elektra

Europos Sąjungos (ES) bendro gamtinių dujų pirkimo platformoje ketina dalyvauti dvi Lietuvos įmonės – „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ bei Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“, BNS pranešė Energetikos ministerija. „(Bendruose dujų pirkimuose – BNS) dalyvautų įmonės – išreiškusios susidomėjimą ir pasirengimą dalyvauti yra „Ignitis“ ir „Achema“, bendras poreikio kiekis būtų apie 3–4 teravatvalandės dujų per metus“, – BNS teigė ministerijos atstovė Vita Ramanauskaitė.

Verslas nebegaus valstybės kompensacijų už išaugusias elektros kainas, tad turės mokėti visą kainą pagal sutartis su elektros tiekėjais. Kai kuriems verslininkams tai reiškia gerokai didesnes sąskaitas už elektrą. Verslininkai skundžiasi ir vienu elektros tiekėju, kuris esą piktnaudžiauja savo padėtimi – kainų piko metu įkalbinėjo fiksuoti kainas, o dabar nebesutinka tarifų mažinti, dėl ko verslas patiria dešimt tūkstantinius nuostolius.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 32,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pabrango 7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 31 – balandžio 6 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 89 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 67 eurus. Pasak LEA, kainų augimą lėmė toliau mažėjusi gamyba Lietuvoje: per savaitę ji mažėjo 11 proc., iki 88,8 gigavatvalandžių (GWh) arba 38 proc.

Valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“, užtikrinanti visuomeninį elektros tiekimą, į valstybės biudžetą grąžins apie 21,4 mln. eurų (su PVM), pernai antrąjį pusmetį nepanaudotų šią paslaugą gaunančių vartotojų kompensacijoms už elektrą.  „Vadovaudamiesi nustatyta tvarka, artimiausiu metu planuojame grąžinti apie 21,4 mln.

Panevėžietė pasakoja netikėtai sulaukusi 18 tūkst. eurų sąskaitos už elektrą. Tuo metu energijos skirstymo operatorius (ESO) sako, kad įsivėlė klaida, kuri jau ištaisyta. Be to, ekspertai sako, kad išmanieji skaitikliai padėtų išvengti tokių žmogiškųjų klaidų. Panevėžio gyventoja Rima (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikino, kad didesnė nei 18 tūkst. eurų sąskaita kaip reikiant nustebino.

Seimo Ekonomikos komitete dirbantys parlamentarai siūlo leisti nepriklausomiems tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti elektros kainą vartotojams.   Elektros energetikos įstatymo pataisos iniciatoriai sako, kad ji būtų naudinga ir nepriklausomiems tiekėjams, nes jiems reikėtų mažiau resursų raginant vartotojus pasikeisti elektros tiekimo sutartis.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad kol kas sudėtinga prognozuoti, kokia nuo liepos galėtų būti visuomeninė elektros kaina. Renato Pociaus teigimu, dabar rinkoje yra didelis neapibrėžtumas, kainos svyruoja.  „Prognozuoti, kokios tos visuomeninio elektros tiekimo kainos galėtų būti nuo liepos 1 dienos, pakankamai sudėtinga dabar“, – trečiadienį Seimo „valstiečiams“ sakė VERT vadovas.  „Matome didžiulį neapibrėžtumą rinkoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad per artimiausius dešimtmečius Lietuva iš didžiulės elektros vartotojos taps jos eksportuotoja. Pasak jo, ateityje Baltijos šalys kartu su Šiaurės šalimis, Prancūzija ir Ispanija turės elektros energijos perteklių.  „Šiaurės šalys, tarp jų ir Baltijos šalys, bus šalys, kurios turės elektros energijos perteklių, taip pat ir Ispanija. Prancūzija taip pat turės perteklių dėl branduolinės energetikos.

Nepriklausomai elektros tiekimo bendrovei „Birštono elektra“ nuo gegužės nutraukiant veiklą, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad įmonė įsivertino galimas rizikas neįgyvendinti nepriklausomiems tiekėjams sugriežtintų reikalavimų. „Bet kokiu atveju, kiekviena įmonė, kuri tiekia elektros energiją gyventojams, privalo įsivertinti savo veiklos rizikas. Mūsų manymu, ši įmonė („Birštono elektra“ – BNS) tas rizikas ir įsivertino.

Mažėjant didmeninei elektros kainai, tačiau vartotojams pasyviai peržiūrint sutartis su tiekėjais, energetikos rinkos reguliuotojas siūlys įpareigoti nepriklausomus tiekėjus išsamiau informuoti klientus apie sutarčių keitimo naudą.  Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, tokį siūlymą Energetikos ministerijai ketinama pateikti artimiausiu metu.

