egzaminai

Ketvirtadienį valdžios institucijos paskelbė, kaip atrodys šių metų brandos egzaminai.  Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė sako, kad egaminų organizavime bus pakeitimų.  „Patalpos bus ruošiamos ne vėliau kaip 12 valandų iki brandos egzamino pradžios, laikantis SAM rekomendacijų. Kaip ir praėjusiais metais, bus reguliuojami kandidatų srautai taip, kad būtų išvengiama artimo kontakto, mažesnio nei 2 metrų atstumo.

Valstybiniai brandos egzaminai šiemet neatidedami, jie prasidės dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Visų egzaminų trukmė prailginta 15 minučių, o tarp svarbiausių – lietuvių kalbos ir matematikos – egzaminų numatomas 10 dienų tarpas. Tai ketvirtadienį pranešė švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Jeigu visi elgsis atsakingai, galbūt ir abiturientai sutiks gegužės 21 dieną, paskutinį skambutį, mokykloje.

Vyriausybei priėmus sprendimą pratęsti karantiną ir esamus ribojimus dėl praktikos egzaminų, jie „Regitroje“ kol kas nebus atnaujinami. Šiuo metu praktikos egzaminų vykdymas sustabdytas iki kovo 31 d., tačiau ši data gali keistis Vyriausybei priėmus atskirus sprendimus dėl karantino sąlygų švelninimo. Atsižvelgiant į tai, kad situacija gali pasikeisti, kaip ir iki šiol, egzaminai bus atšaukiami etapais. Klientams daryti nieko nereikia, nes šis procesas vyksta automatiškai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad dėl karantino ir nuotolinio mokymosi iššūkių šiemet brandos egzaminai greičiausiai vėl bus atidėti, o tą laiką reikia išnaudoti intensyvioms abiturientų konsultacijoms. „Svarstome tą variantą. Labai norisi, kad jei pasitvirtintumėme tam tikrą atidėjimą, tuo metu vyktų intensyvus pasiruošimas egzaminams, papildomas pasiruošimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad egzaminų atsisakoma nebus. Ministrės teigimu, mokyklose gaunami pažymiai gali skirtis nuo realių mokinių gebėjimų. Pateikiame J. Šiugždinienės komentarus: „Visuomenėje vis įsiplieskiant diskusijoms, noriu pasidalinti skaičiais ir argumentais, kurie padeda suprasti, kodėl egzaminų atsisakyti negalime.

Vos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad šiemet abiturientams nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, pasipylė abiturientų siūlymai atšaukti ir valstybinio anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Abiturientai jaudinasi, kad egzamino metu gali užstrigti internetas ar sustreikuoti kompiuteris, tačiau anglų kalbos mokytojai egzamino dalies siūlo neatšaukti – kalbėjimas yra labai svarbi kalbinio ugdymo dalis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prakalbo apie tai, kas laukia, jei priešmokyklinukai nespės pasiruošti mokyklai. Ji atskleidė planus, kad tuomet priešmokyklinukų ugdymą svarstoma tęsti ir vasarą. Ministrė tikisi, kad sumažėjus sergamumui koronavirusu, abiturientai galės grįžti į klases. Pasak ministrės, jau rengiami ir planai dėl specialių nuotolinių konsultacijų ir video pamokų abiturientams.

Valstybinius egzaminus įmanoma surengti sklandžiai, taip pat spėti jiems pasiruošti, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Jolanta Karpavičienė. „Prezidentas mano, jog praeitų metų patirtis rodo, kad galima susitelkus užtikrinti sklandų valstybinių brandos egzaminų įgyvendinimą ir taip pat spėti jiems adekvačiai pasiruošti“, – trečiadienį po šalies vadovo susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene sakė J. Karpavičienė.

