujų ir elektros kainų augimas kai kuriose Europos šalyse muša pastarųjų metų rekordus, ypač tai juntama po pandemijos atsigaunant verslams ir darbuotojams grįžtant į savo darbo vieta, pažymima „Bloomberg“. Vokietijoje didmeninės elektros energijos kainos vien šiais metais išaugo daugiau nei 60 proc. Elektros energijos kainos visame pasaulyje kyla pasaulinei ekonomikai atsispiriant iš pandemijos nuosmukio, o tai kelia rūpesčių dėl infliacijos.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) į elektros skirstomojo tinklo patikimumą ir efektyvumą investuos 9 mln. eurų. Tokią sumą pranešė suderinusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Bendrovė pateikė derinti 2020-2022 metų investicijų sąrašą. ESO gavo 2,572 mln. eurų paramą iš valstybės biudžeto lėšų, o likusi dalis bus finansuojama nuosavomis arba skolintomis lėšomis.

Gyventojai pastebi, kad pastaruoju metu brangsta beveik viskas – prekės parduotuvėse, įvairios paslaugos, netgi energetiniai ištekliai, pavyzdžiui, elektra. Dalis gyventojų skaičiuoja, kad už elektrą šiemet jau mokėjo daugiau nei pernai. Specialistai pažymi, kad gyventojai, suskubę pasirinkti naują tiekėją, šiek tiek sutaupė. Kiti tuo metu gali ir toliau mokėti daugiau. O gyventojai laiku nepasirinkę elektros tiekėjo apskritai gali likti be elektros.

Penktadienio vakarą vėl įjungta Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“. Dėl autotransformatoriaus bandymų jos pralaidumas prekybai nebuvo prieinamas nuo pirmadienio ryto. Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad pagal pirminį planą jungtis turėjo pradėti veikti penktadienį ryte, tačiau savaitės viduryje bendrovė informavo elektros biržą „NordPool“, jog atjungimą turės pratęsti.

Išmaniųjų elektros skaitiklių diegimas prasidės 2022 metų pirmąjį pusmetį, nors buvo numatyta pradėti šiuos darbus dar šiemet. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) korekcijas motyvuoja būtinybe užtikrinti kibernetinį saugumą ir sumažinti bet kokias galimas grėsmes.

Įjungiant galingą autotransformatorių kitą savaitę kelias dienas rinkai nebus prieinama elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“.  Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teigimu, dėl 600 MVA galios įrenginio bandymų jungties pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo rugpjūčio 23 dienos ryto iki rugpjūčio 27 dienos 9 val.

Užsidegus netoli Palangos esančios transformatorių pastotės „Vėjas-1“ įtampos transformatoriui, nuo elektros tinklo atsijungė Vydmantų ir Liepynės vėjų parkai, sekmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Kaip nurodoma pranešime, šiuose parkuose elektros energijos gamyba buvo sustabdyta, per incidentą žmonės nenukentėjo. „Elektros energijos tiekimas gyventojams ir kitiems vartotojams pajūrio regione vyksta sklandžiai“, – nurodoma pranešime.

Gamtos stichijoms vis dažniau nutraukiant elektros linijas, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)  pradeda naudoti modernią kraštovaizdžio stebėjimo technologiją. Ji padės įvertinti rizikingiausias vietas, kur ant laidų gali užvirsti medžiai.  „Elektros laidai nutrūksta ne dėl vėjo ir ne dėl sniego, jos nutrūksta dėl to, kad medžiai dažniausiai užkrenta.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ per šių metų šešis mėnesius gavo 738,1 mln. eurų pajamų – 24,9 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Vien birželio mėnesį grupė gavo 122,6 mln. eurų pajamų – 27,2 proc. daugiau nei pernai birželį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius rezultatus pranešė „Ignitis grupė“. Koreguota EBITDA sausio-birželio mėnesiais siekė 168,2 mln. eurų ir buvo 30,4 proc. didesnė nei tuo pat metu pernai. Vien birželį EBITDA buvo 23,6 mln.

Teismas įpareigojo elektros perdavimo bendrovę „Litgrid“ laikinai sustabdyti Lentvario transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstrukcijos rangovo konkursą ir nepasirašyti sutarties su jo laimėtoju. Vilniaus apygardos teismas liepos 26 dieną Energetikos tinklų instituto prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, BNS pranešė teismo atstovė.