Išaugus vartojimui, sumažėjus gamybai bei srautui iš Švedijos, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 34 proc. ir siekė 75,59 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje elektra brango 29 proc. iki 72,45 euro, Estijoje – 32 proc. iki 72,43 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 26 proc. iki 81,21 euro už MWh.

Nepriklausomai elektros tiekimo bendrovei „Birštono elektra“ klientams pranešus apie nutraukiamą veiklą, Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys sako, jog svarbiausia šioje situacijoje, kad jos klientus perims kitas tiekėjas ir jie nepajus nepatogumų.  „Reikia suprasti pačius pagrindus, kad ši reforma buvo liberalizavimo reforma ir atsirado daug nepriklausomų tiekėjų ir ne visi konkurencinę kovą išlaiko.

Kai kurie gyventojai gavo pranešimus, kad yra skolingi už elektrą po 50 eurų, nors skolai jau treji metai. Žmonės mokėti nenori. O elektros tiekėjas su daugiabučio administratoriumi nesutaria, kas kaltas, kad sąskaitos laiku nepasiekė gyventojų. Vilnietė, Šiaurės miestelio gyventoja Gabrielė (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) viename socialiniame tinkle pasidalijo elektros tiekėjo „Ignitis“ elektroniniu laišku.

Visiems gerai žinomas įprotis taupant elektrą yra šviesos išjungimas išeinant iš kambario ar namų. Tačiau retai kas susimąsto, kad sąskaita už elektrą gerokai sumažėtų sistemingai prižiūrint įvairius namuose esančius prietaisus. Pasirodo, nemažai elektros energijos išeikvoja į elektros tinklą įjungti, bet nenaudojami prietaisai.

„Birštono elektra“ praneša nutraukianti elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą nuo gegužės 1 dienos. Apie tai „Birštono elektra“ informavo savo klientus elektroniniu paštu, penktadienį pranešė LRT naujienų portalas.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 1,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 24–30 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 63 eurus. Pasak LEA, nežymų elektros kainų augimą Lietuvoje lėmė sumažėjusi nacionalinė elektros gamyba – vėjo elektrinėse ji sumažėjo 6,4 proc., saulės – 24,5 proc.

Išmanųjį tinklą kurianti bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ baigia vystyti išmaniojo skaitiklio ir vartotojo techninę sąsają, o jau 2023 m. antrąjį pusmetį klientai turės galimybę dar patogiau stebėti elektros vartojimą ir priimti taupymo sprendimus. Diegiamos naujovės leis prie išmaniojo skaitiklio prijungti asmeninius įrenginius, o tai atvers naujų galimybių technologijų ir programinės įrangos kūrėjams, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Energetikai skaičiuoja, kad tokių žemų elektros kainų kaip kovo mėnesį nebuvo beveik dvejus metus. O rekordiškai nukritus elektros kainoms, nepriklausomi elektros tiekėjai vilioja skubiai keisti sutartis ir mokėti mažiau. Tiesa, apie pusė lietuvių galimybėmis pasikeiti sutartis net nesidomi. Tad energetikai ragina pasinaudoti palankia proga ir perspėja, kad tokios žemos kainos ilgai nebus, vasarą elektra esą vėl gali brangti.

Šį šeštadienį lietuviai ir vėl galės pasidžiaugti pigesne elektra – jos kaina bus žemiausia nuo sausio 15 d. Mažais tarifais galės pasinaudoti ir dalis išmaniuosius skaitiklius turinčių elektros vartotojų, skelbia naujienų portalas 15min.lt. „Nord Pool“ duomenimis, šeštadienį elektros energijos kaina neviršys 1 ct/kWh, o pigia elektra daugelis galės naudotis šešias valandas 2 nuo 2 iki 8 val. Pigiausia elektra, anot 15min.lt, bus nuo 3 iki 4 val. ir sieks 1,78 euro/MWh arba 0,178 ct/kWh.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ketvirtadienį pranešė sudariusi lengvesnes sąlygas nepriklausomiems elektros paklausos telkėjams teikti balansavimo paslaugą.

Mažėjant didmeninei elektros kainai bei galiojant dabartiniam kompensacijų mechanizmui su 28 centų už kilovatvalandę (kWh) kompensacijų grindimis, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas siūlo elektros tiekimo sutartis su fiksuotos kainos planais turintiems vartotojams bent iki liepos mėnesio pereiti prie su birža susietų planų.    „Dabar bent iki liepos 1-os privalu pereiti į biržos planą.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę 3–5 proc. sumažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Enefit“ bei „Ignitis“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos vienos laiko zonos tarifo kainos yra mažesnės už valstybės kompensacijos žemutinę 28 centų ribą ir svyruoja nuo 25 iki 27 centų. „Elektrum Lietuvos“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 25 centai (36 mėn.), „Igničio“ – 25,9 cento (24 mėn.

Išaugus hidroelektrinių, vėjo ir saulės gamybai bei sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 37 proc.

