eksportas

Rusija nusprendė sugriežtinti gyvulinės kilmės maisto produktų importą iš Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, praneša „RIA Novosti“. Šio žingsnio imtasi po to, kai vištų lesale Vokietijoje buvo aptikta nuodingojo dioksino. Penktadienį dėl šios priežasties buvo uždaryti daugiau nei 4,7 tūkst. paukštynų Vokietijoje. Oficialūs pareigūnai teigė, kad dioksino kiekis pašaruose yra nekenksmingas žmonėms, o paukštynai uždaryti tik imantis atsargumo priemonių.

Rusija šiais metais eksportuos ginklų ir karinės technikos už daugiau kaip 10 mlrd. dolerių. Taip bus pakartotas praėjusių metų rekordas ir Rusija liks antra didžiausia ginkluotės eksportuotoja pasaulyje, interviu agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Pasaulio prekybos ginklais analizės centro Maskvoje (CIMTO) generalinis direktorius Igoris Koročenka.

Viename Vokietijoje paukštyne atliktas tyrimas dar 2010 m. kovą parodė, kad pašarai užteršti dioksinu, informuoja BBC. Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės ūkio ministerija teigia, kad pašarų gamintoja „Harles & Jentzsch“ turėjo paskelbti šiuos duomenis daug anksčiau. Maždaug 4,7 tūkst. paukštynų Vokietijoje uždaryti po to, kai buvo rasti dideli kiekiai dioksinu užterštų pašarų.

Prancūzijos ekonomika pasaulyje yra penktoji pagal dydį – iš karto už Vokietijos – ir generuoja maždaug penktadalį visos eurozonos BVP, rašoma „Danske Bank“ analitikų apžvalgoje. Šios šalies ekonomika pasaulinės krizės laikotarpį išgyveno geriau nei kai kurios stipresnės ekonomikos – pagrindine to priežastimi tapo ne tokia atvira (lyginant su ta pačia Vokietija) šalies rinka. Taip pat prisidėjo ir solidus šalies valstybinis sektorius, išplėtotas viešasis sektorius bei fiskalinė stimuliacija.

2011 metų sausio 1-ąją pradėsianti veikti jau visų 3 rytinės Muitų sąjungos dalyvių – Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos – patvirtinta sutartis Lietuvos verslui žada ir privalumų, ir iššūkių. Pagrindiniai Muitų sąjungos (MS) sutarties nutarimai – Bendras Muitinės kodeksas, vienodi 3 šalių muitų tarifai ir išorinių muitinių iškėlimas prie Europos Sąjungos (ES) sienos, panaikinant muitines tarp Rusijos ir Baltarusijos bei Rusijos ir Kazachstano.

Didžiąją Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį sukuria pramonė, kurios produkcija eksportuojama. Todėl, anot vietos ekonomisto Andreso Arako (Andres Arrak), Baltijos kaimynė yra viena ekonomiškai pažeidžiamiausių valstybių pasaulyje. Lietuvoje apie tai iki šiol viešai nebuvo kalbama, bet, iš visko sprendžiant, mūsų problemos niekuo nesiskiria nuo estiškų. Estai netveria džiaugsmu. Šių metų trečią ketvirtį Estijos BVP išaugo 5 proc., tam daugiausiai įtakos turėjo per metus net 47 proc.

Šalies eksportas pasiekė geriausius rezultatus per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį – šį spalį užfiksuotas rekordinis prekių eksporto augimas, kuris sudarė 5,4 milijardo litų. Tai viršijo geriausius eksporto rezultatus, pasiektus dar prieš krizę, 2008 m. liepą, kai prekių eksportas siekė 5,3 mlrd. lt, praneša Ūkio ministerija. „Bendros verslo ir valstybės pastangos lėmė tokius gerus eksporto rezultatus. Šiuo aspektu stagnuojančioje pasaulio rinkoje atrodome tikrai gerai.

