ecb

Skardinė, kurią spardė Europos lyderiai, tapo statine. Dabar, kai kalbos apie bankų kapitalo atkūrimą tampa daugiau negu gandai, artėja Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pasirašymo data ir jau beveik priimta Graikijos finansinės pagalbos riba, panašu, kad euro zonos krizė artėja prie pabaigos, rašo „Business insider“. Spalis bus įtemptas mėnuo Euro zonos lyderiams, nes priešakyje laukia Europos Tarybos ir G- 20 susitikimai.

Penktadienį naftos kainos nežymiai didėja, bet laikosi žemiau 106 dolerių už barelį ribos. Naftos rinką palaiko Europos centrinio banko (ECB) sprendimas paremti euro zonos bankus ir optimistinės prognozės dėl ekonominės situacijos JAV - tikimasi, kad šalies ekonomika vis dėlto nenusiris į naują recesiją. Europos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė apie naujas bankų sistemos palaikymo priemones, o euro zonos valdžia pranešė apie rengiamą konkretų bankų rekapitalizavimo planą.

Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai. Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų.

Finansų rinkos veda pasaulį link dar vienos Didžiosios depresijos, kuri atneš nesuskaičiuojamų politinių pasekmių. Valdžios atstovai, ypatingai Europoje, prarado situacijos kontrolę. Jiems reikia susigrąžinti šią kontrolę ir tai jie turi padaryti dabar. Tam reikia žengti drąsius žingsnius. Pirma, euro zonos vyriausybės turi iš esmės susitarti dėl sutarties, kuri sukurtų bendrą euro zonos iždą.

Kaip praneša „bbc.co.uk“, šiuo metu jau yra parengti preliminarūs Euro zonos gelbėjimo plano apmatai. Įgyvendinant ambicingąjį planą, bus siekiama nubraukti net 50 proc. Graikijos vyriausybės skolų. Be to, planas numato padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – bent jau iki 2 trilijonų eurų. Europos šalių vyriausybės tikisi šį planą patvirtinti ne vėliau kaip per penkias ar šešias savaites. Praktinis šio plano įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas.

Didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) mažinti palūkanų normas, nes atsiranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad euro zoną gali ištikti recesija, informuoja „Associated Press“. Ekonomistai mano, kad sparčiai blogėjant ekonomikos perspektyvai ECB palūkanų normas gali sumažinti jau lapkritį. ECB šiemet jau du kartus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc.

Graikija įstrigo uždarame nemokumo, žemo konkurencingumo lygio ir vis gilėjančios depresijos rate, „Financial Times“ tinklaraštyje rašo ekonomistas Nourielis Roubini. Apsunkinta žiaurių fiskalinio griežtinimo priemonių, Graikija dabar artėja prie 200 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos lygio. Norėdama pabėgti iš šio uždaro rato, Graikija privalo pradėti tvarkingą ir organizuotą bankrotą, savanoriškai pasitraukti iš euro zonos ir grįžti prie drachmos.

Pirmadienį pasaulio centrinių bankų atstovai pareiškė, kad nors pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, jie nemano, kad jai gresia nauja krizė, tačiau yra pasirengę padėti bankams, jeigu to prireiks, praneša „Associated Press“. „Mes matome, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tačiau tikrai nemanome, kad gresia nauja recesija“, – centrinių bankų atstovų susitikimo metu sakė Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet.

Europos centrinio banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Juergenas Starkas atsistatydina iš pareigų, informuoja BBC. J. Starkas apie atsistatydinimą pranešė kaip tik tada, kai pasklido gandai apie banke įsivyravusius nesutarimus dėl vykdomos obligacijų išpirkimo programos. Pranešama, kad J. Starkas buvo vienas iš keturių ECB valdybos narių, balsavusių prieš skandalingą praėjusio mėnesio sprendimą atgaivinti obligacijų išpirkimo iš įsiskolinusių euro zonos narių programą.

Tarptautinis atsiskaitymų bankas (angl. Bank for International Settlements, BIS), kartais vadinamas centrinių bankų centriniu banku, paragino bankus pradėti didinti rekordiškai žemas bazines palūkanų normas ir tai daryti greičiau nei praeityje. Banko apžvalgoje teigiama, kad norint suvaldyti infliaciją ir sumažinti finansinio nestabilumo riziką, reikia griežtesnės pasaulinės pinigų politikos: „Centriniai bankai turi būti pasirengę padidinti palūkanų normas greičiau nei praeityje.