Artimiausią parą dalį elektros vartotojų iš „Nord Pool“ pasieks gera žinia. Šeštadienio naktį elektros kaina bus kaip niekad pigi – apie 1 ct/kWh. Tačiau šiuo elektros kainos kritimu pasidžiaugs ne visi gyventojai.  Fiksuotus planus turintys vartotojai kainų pokyčio nepajus, tai aktualu ir ne kiekvienam su birža susieto plano turėtojui, rašo naujienų portalas 15min.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ praėjusiais metais dėl aukštų elektros kainų patyrus 49,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, įmonės valdyba siūlo dividendų nemokėti.  Dėl to įmonės akcininkai spręs susirinkime balandžio 11 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pernai buvo išmokėta 5 mln. eurų dividendų, arba 0,01 euro akcijai. 2021 metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 16,5 mln. eurų dividendų, o 2020-aisiais – apie 4,1 mln. eurų.

Europos Komisijai (EK) antradienį pateikus naujus su elektros rinkos reforma susijusius pasiūlymus, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuva norėtų nuolat galiojančios viršutinės dujų kainų ribos mechanizmo.

Lietuvai ketinant netrukus skelbti 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą, Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė šio parko vietai, aukciono datai bei reikalavimus jo dalyviams.  „Šis nutarimas žymi didelio žingsnio pradžią – šiais metais skelbsime du konkursus jūros vėjui, šis yra pirmasis, palyginimui galiu pasakyti, kad šitie du parkai lygūs vienam Visagino elektrinės bloko, kurį planavome statyti.

Europos Komisijai (EK) antradienį pateikus naujus su elektros rinkos reforma susijusius pasiūlymus, Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad elektros kainos kol kas neįmanoma visiškai atsieti nuo dujų kainos.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas sako, kad garantinis elektros tiekimas beveik 46 tūkst. nepriklausomo tiekėjo iki šiol nepasirinkusių pirmojo ir antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapų vartotojų artimiausiu metu nebus nutrauktas.  Pasak Renaldo Radvilos, ilgiau nei šešis mėnesius garantinio tiekimo paslaugą dabar gauna daugiau nei 30 tūkst. vartotojų.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė sako, kad per artimiausią pusmetį išmaniuosius skaitiklius turintys vartotojai galės elektros suvartojimą sekti realiu laiku.  „Kas laukia mūsų ateityje, ateitis – tai artimiausias pusmetis – prie skaitiklio klientas galės prisijungti tiesiogiai ir gauti duomenis online.

Išaugus vartojimui bei sumažėjus srautams iš Suomijos, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 1 proc. ir siekė 119,64 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje ir Estijoje elektra brango po 3 proc. iki 119,62 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 41 proc. iki 108,84 euro už MWh. Kaip teigia įmonės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas, elektros kainų augimą lėmė 6 proc. didesnis suvartojimas, 35 proc.

Elektros kainai nukritus žemyn, daugiau nei pusė šalies gyventojų permoka už elektrą. Kai kurie elektros tiekėjai stebi, kad elektros kaina biržoje nukrito net iki 21 cento už kilovatvalandę. O gyventojai dėl to jokių veiksmų nesiėmė. Juolab penktadalis gyventojų apskritai nežino, kiek moka už elektrą. Institucijos sako, kad tarifai keičiasi taip greitai, kad gyventojai jau pavargo stebėti kainas.

Turto bankas giriasi formuojantis naują taupymo biudžetinėse įstaigose standartą – trečdaliui darbuotojų tiesiog neįrengė darbo vietų. Taip darbuotojai priversti dirbti iš namų, o įstaiga taupo lėšas biuro išlaikymui. Tačiau tokia praktika nerimą kelia profsąjungoms. To priežastis, kad dirbdami iš namų darbuotojai jokių kompensacijų už darbą savo sąskaita negauna. Negana to, darbdaviai teigia, esą tai privalumas, už kurį mokėti ir nesiruošia.

Vartotojams domintis, kodėl pasirinkus nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomus su biržos kaina susietus planus gyventojams taikomos didesnės maržos nei verslo klientams, įmonių atstovai sako, jog tai lemia skirtingi šių vartotojų grupių suvartojami elektros kiekiai. Pasak jų, verslas elektros suvartoja daugiau nei gyventojai.   „Yra dvi esminės priežastys, kodėl skiriasi maržos dydis gyventojams ir verslui. Pirma, tai yra kiekiai.

Vyriausybė gegužę turėtų apsispręsti, kaip gyventojams bus kompensuojama už elektrą antrąjį šių metų pusmetį, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. „Nors šiai dienai matome, kad elektros energijos kainos didmeninėse rinkose sumažėjusios, lyginant su praėjusių metų kainomis, tačiau situacija kasdien keičiasi. Gegužės mėnesį bus geriausia matyti tendencijos šių metų antram pusmečiui, tada Vyriausybė ir apsispręs“, – LNK televizijai trečiadienį sakė viceministrė.