Didžiausia šalies stipriųjų gėrimų gamintoja ir eksportuotoja AB „Stumbras“ į „999“ trauktinių šeimos atnaujinimą investavo 4,8 mln. litų.  Didžiules investicijas bendrovė sieja su eksporto plėtros strategija. Nepaisant besitęsiančio sudėtingo ekonominio laikotarpio šalyje, tokio dydžio investicijas „Stumbras“ vertina kaip būtinas, norint šios produktų grupės lyderiavimą iš Lietuvos ilguoju laikotarpiu perkelti į tarptautinius vandenis.

Muitas į Ukrainą importuojamiems naftos produktams nebus didinamas, Ukrainos užsienio reikalų ministras Kostiantynas Hryščenka telefonu patikino Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį. Lietuvos užsienio reikalų ministerijai gavus įmonės „Orlen Lietuva“ kreipimąsi dėl Ukrainos vyriausybės ketinimų nuo 2011 metų nustatyti 120 eurų už toną importo muitą naftos produktams, kuris būtų taikomas ir iš Lietuvos importuojamiems produktams, buvo kreiptasi į Ukrainos užsienio reikalų žinybą.

Pirmadienį Šiaulių savivaldybėje posėdžiavusi Šiaulių oro uosto darbo grupė nutarė rengti oro uosto plėtros planą. Ketinama per Šiaulių oro uostą ne tik eksportuoti, bet ir importuoti ne tik galvijus, bet ir kitus gyvūnus. Pavyzdžiui, dramblius. „Master“ planas Oro uosto darbo grupė, pritarusi rudenį parengtai galimybių studijai, pritarė ir oro uosto plėtojimo plano, kuris dar vadinamas „Master“ planu, rengimui.

Daug metų pasaulinėje rinkoje gamyba augo sparčiau nei vartojimas. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi– sparčiau auga vartojimas. Ir šia padėtimi gali pasinaudoti Lietuva. Kol kas taip ir yra– šiuo metu žemės ūkio ir maisto gamybos sektorius Lietuvos ekonomikai yra labai svarbus. Sėkmės kryptis – besivystančios rinkos 2009-aisiais – pirmais krizės metais tik žemės ūkis išvengė kritimo ir net pakilo 1,6 proc.

Rinkos informacinės sistemos duomenimis, šiemetinį spalį šalies įmonėse padidėjo paukštienos gamyba. Paukščių skerdimų apimtys Lietuvos įmonėse sudarė 3,58 mln. vnt. ir, lyginant su rugsėjo mėnesiu, padidėjo 7,1 proc., o lyginant su 2009-ųjų spaliu - 3,2 proc. Iš to skaičiaus broilerių skerdimų skaičius 2010-ųjų spalį, lyginant su rugsėju, padidėjo 11,4 proc., o kalakutų bei vištų dedeklių buvo paskersta 4,8 ir 47,7 proc. mažiau.

Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios trys pieno perdirbimo įmonės, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio Sūris“ ir Vilkyškių pieninė, per tris šių metų ketvirčius uždirbo iš viso 30,354 mln. Lt konsoliduoto grynojo pelno, tai 17,05 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Visą pelną įmonėms sužėrė eksporto rinkos. „Pieno centrui“ priklausančių įmonių konsoliduoti pardavimai per tris ketvirčius sudarė 1,023 mlrd. Lt ir buvo 1,85 proc. didesni nei prieš metus (1,005 mlrd.

Europos Komisija pagerino šių metų Lietuvos BVP prognozę, tačiau nebuvo tokia optimistiška dėl ateinančių metų. EK prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas turėtų siekti 0,4 proc., o kitais metais šis rodiklis turėtų siekti 2,8 proc. Šalies ekonomikos augimas buvo varomas padidėjusio eksporto kiekio įvairiose pramonės šakose, kurį paskatino Lietuvos konkurencingumas kainų atžvilgiu.

