eduardas vaitkus

Pirmadienį aštuoni kandidatai į prezidentus susitiko antruosiuose debatuose, kuriuose diskutavo apie Lietuvos gynybą. Nors Lietuva, būdama NATO narė, gynybai skiria nemažai dėmesio ir lėšų, tačiau norint atgrasinti karą Ukrainoje pradėjusią Rusiją teks investuoti dar daugiau, o prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl jo požiūris gynybos klausimais itin svarbus.

Prorusišku kandidatu į prezidento postą laikomas Eduardas Vaitkus kontroversiškai vertinamas dėl savo pažiūrų prieš NATO ir Europos Sąjungą bei skleidžiamo nepasitikėjimo ukrainiečiais, be to, dažnai prisimenama jo kritika valdžiai pandemijos metu. Prezidento rinkimuose save iškėlęs medikas E. Vaitkus siaučiant koronaviruso pandemijai teigė, kad žmonės pernelyg buvo gąsdinami privalomu kaukių nešiojimu ir tvirtino, jog panaudojus 5G ryšį bus kontroliuojamos piliečių mintys.

Prieštaringai vertinamas kanditatas į prezidentus medikas Eduardas Vaitkus yra pateikęs į vieną klausimų keliantį teiginį tiek apie Rusiją, Ukrainą ir kitas aktualijas. Dėl tokių pareiškimų jam net teko pakoreguoti prezidento rinkimų programą. Sprendimo projekte VRK buvo nurodžiusi, kad E. Vaitkaus programa neatitinka reikalavimų – joje yra teiginių prieš Lietuvos narystę NATO, skleidžiamas nepasitikėjimas ukrainiečiais.

Kandidatai į prezidentus pirmadienį vakare dalyvavo pirmuosiuose debatuose apie užsienio politiką, kuriuose pristatė savo požiūrį į pagrindines Lietuvos užsienio politikos problemas, pasisakė apie ryšius su karą sukėlusia Rusija bei jos satelite Baltarusija, diskutavo apie santykius su Kinija, kuri vis dar pyksta ant Lietuvos, nes Vilniuje buvo leista atidaryti Taivano pavadinimo ekonominę atstovybę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį atmetė į prezidentus kandidatuojančio Eduardo Vaitkaus prašymą panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą premjerę Ingridą Šimonytę registruoti kandidate į šalies vadovo postą. Kaip ketvirtadienį pranešė VRK, ginčas kilo, kai E. Vaitkus nesutiko su VRK sprendime pritaikyta Rinkimų kodekso norma.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį nusprendė rinkimų leidinyje spausdinti į prezidentus kandidatuoti norinčio Eduardo Vaitkaus programą. Už balsavo septyni komisijos nariai, trys buvo prieš, viena komisijos narė susilaikė. Posėdyje dalyvavo E. Vaitkus su savo advokatu Mažvydu Misiūnu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), šią savaitę išnagrinėjęs į prezidentus kandidatuojančio E. Vaitkaus skundą, nutarė įpareigoti VRK iš naujo spręsti šį klausimą iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gavo Eduardo Vaitkaus skundą, kuriuos jis ginčija Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą nespausdinti jo programos prezidento rinkimų leidinyje. Tai Eltai patvirtino LVAT atstovė Kamilė Arbačiauskaitė. Anot jos, E. Vaitkaus skundą teismas gavo kovo 29 d., o balandžio 2 d. skundas buvo patikslintas.

Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. VRK duomenimis, popieriniuose lapuose deklaruoti 15833 balsavimo teisę turinčių rėmėjų parašai, dar 15 985 asmenys už jį pasirašė rinkėjo puslapyje. Priėmusi parašų rinkimo lapus VRK patikrins juos per dešimt dienų ir konstatuos galutinį surinktų parašų skaičių.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė kandidatų į prezidentus rinkimų leidinyje nespausdinti savo kandidatūrą keliančio Eduardo Vaitkaus programos. Antradienį aštuoniems VRK nariams balsavus už, trims buvus prieš ir dviem susilaikius, nuspręsta, kad šio politiko prezidento rinkimų programa neatitinka VRK nustatytų reikalavimų. „Nors programa ir buvo atnaujinta, iš esmės nurodyti trūkumai nepašalinti“, – sakė VRK darbuotojas Rokas Stabingis.

Kilus abejonių dėl mediko Eduardo Vaitkaus prezidento rinkimų programos, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ją paprašė pakoreguoti iki kitos savaitės pradžios. Kandidatas į šalies vadovus su tokiu prašymu sutiko, tą žada padaryti iki pirmadienio. Sprendimą dėl to, ar ją spausdinti rinkimų programų leidinyje, VRK priims kitą antradienį.

Pirmadienį „Karštai su tv3.lt“ studijoje buvo karšta – virė aršios diskusijos apie koronavirusą. Vieni teigė, kad tai eilinis virusas, o kiti, kad tai – mirtinai pavojinga liga. Iškilūs mūsų mokslininkai ir profesoriai Eduardas Vaitkus, Saulius Čaplinskas. Rūta Ustinavičienė nesutaria dėl viruso pavojaus. Išsiskiria nuomonės apie virusą ir tų, kurie jau patys juo prasirgo.

Ateinantį pirmadienį „Karštai su tv3.lt“ studijoje bus karšta – virs aršios diskusijos apie koronavirusą. Vieni teigs, kad tai eilinis virusas, kiti, kad tai – mirtinai pavojinga liga, o persirgusieji dalinsis savo patirtimi. Garsūs Lietuvos žmonės, medicinos profesoriai, virusologai ir jų nuomonės, bei siužetai iš lietuvių, gyvenančių užsienyje – viruso tema bus nušviesta kaip niekad plačiai ir išsamiai.

Kauno klinikinei ligoninei laikinai vadovaujantis Kęstutis Mazurkevičius, grįžęs po atostogų, savo kabinete aptiko slaptą pasiklausymo įrangą. Dėl įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, praneša Lietuvos radijas. K. Mazurkevičius ligoninei laikinai vadovauja sujungus Kauno II klinikinę ir Raudonojo kryžiaus ligonines. Kova dėl šios gydymo įstaigos vadovo posto lydima kai kurių politikų įsikišimo ir skandalų.

Darbo partijos + jaunimo – kandidatų mintys 5.Valentinas BUKAUSKAS Atstovaudamas rinkėjams Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, siekiau ir toliau sieksiu, kad per brangiai kainuojančių apskričių viršininkų administracijų funkcijos būtų perduotos savivaldybėms bei seniūnijoms. Be to, merai ir seniūnai turėtų būti tiesiogiai renkami. Esu įsitikinęs, kad šias žmonėms naudingas reformas gali įgyvendinti tik Darbo partija.

Kaip sako Kauno medicinos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Eduardas VAITKUS, padėtis sveikatos apsaugos srityje yra tokia, kad žmonių galimybės gydytis anaiptol nėra vienodos, o skirtumas tarp galimybių vis didėja. Vieni ligoniai tiriami ir gydomi naudojant naujausius metodus, o kiti, net sergantys ta pačia liga, gydomi gerokai paprastesniais metodais. Be to, socialinė nelygybė sveikatos paslaugų prieinamumo atžvilgiu kuo toliau, tuo labiau didėja.