Atšaukti brandos egzaminų šiemet neplanuojama, tačiau svarstoma kai kurias egzaminų dalis vykdyti nuotoliniu būdu, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  Anot jos, egzaminų būtų sudėtinga atsisakyti, nes jie tiesiogiai susiję su stojimais į aukštąsias mokyklas. „Egzaminų atšaukti mes neplanuojame. Mes tikrai dedame pastangas padėti mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumų: organizuosime papildomas pamokas, papildomas konsultacijas dvyliktokams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, atsižvelgusi į tebesitęsiantį karantiną, pasirašė įsakymą, kuriuo visi šių metų abiturientai atleidžiami nuo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Iki šių metų visi abiturientai prieš privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turėjo išlaikyti ir įskaitą. Be jos abiturientui šio egzamino nebuvo leidžiama laikyti. Įskaita būdavo organizuojama mokyklose vasario-balandžio mėn.

Siūlymai keisti šių metų brandos egzaminų eigą ir atsisakyti lietuvių kalbos įskaitos suskaidė švietimo bendruomenę. Kol vieni tokią iniciatyvą sveikina, kitiems kyla klausimas – ar to tikrai reikėjo? Ne ką mažiau šurmulio kelia ir neišsipildę norai egzaminų atsisakyti iš viso – jie esą jau seniai nebeatitinka šių dienų realybės.

Artėjant brandos egzaminams daugėja ir diskusijų apie tai, kaip juos šiemet reikėtų vykdyti. Švietimo ministerija jau teikia savo pirmuosius siūlymus, bet abiturientai skundžiasi – nuotolinis mokymas veikia ir fizinę, ir psichologinę sveikatą, tad tinkamai pasiruošti egzaminams itin sunku.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) siūlo organizuoti brandos egzaminus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, tačiau atlikti keletą pakeitimų, atsižvelgiant į ugdymo nuotoliniu būdu aplinkybes. Atsisakyti brandos egzaminų nesvarstoma. NŠA Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šiandien pristatė siūlymus dėl 2020–2021 metų brandos egzaminų sesijos ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) organizavimo, tašoma ŠMSM pranešime spaudai.

Lietuvos moksleivių pasiekimai ir toliau ritasi žemyn. Jaunuoliams prastai su matematika, tūkstančiai neišlaiko valstybinio brandos egzamino ir visai nesidomi kitais tiksliaisiais mokslais, kurie jiems garantuotų aukštesnes pajamas ateityje. Blogėjančią situaciją šalies mokyklose rodo naujausi ugdymo įstaigų tyrimai. Mokyklų vadovai reitingus vertina atsargiai, pripažįsta, kad geri rezultatai pasiekiami tik sunkiu darbu ir ragina tobulinti ugdymo programas.

Nereikia įsivaizduoti, kad geriausiai moksleivius tam tikrose disciplinose gali paruošti tik elitinės didmiesčių gimnazijos. Tą kuo puikiausiai parodo gimnazijų reitingas pagal disciplinas, kur tarp šalies lyderių puikuojasi ir Telšių, Kėdainių, Ukmergės bei Šalčininkų rajonų mokyklos. Žurnalas „Reitingai“, kaip ir kasmet, pristato geriausių Lietuvos mokyklų pagal kiekvieną discipliną reitingą.

Abiturientai su nekantrumu laukia bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų, kurie turėtų paaiškėti jau šeštadienį, rugpjūčio 22 d. Vieni jaudinasi, kad nepavykus įstoti sugrius ateities planai, o kiti atskleidžia, kad nesėkmės atveju turi ir kitų tikslų. Stojant į aukštąsias mokyklas, abiturientams koją pakišti galėjo matematikos valstybinis brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, jo neišlaikė trečdalis abiturientų.

Klaipėdos miesto abiturientai valstybinius brandos egzaminus šiemet laikė geriau negu pernai, rašoma savivaldybės pranešime.  Tarp Klaipėdos miesto abiturientų – net 185 šimtukininkai. Iš jų – septyni abiturientai, surinkę po tris šimtukus ir vienas, gavęs net penkis šimtukus! „Itin maloniai stebina uostamiesčio abiturientų pasiekti valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Šiemet valstybinio matematikos egzamino neišlaikė beveik trečdalis abiturientų. Ekspertai tikina, kad šįsyk užduotys nebuvo tokios painios, bet moksleivių sugebėjimai kasmet prastėja ir kelia nerimą.  „Mokytojai kaip tik sako, kad matematikos užduotys buvo lengvesnės nei ankstesniais metais.