Irako vyriausybė planuoja sudaryti sandorį su britų ir olandų įmone „Royal Dutch Shell“ bei Japonijos bendrove „Mitsubishi“, pagal kurį kompanijos turės galimybę dalyvauti eksploatuojant gamtinių dujų telkinius pietinėje šalies dalyje, praneša Irako naftos pramonės ministerija. Sandoriui, kuris įvertintas 15-17 mlrd. dolerių, turi pritarti Irako vyriausybė. „Royal Dutch Shell“ jau sudarė sutartį su Irako vyriausybe dėl vieno stambiausių naftos telkinių - Mainuno - eksploatavimo.

Baltarusijos pieno perdirbėjai norėtų įsivežti lietuviško pieno ir neslepia savo planų įžengti į Europos Sąjungos pieno rinkas. Lietuvos pieno perdirbėjai atsargiai vertina kaimynų norus ir sako, kad kaina, kurią žada mokėti Baltarusijos perdirbėjai, nėra aukšta, todėl mūsų ūkininkai neturėtų ja susigundyti. Viename Baltarusijos pieno kombinatų perdirbamas tik Gardino srityje perkamas pienas.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,5 procento, o importuotų prekių – 1,2 procentų 2010 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, eksportuotų prekių kainų pokytį lėmė padidėjusios maisto produktų – 2 procentais, rafinuotų naftos produktų – 0,4 procento, chemikalų ir chemijos pramonės gaminių – 0,5 procento kainos bei 3,6 procento sumažėjusios kompiu­terinių, elektroninių ir optinių gaminių, 1,1 – guminių ir pl...

Puolę Lietuvoje supirkinėti mėsinius galvijus turkai padėjo per kelis mėnesius kainas padidinti beveik 50 proc. Teigiama, kad eksportuotojai primiršo net ilgus metus pelningiausia buvusią Rusijos rinką. „Verslo žinios“ pirmadienį rašo, kad paskui paaugusią paklausą nuo 3,4 Lt/kg už gyvąjį svorį, kiek mokėta vasaros viduryje, kaina šoktelėjo iki 5 Lt/kg. „Mano skaičiavimu, iš Lietuvos į Turkiją išvežama iki 80 proc. šalyje užauginamų jaučių. Tai daugiau nei buvo vežama į Rusiją.

Kinijos automobilių gamintojas „Anhui Hualing Automobile Co. Ltd“, per metus parduodantis po 30 000 CAMC markės sunkvežimių, yra tik vienas iš šios šalies „mažylių“, didžiausią savo produkcijos dalį skiriantis eksportui. CAMC įvairios paskirties transporto priemones jau galima sutikti ne tik Azijos, bet ir Europos bei Afrikos žemynų keliuose ir statybų aikštelėse, o netolimoje ateityje šios markės kiniški sunkvežimiai, pasak gamintojų,  pasieks ir Šiaurės Ameriką.

Lietuvos eksportas trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo, o statybų sektorius po ilgos pertraukos fiksavo pagyvėjimą.  Su eksporto sėkme susijusios gamintojų kainos šalyje mažėjo, užsienyje – didėjo, o infliacija ūgtelėjo. Lietuvoje pramonės produkcijos didėjimo metiniai tempai buvo didesni nei vidutiniai ES ir euro zonos šalyse. Spalio mėnesį infliacija ir gamintojų produkcijos kainos augo.

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje. Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai.

Tarptautinė skubių siuntų bendrovė TNT ėmėsi papildomų saugumo priemonių norėdama apsaugoti klientus ir jų siuntas, o taip pat savo darbuotojus bei tinklą nuo galimų teroristinių išpuolių. Bendrovė sugriežtino oro ir žemės transporto kontrolę, įvedė būtiną visų siuntų patikrą TNT atstovybėse (tarp jų ir „TNT Lietuva“ padalinyje), o taip pat subrangovų įmonėse bei partnerių oro linijų bendrovėse.

Šiais metais auga tiek lietuviškų prekių eksporto į Vokietiją apimtys, tiek Lietuvos verslo susidomėjimas plėtros galimybėmis vienoje pagrindinių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos verslo interesų augimą Vokietijoje liudija tiek statistiniai prekybos duomenys, tiek mūsų šalies verslininkų investicijos Vokietijoje.

