„Pasaulio ekonomikos raida džiugių staigmenų nepateikė. Priešingai, optimizmo ženklų dar sumažėjo, nes daugelio šalių rezultatai pasirodė esą kuklesni, nei tikėtasi, o pakoreguotos augimo prognozės – prastesnės nei skelbtos pavasarį“, – sakė V. Vasiliauskas, apibendrindamas susitikimų išvakarėse pristatytą Pasaulio ekonomikos apžvalgą. Jis atkreipė dėmesį, kad „kitaip, nei ankstesniais metais, šį kartą dėl pablogėjusių prognozių „kaltesni“ ne besivystantys regionai, o išsivysčiusias šalis užklupę iššūkiai“.
TVF apžvalgoje išsivysčiusių šalių augimo perspektyva sumažinta 0,3 proc. punkto, palyginti su balandžio mėnesio prognozėmis. Besivystančių šalių augimo prognozės padidintos 0,1 proc. punkto.
Lietuvos ūkio augimo prognozė sumažinta 0,1 proc. punkto. Vis dėlto tikimasi, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6 proc. – sparčiausiai iš trijų Baltijos šalių.
Lietuvos banko vadovo vertinimu, išsivysčiusių šalių grupės augimą tebeslopina vis dar vangus investavimas, nepakankamai efektyviai išnaudojami darbo rinkos ištekliai ir turimas gamybinis potencialas, kitos įsisenėjusios struktūrinės problemos. Vis dėlto reikšmingiausią neigiamą poveikį šios šalių grupės prognozėms padarė pastaruoju metu sulėtėjęs JAV ūkio augimas bei Jungtinės Karalystės ir ES ekonominių santykių neapibrėžtumas, kuris gali tapti ilgalaikis.
V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad ekonominius lūkesčius smukdo ir akivaizdų neigiamą poveikį realiajai ekonomikai bei finansų sektoriui daro auganti protekcionizmo grėsmė, Europoje sustiprėjusios dezintegracinės nuotaikos.
„Būtent dabar, kai stringančiam ūkio varikliui reikia pagalbos ir visapusiškai palankios aplinkos, jo veikimą trikdo visas kompleksas neigiamų veiksnių, todėl akivaizdu, kad ir atsakas į juos turi būti kompleksinis“, – pažymi TVF diskusijose dalyvausiantis V. Vasiliauskas.
Jo įsitikinimu, TVF artimiausiais metais privalės imtis itin aktyvaus koordinatoriaus vaidmens užtikrinant, kad šalys neatidėliodamos imtųsi vykdyti rekomendacijas ir bendrai prisiimtus įsipareigojimus, kurie užtikrintų laisvą prekybą, stiprintų bankų sektorių ir viešuosius finansus, suteiktų būtiną pagreitį ūkio plėtrai ir atkurtų pasitikėjimą valstybių bei institucijų gebėjimais įgyvendinti savo sprendimus.