Europos centrinio banko (ECB) valdytojų tarybos narys pareiškė manąs, kad kitą savaitę bankas gali griežčiau kalbėti apie infliaciją. Bankas vis labiau nerimauja, kad augančios energijos ir maisto produktų kainos pakels atlyginimus ir dar labiau paspartins infliaciją. Pastaruoju metu rinką įtakoja ir suirutė kai kuriuose pasaulio regionuose.

Airijos centrinio banko vadovas Patrickas Honohanas, kalbėdamas per valstybinę radijo stotį RTE, neatmetė galimybės, kad šalis paprašys Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikti jai iš fondo nenumatytiems atvejams stambią paskolą, siekiančią "kelias dešimtis milijardų eurų". P. Honohanas tikisi, kad "paskola bus suteikta ir panaudota, esant būtinybei", pažymi "Bloomberg". Metinės paskolos palūkanos gali siekti maždaug 5 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB)ketvirtadienį vėl paliko galioti rekordiškai žemą – 1 proc. – bazinę palūkanų normą, galiojančią jau beveik pusantrų metų. Anot „The Financial Times“, toks plačiai nuspėtas žingsnis atspindi netikrumą dėl ekonomikos atsigavimo stiprumo ir tokių euro zonos šalių kaip Ispanija, Airija ir Graikija pažeidžiamumo. Šiose šalyse kapitalo iš ECB poreikis pastaruoju metu buvo stipriausiais.

Europos Centrinis bankas (ECB) padidino spaudimą vyriausybėms laikytis griežtesnių biudžeto planavimo taisyklių, praneša CNBC. ECB prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas pareiškė, kad vyriausybės privalo sustiprinti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą imdamosi tvirtos fiskalinės politikos ir įrodyti, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tebesitęsia. ECB ragina pradėti naują skatinimo ir sankcijų sistemą ir taip užtikrinti fiskalinių taisyklių laikymąsi 16 euro zonos valstybių.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas pirkti vyriausybių obligacijas antrinėse rinkose turėtų sustabdyti spekuliantus, tačiau tai gali nusmukdyti eurą daugiau nei 10 proc., teigia prekiautojai ir ekonomistai. Euro zonos centriniai bankai jau pradėjo pirkti Graikijos, Portugalijos, Airijos ir Ispanijos obligacijas. Analitikas Stefanas Schneideris teigia, kad ECB, siekdamas atkurti investuotojų pasitikėjimą, vyriausybių obligacijas turės pirkti dar ilgą laikotarpį.

Europos centrinio banko prezidentas Jeanas-Claudas Trichet paragino Graikiją nutraukti bendravimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir, siekiant sumažinti rekordinį biudžeto deficitą, bendradarbiauti su Europos sąjungininkais. Protestuotojams apgulus Graikijos finansų ministeriją, siekiant atšaukti mokesčių didinimą ir išlaidų karpymą, kuriais būtų galima sutaupyti 4,8 mlrd. eurų, šalies vyriausybė pareiškė, kad Europos paramos nebuvimas gali perduoti šalį į TVF rankas.

Praėjęs penktadienis pasaulinėje valiutų rinkoje buvo nerami diena. Sulaukti JAV darbo vietų skaičiaus pokyčių duomenys patvirtino savo svarbą ir įtaką finansų rinkai. Prekyba buvo labai permaininga. Visgi vėliau JAV doleris turėjo pripažinti kitų valiutų pranašumą. Paskelbtas gruodžio mėn. JAV darbo vietų skaičiaus pokytis (-85 tūkst.) nuvylė rinkos dalyvius, kurių didesnė dauguma prognozavo darbo vietų skaičiaus augimą.

Pirmadienį pasaulinėje valiutų rinkoje JAV doleris brango pagrindinių valiutų atžvilgiu, nepaisant sąlygiškai nelikvidžios rinkos bei naujienų iš JAV stokos. Šiandien tiek iš Europos, tiek iš JAV bus sulaukta keleto svarbių ekonominių rodiklių. Europos ir JAV akcijų rinkos indeksai vakar palypėjo aukštyn (FTSE +1.87%, Dow Jones  +0.83%, S&P500 +1.05%). Nors dar iki švenčių liko kelios dienos, tačiau ko gero tai yra preliudija į taip vadinamą „Santa Claus“ ralį.