Penktadienį Vilniuje prasidėsiančios parodos-mugės „Latvijos prekių ir paslaugų dienos“ metu Latvijos verslininkai pakvies lankytojus susipažinti su latviškais gaminiais ir paslaugomis, siekdami pademonstruoti jų aukštą kokybę ir konkurencingumą Lietuvos rinkai.

Kinijos eksporto augimas šiemet buvo akivaizdus, nepaisant šalies greitos ekonominės plėtros sulėtėjimo. Kinijos prekybos perteklius spalio mėnesį pasiekė antrą pagal dydį lygį šiais metais, praneša BBC. Eksportas augo 22,9 proc. daugiau nei pernai, o importas pakilo 25,3 proc., nors naujausia informacija rodo, kad Kinijos plėtra silpnėja. 27,1 mlrd. dolerių (17 mlrd. eurų) perteklius smarkiai padidėjo lyginant su rugsėjo 16,9 mlrd.

Medienos perdirbėjai pajamų ir užsakymų augimą skaičiuoja nuo praėjusių metų pirmo pusmečio pabaigos. Atsigaunant Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos rinkoms, sujudimą ir užsakymų gausą šiandien jaučia visas medienos sektorius: medienos perdirbėjai, baldininkai ir popieriaus gamintojai, rašo „Verslo žinios". Kai kurie jų neslepia vos spėjantys dirbti ir vykdyti užsakymus, kurių gausiau kol kas plaukia tik iš eksporto rinkų. „Tie, kurie orientuoti į eksportą, jaučia ir teigiamos dinamikos.

Siekiant apsisaugoti nuo galimo afrikinio kiaulių maro ligos užkrato patekimo į Lietuvą, uždraustas gyvų kiaulių eksportas į kai kurias Rusijos Federacijos teritorijas. Jose yra užfiksuota afrikinio kiaulių maro ligos atvejų, baiminamasi, kad per transporto priemones šios ligos užkratas pateks ir į Lietuvą.

Ukraina ateityje pradės gauti naftos ir dujų iš Venesuelos. Apie tai paskelbė Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. V. Janukovyčiaus teigimu, jam pavyko pasiekti susitarimą su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu, praneša lenta.ru, remdamasi Ukrainos žiniasklaida. Ukrainos vadovas pridūrė, kad naftos gavimas taps vienu iš prioritetų dvišaliuose Ukrainos ir Venesuelos santykiuose. V. Janukovyčius taip pat sakė, kad susitarė dėl Venesuelos diplomatinės atstovybės Ukrainoje atidarymo.

Verslininkai gali pretenduoti į nuo 30 iki 175 tūkst. litų paramą. VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" kviečia Lietuvos verslininkus sudaryti ne mažiau kaip 5 eksportuojančių įmonių grupę ir nuo šiandien pateikti paraiškas dalyvavimui parodose, misijose, konferencijose ar seminaruose. „Taip galėsime pagelbėti plačiam įmonių ratui, kad jos galėtų išvykti į renginius užsienyje.

Vienos iš Lietuvos kojinių rinkos lyderių Kauno bendrovės „Skinija“ pardavimai per devynis šių metų mėnesius pasiekė 15,9 mln. litų – 12 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (14,2 mln. litų). Bendrovės eksportas per pirmuosius tris 2010 metų ketvirčius siekė beveik 9 mln. litų – 28 proc.  daugiau nei per atitinkamą 2009 m. laikotarpį.

Rusija verčiau importuos ginklus, nei pirks pasenusius rusiškus jų modelius, pirmadienį pareiškė šalies gynybos ministras.Interviu savaitiniam Rusijos leidiniui „Newsweek“, gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas sakė, kad ateinančiais metais 600 mlrd. dolerių ginkluotųjų pajėgų modernizavimui išleisti ketinanti Rusija dairysis užsienyje. „Mūsų ginklai dažnai neatitinka nustatytų reikalavimų. Šioje situacijoje mes elgiamės kaip vartotojai.