Vienas iš trijų nepriklausomų elektros tiekėjų – bendrovė „Ignitis“ – per pastarąją savaitę kiek sumažino fiksuotų planų kainas, o „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ kainų nekeitė. „Ignitis“ fiksuotų planų kainas mažino 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  LEA duomenimis, vasario mėnesio vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina, palyginti su sausiu, padidėjo 11,3 proc. iki 0,115 euro.

Elektros kainoms pastaruoju metu nukritus žemiau valstybės kompensuojamų 28 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ribos, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar moka pagal didesnį tarifą, rodo naujausia apklausa.  Kas ketvirtas gyventojas moka 28–30 centų už kilovatvalandę (kWh) tarifu, kas penktas – 30–40 centų, o kas dešimtas – didesniu nei 40 centų tarifu, rodo bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 53 proc.

Siekiant gyventojus apsaugoti nuo galimo elektros kainų šuolio, antrąjį šių metų pusmetį valstybė turėtų tęsti kompensacijų mokėjimą, sako prezidento patarėja. Tačiau, pasak Irenos Segalovičienės, nuo liepos galėtų būti kompensuojama tik už dalį suvartotos elektros, pavyzdžiui, iki 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.

Vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 115 eurų už megavatvalandę (MWh) – 11 proc. daugiau nei sausį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.

Kai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ėmė diegti išmaniuosius skaitiklius pasipylė gyventojų skundai dėl neaiškiai išaugusių sąskaitų. Dalis žmonių suskubo atsisakyti naujų įrenginių. Tačiau šiuo metu ESO girdi priešingus skundus. Žmonės nori išmanių skaitiklių, bet jų negauna, o eilėje tenka laukti ilgiau nei metus. Su tokia situacija susidūrė ir portalo tv3.lt skaitytojas Romas.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 10,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 8 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 24–kovo 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 114,1 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 103,3. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 8,8 proc. iki 112,4 euro, Estijoje – 8,6 proc. iki 112,3 euro. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę didėjo 16,5 proc.

Grėsmė Ukrainos energetikos sistemai išlieka, tačiau sunkioji žiema jau baigėsi, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Ukrainiečių prezidentas pažymėjo, kad trečiadienį surengė posėdį dėl situacijos energetikos sistemoje. Anot jo, susitikime dalyvavo visi pareigūnai, nuo kurių priklauso Ukrainos energetikos sistemos stabilumas. „Ši žiema baigėsi.

Trečiadienį įsigalioja vasario viduryje Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta dukart mažesnė visuomeninė elektros kaina beveik 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7,1 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 2,6 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 17–23 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 103,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 111,2 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra pigo 6,6 proc. iki 103,3 eurų, Estijoje – 6,1 proc. iki 103,3 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę mažėjo 15,2 proc.

Energetinės krizės įkarštyje gautos didesnės sąskaitos už elektrą išgąsdino ne vieną. Tačiau jos turėjo ir teigiamą efektą – padėjo greičiau formuotis įpročiams, kaip efektyviau naudoti elektros energiją. Ją labiau taupyti ėmė ne tik gyventojai, bet ir organizacijos bei įmonės. Ekspertai sako, kad įmonės, kuriose prie taupymo prisideda visi darbuotojai, ekonominę tokio žingsnio naudą gali pastebėti jau po pusmečio, o per metus energijos sąnaudas sumažinti 5–20 proc.

Valstybės skiriama parama ir praėjusių metų pabaigoje į viršų smarkiai šoktelėjusios elektros kainos lėmė, kad gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis itin išaugo – laukdami jų įrengimo žmonės eilėse laukia net po kelis mėnesius. Tačiau pasirodo, kad planuojant elektrinę verta atsižvelgti ir į metų laiką ‒ daugiausiai išlošia ją įsirengę pavasarį, mažiausiai – rudenį.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pirmoji Baltijos šalyse išmėgins virtualią kintamo pralaidumo technologiją (angl. Dynamic Line Rating, DLR). Ją įdiegs Norvegijos bendrovė „Heimdall Power“ – su ja vasario viduryje pasirašyta sutartis. Tikimasi, kad inovatyvi sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros tomis pačiomis linijomis.

Elektros gamybai Latvijoje pirmąjį metų mėnesį smarkiai išaugus, o jos vartojimui kiek sumažėjus, gamyba buvo gerokai perteklinė. Valstybinės elektros perdavimo tinklų operatorės „Augstsprieguma tikls“ duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje pagaminta 919,4 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 76,8 proc. daugiau nei per pirmąjį praėjusių metų mėnesį. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 2,9 karto iki 637,6 tūkst. MWh, o mažosios hidroelektrinės – 5,5 proc.