Lietuvos abiturientai šiandienos laukė su nekantrumu ir net baime. Paskelbti dėl pandemijos šiemet kiek vėliau prasidėjusio abitūros egzaminų maratono rezultatai. Jei anglų kalba ar istorija dvyliktokams sekėsi kaip iš pypkės, tai matematikos egzaminas šiemet buvo blogiausiais istorijoje. Jo neišlaikė kas trečias – 5 tūkstančiai Lietuvos moksleivių. Itin sėkmingai 12-okams sekėsi anglų kalba. Iš 18 tūkstančių laikiusiųjų nepasisekė vos vienam procentui.

Trečiadienį pradėti skelbti brandos egzaminų rezultatai. Nors anglų kalbos rezultatai yra bene geriausi, tačiau situacija dėl matematikos egzamino švietimo specialistų nedžiugina. Tvirtinama, kad dėl to gali būti neužimta tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų. Tarptautinių santykių ir politikos instituto (TSPMI) dėstytoja Nerija Putinaitė tvirtina, kad dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo švietime, bus neužimta mažiausiai 4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Trečiadienį pradėti skelbti chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų rusų ir anglų, matematikos, istorijos, geografijos ir biologijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.  „Anglų kalbos rezultatai jau daugelį metų yra puikūs. Iš 18022 šiemet laikiusiųjų anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą 9 proc. kandidatų gavo šimto balų įvertinimus, o neišlaikė vos 1 proc. Istorijos egzamino rezultatai taip pat labai geri.

Tokio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nebuvo jau penkerius metus – šimtukus gavo 214 abiturientų. Kol Nacionalinė švietimo agentūra džiaugiasi abiturientų rezultatais, ekspertai svarsto, kad tokį pasiekimą galėjo lemti karantinas bei politikų ir švietimo valdininkų pataikavimas abiturientams prieš Seimo rinkimus.

Abiturientai nekantriai laukia egzaminų rezultatų. Pirmieji lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino rezultatai paaiškės penktadienį. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pranešė baigianti vertinti abiturientų darbus ir vertintojos papasakojo, kokias tendencijas jau mato. Pasak NŠA direktorės Rasos Krasauskienės, šiemet proveržio nėra: rezultatai nepagerėjo ir jie turėtų būti panašūs, kaip ir praėjusiais metais.

Trečiadienį valstybiniu matematikos egzaminu prasideda pakartotinė brandos egzaminų sesija. Ji truks iki rugpjūčio 4 dienos. Pakartotinėje sesijoje brandos egzaminus gali laikyti tie mokiniai, kuriems pagrindinės sesijos dalykų brandos egzaminai buvo atidėti dėl pateisinamos priežasties. Ar priežastis tikrai pateisinama ir ar atidėti egzaminus, sprendžia mokyklos vadovas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, pakartotinėje sesijoje dalyvaus per 1,3 tūkst. jaunuolių.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Šią savaitę šalies abiturientai laiko tris valstybinius egzaminus. Pirmadienį vyko lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, trečiadienį jie laikė anglų kalbos egzaminą, o penktadienį – matematikos. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė sako, kad yra dvi medalio pusės: abiturientai džiaugiasi, kad greičiau pasibaigs egzaminų sesija, bet kas antrą dieną vykstantis egzaminas labai vargina.

Trečiadienį, liepos 1 d., Lietuvos abiturientai bandys savo jėgas laikydami anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys beveik 19 tūkst. moksleivių. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Lietuvos abiturientai jau išbandomi valstybinių brandos egzaminų. Praėjusią savaitę pradėję nuo užsienio kalbų egzaminų žodžiu, šiandien jie mėgino įveikti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino sunkumus.  Ko šiemet tikėtis iš egzaminų, su kokiais iššūkiais susiduria abiturientai ir ką turi žinoti jų tėvai kalbamės su Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. Šiandien vyko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas.

Prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientams buvo rekomenduojama savanoriškai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones ir vienkartines pirštines, tačiau po egzamino jaunuoliai sakė nematantys tame prasmės, todėl apsauginių kaukių ar pirštinių nedėvėjo.

Lietuvoje abiturientai jau praėjusią savaitę pradėjo laikyti valstybinius brandos egzaminus. Startiniu išbandymu tapo užsienio kalbų egzaminai žodžiu, o šiandien visoje Lietuvoje vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kuris vienintelis yra privalomas. Apie tai, ko tikėtis iš egzaminų, kaip suvaldyti stresą bei nerimą ir ką turi žinoti abiturientų tėvai, pasakoja Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Abiturientų pirmadienį laukė rimtas iššūkis – visoje Lietuvoje vyko privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Šiemet abiturientai galėjo pasirinkti iš 4 temų. Dvi iš jų samprotavimo, o kitos – literatūrinės. Nors egzamino trukmė 4 valandos, abiturientai Vilniaus Žvėryno gimnazijos duris varstė jau po dviejų su puse valandų.

Pirmadienį visoje Lietuvoje vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kuris vienintelis yra privalomas. Egzaminą laiko visi siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų. Egzaminas vyksta keturias valandas – nuo 9 iki 13 valandos. „Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių – temų.

Visą mėnesį vėluoja ir dar su papildomomis apsaugos priemonėmis – taip šiemet prasideda abiturientų iššūkių metas, brandos egzaminų sesija. Pirmasis žinių patikrinimas –  anglų kalbos egzamino žodinė dalis. Egzaminų rengėjai ir pedagogai tikina, kad net tris mėnesius trukęs karantinas abiturientų rezultatams smarkiai pakenkti neturėtų, o štai po šią savaitę vykusio egzamino moksleiviai neslepia, kad kartais mokslas nuotoliniu būdu pareikalaudavo milžiniškų valios pastangų.

Pirmadienį prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Pirmas egzaminas pagrindinėje sesijoje bus anglų kalbos valstybinis egzaminas, o paskutinis – fizikos valstybinis egzaminas.

Pirmadienį beveik 30-ies tūkstančių abiturientų laukia didieji išbandymai – prasideda egzaminų sesija. O šiemet jiems teks atlaikyti ir naujoves dėl koronaviruso pandemijos. Kiekvieną dvyliktoką prie mokyklos durų pasitiks administracijos darbuotojai su termometru. Pageidaujama, kad abiturientai atsineštų ir veido kaukes. Ministras tikina, kad ir moksleiviai, ir egzaminų centrais tapusios mokyklos pasirengusios iššūkiams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius kartu su Nacionalinės švietimo agentūros direktore Rūta Krasauskiene šiandien lankėsi Vilniaus „Minties“ ir Vilniaus rajono Pagirių gimnazijose. Mokyklose, kurios yra ir valstybinių egzaminų centrai, ministras ir agentūros vadovė apžiūrėjo, kaip paruoštos patalpos saugiam egzaminų laikymui, susitiko su egzaminų vykdytojais ir paskirtais stebėtojais, rašoma ŠMSM pranešime spaudai.

Jau kitą savaitę (birželio 22 d.) prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Pirmas egzaminas pagrindinėje sesijoje bus anglų kalbos valstybinis egzaminas, o paskutinis – fizikos valstybinis egzaminas. Liepos 22 d. prasidės pakartotinė sesija, kuri tęsis iki rugpjūčio 4 d. „Šiais metais egzaminus laikys daugiau nei 26 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių.

Artėjant egzaminų akimirkai dauguma abiturientų jaučia milžinišką stresą, o įtampa, atrodo, darosi nepakeliama. O juk egzaminą norisi ne tik išlaikyti, tačiau pademonstruoti visus savo sugebėjimus ir gauti aukščiausius rezultatus. Kaip iš egzamino gauti maksimumą geriausią patarimą gali duoti ne mokytojai, tėvai ar draugai, tačiau tie, kuriems šį tikslą pasiekti pavyko.