Teko skaityti palyginimą, kad ekonomika – kaip laužo įkūrimas lietuje. Galima ugnį įdegti dviem būdais: - Bandyti uždegti šlapias malkas ar ilgai laukti kol jos išdžius. - Malkas sumesti bet kaip, užpilti degiu skysčiu ir mėgautis šiluma. Iš išorės į Lietuvą buvo įvežta daug kapitalo. Deja, pasibaigus pigiems pinigams, labiausiai nukentėjo tie, kurie per arti šildėsi prie skolintų banknotų laužo.

Kinija yra ant nuskurdimo ribos dėl prarasto dešimtmečio. Šalia Pekino krizės Japonijos ekonomikos negalavimas atrodo kaip vaikų žaidimas, teigiama foreignpolicy.com. Šiemet Kinija pralenkė Japoniją, kaip didžiausią ekonomiką išvysčiusi šalis. Stebina tai, kad Japonija yra vis dar Nr.2. Kaip tolimas giminaitis, kurio mirtis primena, jog jis kažkada buvo gyvas, Japonija nusipelnė dėmesio už savo tylų slinkimą iš pasaulio arenos.

Dėl spartesnio nei prognozuota eksporto augimo pirmąjį šių metų pusmetį bankas „Swedbank“ gerina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes ir žada, kad šalyje krizė baigsis ateinančių metų viduryje. Tačiau sparčiau iš krizės dugno 2011-2012 metais leis pakilti vidaus vartojimo atsigavimas. „Tų žalių daigų ekonomikoje vis daugiau, antras ketvirtis parodė, kad atsigavimas yra tvarus, tačiau krizė žmonėms baigsis ne tada, kai bus graži statistika, o kai pilnės žmonių kišenė.

Nepalankūs orai ir kenkėjai sunaikino iki 20 proc., o kai kur ir trečdalį bulvių derliaus visoje Europoje. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka Vos prasidėjus bulviakasiui, lietuviškomis bulvėmis pradėjo domėtis ne tik nuo sausros nukentėjusi Rusija, bet ir liūčių merktos Europos Sąjungos šalys, tad pavasarį vietinių bulvių rinkoje gali nebelikti. Kai kur bulvės visai pražuvo „Pirmiausia kasame bulves tuose laukuose, kurie labiausiai įmirkę. Čia derlius beveik perpus mažesnis.

Ir taip katastrofiškai sumažėjęs naudotų automobilių eksportas iš Lietuvos į Rusiją gali visai nutrūkti. Šalies kaimynės Pramonės ir prekybos ministerija nusprendė skatinti pirkti naujus automobilius, todėl žemesnį nei „Euro 4“ ekologinį standartą atitinkančių automobilių transporto mokestį siūloma padidinti 1,2–2 kartus. Aišku, kad senos gamybos „Euro 3“ ar „Euro 2“ standarto reikalavimus atitinkančių automobilių laikyti ar juo labiau juos pirkti išvis neapsimokės.

Vokietijos ekonominiai rodikliai bendrame Europos kontekste nustebino: antrojo pusmečio augimas siekė 2,2 proc. ir buvo didžiausias iš visų ES šalių. Prieš tai ekonomistai prognozavo tik 1,3 proc. augimą. Ar toks Vokietijos ekonomikos augimas turėjo įtakos kitų šalių ekonomikoms? Kitoms – iš dalies, Lietuvai – ne. Nors klausimas, kiek Vokietija lemia kitų šalių atsigavimą, yra diskutuotinas, tačiau pažymima, kad šalims šis Vokietijos augimas yra atnešantis naudos.