Elektros energijos deficitas Baltijos valstybėse pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6,48  teravatvalandės (TWh) ir sudarė 43 proc. vartojimo, rodo Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ duomenys. Deficitas buvo padengtas importu iš kaimyninių valstybių. Palyginti su tuo pačiu pradėjusių metų laikotarpiu, gamyba padidėjo beveik dešimtadaliu iki 8,31 TWh, vartojimas – 5 proc. iki 14,79 TWh. Elektros gamyba Šiaurės Europos valstybėse augo 4 proc. iki 216,64 TWh, vartojimas – 7 proc.

Lietuvoje tęsiantis elektros tiekimo gyventojams rinkos liberalizavimui, ketvirtadienį įsigaliojo įstatymo pakeitimai, leidžiantys lengviau pasirinkti ir keisti tiekėją, taip pat reglamentuojantys bendrą tiekėjų pasiūlymų palyginimo sistemą.  Energetikos ministerija teigia, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimais siekiama didesnės elektros rinkos dalyvių konkurencijos, didesnio gyventojų aktyvumo ir kartu sustiprinti vartotojų teisių apsaugą.

Ties Kiaulės nugaros sala, šalia Klaipėdos uosto, jachta ketvirtadienį kliudė elektros liniją, dėl to 20 minučių buvo sutrikęs elektros tiekimas į Kuršių neriją. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad jachta stiebu kliudė 110 kV elektros liniją, vedančią į Juodkrantės transformatorių pastotę. Signalą apie tai „Litgrid“ gavo 12.33 val. „Paaiškėjo, kad plaukianti jachta stiebu kliudė elektros laidus ir pasišalino.

Ties Kiaulės nugaros sala, šalia Klaipėdos uosto, jachta ketvirtadienį galėjo kliudyti elektros linijos laidus – įvyko elektros iškrova. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas praneša, kad pranešimas apie elektros iškrovą rytinėje salos pusėje gautas apie 13 valandą. „Uosto priežiūros skyriaus dispečeriai, stebėdami uostą per kameras, pastebėjo, kad praplaukianti jachta galėjo kliudyti elektros linijos laidus“, – rašoma pranešime.

Elektra daugumai vartotojų nuo ketvirtadienio brangsta vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc. Kainų augimas aiškinamas žaliavų kainų augimu rinkose.  Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ pranešė, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai didėja apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Standartinio namų ūkio, per mėnesį sunaudojančio vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų brangs elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Tiesa, yra būdas kiek sutaupyti, tačiau taip elgtis „Ignitis“ atstovai nerekomenduoja.

Nuo ketvirtadienio šalyje brangsiant gamtinėms dujoms, gyventojai suskubo pigiau įsigyti dujų balionų. Vis dėlto, specialistai atkreipia dėmesį, kad dujų balionuose prekiaujama ne gamtinėmis dujomis, o suslėgtu propano-butano mišiniu, kurio kaina nėra reguliuojama valstybės.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų turėtų brangti elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Už elektrą – daugmaž euru daugiau Pasak bendrovės, standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ per penkis šių metų mėnesius gavo 615,6 mln. eurų pajamų – 24,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Vien gegužės mėnesį grupė gavo 113,4 mln. eurų pajamų – 38,3 proc. daugiau nei pernai gegužę, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius rezultatus pranešė „Ignitis grupė“. Koreguota EBITDA sausio-gegužės mėnesiais siekė 144,6 mln. eurų ir buvo 25,4 proc. didesnė nei tuo pat metu pernai. Vien gegužę EBITDA siekė 25,5 mln. eurų – 40,1 proc.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų neanalizuoja savo suvartojamos energijos kiekio. Iš tai darančiųjų daugiau nei trečdalis tam skiria nuo 10 iki 50 minučių per metus. Tokius duomenis atskleidė „Ignitis“ užsakymu atliktas tyrimas apie energijos suvartojimą. Ekspertai pastebi, kad akylesnis namuose sunaudojamos elektros ar gamtinių dujų kiekio stebėjimas gyventojams leistų ne tik prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir sutaupyti, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.