Karantinas į Lietuvos abiturientų kasdienybę įnešė sumaišties ir nežinios, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) moksleiviams leido atsisakyti dalies pasirinktų brandos egzaminų. Labiausiai abiturientai skubėjo atsisakyti matematikos brandos egzamino, rečiau atsisakyta anglų kalbos valstybinio egzamino.

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas.

Nors dvyliktokai nepatenka į rizikos grupę, bet jiems šiuo metu lygiai taip pat svarbu saugotis kaip ir vyresnio amžiaus žmonėms ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Tai patvirtina ir egzaminams šiuo metu besiruošianti abiturientė Miglė, kuri nerimauja tiek dėl pasiruošimo egzaminams, tiek dėl baimės susirgti, kad netektų egzaminų metu būti saviizoliacijoje. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip egzaminai vyks tiems, kurie privalės likti izoliacijoje.

Lietuvos švietimo taryba gegužės 7 d. posėdyje svarstė klausimą, ar reikia mažinti reikalavimus įgyti vidurinį išsilavinimą ir brandos atestatą ir ar užtektų vieno egzamino įvertinti jauno žmogaus brandai (šiuo metu, norintis įgyti vidurinį išsilavinimą, turi išlaikyti du brandos egzaminus arba vieną brandos egzaminą ir apsiginti brandos darbą), rašoma pranešime spaudai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto siūlymą leisti brandos atestatą gauti išlaikius tik vieną egzaminą, tačiau tam nepritaria nei Švietimo taryba, nei Prezidentūra.

Estijos vyriausybė pirmadienį pritarė švietimo ir mokslo ministrės pasiūlymui šiemet nerengti pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, o vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus padaryti neprivalomus, leidžiant užbaigti vidurinę mokyklą jų nelaikant. „Mes nuodugniai aptarėme šį klausimą su tėvais, moksleiviais, mokytojais ir mokyklų vadovybių atstovais ir pasiekėme bendrą sutarimą, kuriam taip pat vienbalsiai buvo pritarta, kaip žinoma iš vėlesnių atsiliepimų.

Premjeras Saulius Skvernelis aptarė tolesnę karantino eigą. Premjeras „Facebook“ dalinosi žinute, kad brandos egzaminai bus organizuojami. Jie bus planuojami nuo birželio 22 d., kad abiturientai galėtų stoti į aukštąsias mokyklas. „Kaip ir žadėjome, pasitarę su ekonominiais partneriais, svarstome galimybes atnaujinti kai kurių verslų veiklą. Sąlyga – laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų.

Kol neatsakyta į klausimą, įvyks valstybiniai brandos egzaminai ar vis tik bus priimtas sprendimas juos nukelti, iki balandžio vidurio abiturientai priversti laukti su nerimu. Pedagogų ir švietimo specialistų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria – vieni mato galimybę vietoj egzaminų abiturientus vertinti pagal jų metinius pažymius, kiti sako, kad be brandos egzaminų grius abiturientų likimas.

Šiais mokslo metais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) dešimtokams ir nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) nevyks, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dešimtokams bus pasiūlyta savarankiškai atlikti PUPP lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos užduotis nuotoliniu būdu ir įsivertinti savo pasiekimus. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas būtų išduodamas įrašant metinius įvertinimus.

Lietuvoje ir toliau augant koronaviruso susirgimų skaičiui, šalyje pirmadienį bus paskelbtas karantinas. Būtent tai keičia ir mokymo įstaigų planus – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakoregavo ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščius. 2020 metų kovo 13 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais yra pakeisti 2019–2020 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščiai.

Vairavimo egzaminai – nemažai streso keliantis iššūkis, apie kurį sklando mitai bei legendos.  Apie tai, kokios yra dažniausios būsimų vairuotojų klaidos, kaip jų išvengti kas lemia, kad „Regitros“ slensčius tenka minti ir dešimtis kartų, tv3.lt studijoje kalbamės su „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Šuminu.