ekonomikos augimas

Japonijos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, įvertis penktadienį buvo sumažintas iki 1,2 proc. nuo praėjusio mėnesio viduryje skelbto preliminaraus, kuris buvo solidžiausias nuo 2020-ųjų pabaigos – 1,5 procento. Tokį oficialiosios statistikos patikslinimą lėmė silpnesnė nei anksčiau skaičiuota vidaus paklausa bei kuklesnės verslo investicijų apimtys trečioje pagal dydį pasaulio ekonomikoje.

Lietuvos ekonomikos, arba bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5 proc. (palyginamosiomis kainomis, 47,13 mlrd. eurų), o 2024–2026 metais jis turėtų stiprėti ir siekti apie 3 proc. kasmet, pirmadienį panešė Finansų ministerija, atnaujinusi ekonominės raidos scenarijų.  Pernai gruodį ministerija prognozavo 0,7 proc. BVP augimą šiemet ir po 3 proc. 2024–2025 metais.  Vidutinė metinė infliacija, numatoma, sieks 8,5 proc.

Pasaulio bankas antradienį perspėjo, kad pasaulinė ekonomika yra atsidūrusi „pavojingai arti“ nuosmukio ir sumažino savo prognozę 2023 metams, atsižvelgdamas į aukštą infliaciją, didėjančias palūkanų normas ir Rusijos invazijos į Ukrainą padarinius.

Ekonomistai jau skaičiuoja, kaip autų kainos dėl brangusių žaliavų, o tai visada augina ir maisto kainas. Karo veiksmai stabdytų verslininkų investicinius planus ir galimai lėtintų ir visos Lietuvos ekonomikos augimą, taip pat – ir algų šuolius. Vienas svarbesnių klausimų – ar gali būti, kad užsivertų ir Lietuvos siena su Baltarusija. Tai reikštų visiškai stojusį krovinių tranzitą į Rytus ir šimtamilijoninius nuostolius. Savo kasdienybę įamžina vilkikų vairuotojai.

Karinis konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos kelia nemažai sumaišties ir Lietuvoje. Ekonomistai pažymi, kad dalį šio konflikto padarinių pajusime iš karto – dar labiau augs kainos. Anot jų, Rusijai turi būti skiriamos griežtesnės ekonominės sankcijos. Kitu atveju ne tik prarasime Ukrainos eksporto rinką, bet ir dau daugiau mokėsime už šildymą kitąmet.

Ekonomikos metinis augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas vienintelėje iš Baltijos valstybių, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Per pirmus tris šių metų metų mėnesius Lietuva sukūrė 2,4 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP). Latvijos ekonomikos metinis nuosmukis sausį-kovą siekė 1,5 proc., Estijos – 0,7 procento.

Europos Komisija (EK) paskelbė tarpines makroekonomines žiemos prognozes, kuriose, palyginti su 2019 m. rudens prognozėmis, numatomo Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimo tempo nepakeitė. Ekonomika išliks atspari nepalankiai situacijai išorės aplinkoje, tačiau to nepakaks, kad augimo tempas paspartėtų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prognozuojamu laikotarpiu ES ūkio raidai reikšmingą įtaką darys vidaus paklausa.

Lietuvos ekonomikos augimas jau trečius metus iš eilės yra spartesnis nei tikėtasi, pastebi ekonomistas Žygimantas Mauricas ir publikuotame komentare įvardija svarbiausias to priežastis. 2020-ieji, tikėtina, bus ketvirtieji metai, nes 2,4 proc. prognozuojamo BVP augimo kartelę Lietuva šiais metais turėtų įveikti (pvz., „Luminor“ prognozuoja 2,6 proc. augimą). Lietuvos spartesnį nei tikėtasi ekonomikos augimą lėmė šie veiksniai: 1. Pavydėtinas Lietuvos pramonės sektoriaus atsparumas.

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda sako, jog antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą skatino vidaus paklausa. „Galima būtų manyti, kad svorio centras persimeta į vidaus paklausą labiau, nes kaip matome teigiamam BVP pokyčiui daugiau įtakos turėjo prekyba, transportas ir saugojimas, apgyvendinimas bei maitinimas. Tai yra daugiau į vidaus rinką orientuoti ūkio sektoriai. (...) Kol kas stabili augimo trajektorija“, – BNS sakė G. Nausėda.