Vežėjai mėgina atsiauginti raumenis, pasinaudodami trapiu Europos atsigavimu: atsiradus paslaugos poreikiui, didina vežimo paslaugų kainas. Jos kol kas auga simboliškai, tačiau tai bendrovėms leidžia tikėtis pelno. Ar atsigavimas bus tvarus, anot vežėjų, parodys ruduo. „Šiemet kainos kilo. Galima sakyti, kad kainos dabar bent jau tokio lygio, kad transporto sektorius gali dirbti nenuostolingai.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., eksportuotų prekių kainos padidėjo 1 procentu, o importuotų prekių – 2,6 procento. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai, palyginti su ankstesniu mėnesiu 2010 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn.

Rusija, kurios žemės ūkis siaubingai nukentėjo nuo sausros ir gaisrų, per metus gali importuoti mažiausiai 5 mln. tonų javų, „Vedomosti" cituoja šaltinius vyriausybėje. Šiuo metu vyriausybėje vyksta diskusijos kokį kiekį javų reiktų įsivežti. Didžiausios importo apimtys numatomos iš Kazachstano. Žemės ūkio atstovas spaudai paneigė „Vedomosti" informaciją apie planus importuoti grūdus.

Didžiausia pasaulyje miežių tiekėja Ukraina ketina gerokai apriboti jų bei kviečių eksportą. Išvežti grūdus jau visiškai uždraudė Rusija, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Naujienų agentūros „Reuters" šaltinių teigimu, miežių ir kviečių eksportas šiemet bus sumažintas daugiau nei perpus, palyginti su praėjusiais metais. Galutinis sprendimas dėl apribojimų turi būti priimtas šiandien. Ukraina dalį derliaus prarado dėl atšiaurios žiemos ir neįprastai kaitrios vasaros.

2010 m. birželio mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 35 ir 32 procentais, informuoja statistikai. Birželį eksportuota prekių už 4,6 mlrd. litų, importuota – už 5 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,4 mlrd. litų ir buvo 3,5 procento didesnis nei 2009 m. birželio mėn. Prekybos su ES valstybėmis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus PVM deklaracijų duomenis.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 metų gegužę, palyginti su balandžiu, eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,4, o importuotų prekių – 1,1 procento.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nurodo, kad vykdant pagrindines šiandienos Lietuvos ekonominės diplomatijos užduotis - eksporto skatinimą ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą - tikimasi svarios Lietuvos garbės konsulų pagalbos.

Laivai Klaipėdos jūrų uoste kraunami lauko sąlygomis, todėl darbai stabdomi stipriai lyjant ir įsisiautus audrai. Tada vagonai stovi, atvyksta kiti ir taip susidaro ilgos eilės. Už vagonų prastovas baudas moka grūdų eksportuotojai, iš anksto galimoms išlaidoms ištraukę pinigus iš ūkininkų. Baudos auga ir per krizę Klaipėdos jūrų uoste susidarė paradoksali padėtis. Lietuviai grūdų supirkėjai-eksportuotojai (per sezoną Lietuva eksportuoja 1,8–2 mln.

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2010 m. gegužės mėn. eksportuota prekių už 4,4 mlrd. litų, importuota - už 4,6 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,2 mlrd. litų ir buvo 66,2 procento mažesnis nei 2009 m. gegužės mėn. Prekybos su ES valstybėmis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus PVM deklaracijų duomenis. 2010 m. gegužės mėn., palyginti su 2009 m. gegužės mėn.

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2010 metų gegužę eksportuota prekių už 4,4 mlrd. litų, importuota – už 4,6 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,2 mlrd. litų ir buvo 66,2 proc. mažesnis nei 2009 metų gegužę. Prekybos su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų duomenis.

Statistikos departamentas praneša, kad, galutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2009 metais eksportuota prekių už 40,7 mlrd. litų, importuota – už 45,3 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 4,6 mlrd. litų ir buvo 73,8 procento mažesnis nei 2008 metais. Prekybos su Europos Sąjungos valstybėmis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų duomenis.

Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalys iki šiol gana gerai išgyveno finansinę krizę ir įrodė, kad plačiai paplitęs nerimas ir skepticizmas, vyravęs prieš metus, buvo perdėti, teigia Europos bankininkystės tinklo „UniCredit“ ekonomistai.