dyzelinas

Degalų brangimas Lietuvoje nebūtinai lemia jų suvartojimo mažėjimą, pastebi SEB banko ekonomistai. Net ir įspūdingai kylant dyzelino kainai, jo suvartojimas Lietuvoje 2010-2011 metais didėjo. Be to, nemenkos reikšmės turi psichologiniai veiksniai – degalų vartotojų elgesiui pastaraisiais mėnesiais įtakos turėjo ne tik degalų brangimo sparta, bet ir itin ryški psichologinio kainos toleravimo kartelė.

Užsitęsusi euro zonos krizė parodė ir teigiamą pusę. Nuogąstavimai dėl euro zonos skilimo sumenkino naftos kainas, kurios, tikimasi, atpigins ir degalus. Planuojama, kad pirmieji pokyčiai degalinėse bus matomi jau po mėnesio. Pinga dėl nuotaikų Prieš kelis mėnesius prognozuotos stabilios naftos kainos vis dėlto pasuko žemyn. „Brent“ rūšies naftos kainos praėjusią savaitę smuko iki 100 JAV dolerio už barelį, pirmą kartą per aštuonis mėnesius.

Italijos automobilių gamintoja „Fiat“ naujų automobilių pirkėjams siūlo trejus metus kurą pirkti už 1 eurą (3,45 litus) – maždaug perpus pigiau nei jis dabar kainuoja Italijoje. Pasiūlymu, kuris galios birželį ir liepą, galės pasinaudoti tik „Fiat“ automobilius perkantieji Italijoje.

Degalinių švieslentėse rodomos degalų kainos turbūt daugumai vairuotojų ne tik kad nepraskaidrina nuotaikos, bet dar ir ją sugadina. Atvėrę piniginę ir sumokėję pastebimai daugiau nei prieš porą metų, turbūt daugelis susimąsto, ką daryti, kad išlaidos degalams būtų kuo mažesnės. Palyginti kelerių metų duomenis (2009 m. kovą su 2012 m. geguže), degalai brango vidutiniškai 40–60 proc. Labiausiai (apytiksliai 60 proc.) pabrango dyzelinas, A95 benzinas brango apie 53 proc., A98 – apie 60 proc.

Kompanija „Siemens“ ieško savo nišos kurdama ekologiškas transporto priemones. Jie sugalvojo šiek tiek kitokią koncepciją nei daugumą elektra varomų vilkikų gamintojų. Jų nuomone reiktų naudoti ne tik elektrinius akumuliatorius, bet sukurti galimybę vilkikui kelionės metu naudoti elektrą tiekiamą iš elektros tinklų. Visi esame matę troleibusą gabenantį keleivius. Jei „Siemens“ išplėtos savo viziją, galbūt išvysime ir vilkiką – troleibusą.

Toks kuras Baltarusijoje gaminamas jau senokai, tačiau buvo skirtas tik eksportui. Padidėjus naftos perdirbimo gamyklų technologinėms galimybėms ir sulaukus pasiūlymų iš komercinių organizacijų, nuspręsta nauju dyzelinu prekiauti ir Baltarusijoje. Vienas litras „Euro 5“ dyzelino kainuos 7600 Baltarusijos rublių, o tai yra apie 94 JAV dolerio centų arba 73 Euro centai.

15 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių automobilius, degalus perka ne degalinėse, 7 proc. teigia degalus perkantys kaimyninėse šalyse. Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei „Rait“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta balandžio 10–22 dienomis, apklausta 1006 15–74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Apklausos metu Lietuvos gyventojų, turinčių automobilius, buvo klausiama apie jų degalų naudojimo pokyčius per metus, kur jie pilasi degalus ir kokios rūšies. 36 proc.

Dviejų norvegų vairuojamas standartinis „Ford Mondeo“ su 1,6 litro dyzeliniu varikliu ir 70,92 litro degalų bake šeštadienio rytą pajudėjo iš Suomijos sostinės Helsinkio. Dviejų aviacijos specialistų tikslas buvo be sustojimų įveikti mažiausiai 2467,7 kilometro atstumą ir pasiekti Norvegijos sostinę Oslą nepapildžius automobilio degalais. „Ford Mondeo“ bakas ištuštėjo pirmadienį 3 val. nakties, kai automobilis jau buvo pasiekęs tikslą ir nutolęs nuo Oslo 25 kilometrus.

Augančios  degalų kainos lietuviams turės didesnį poveikį nei estams ir latviams, teigia pramonininkai. To priežastis – Lietuvoje taikomas didesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse šalyse. Kone pusė degalų kainos – mokesčiai valstybei Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvoje beveik pusę benzino kainos (48 proc.) sudaro mokesčiai valstybei. „Lietuvoje išlaidos degalams sudaro 6,6 proc.

Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimo ministrai pasirašė įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo. Įsakymu reglamentuota biodegalų įmaišymo į degalus, pagamintus iš naftos, tvarka ir sąlygos. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme šiuo metu numatyta, jog biodegalų kiekis dyzeline turi sudaryti ne mažiau nei 7 proc., tuo tarpu pagal dabar galiojantį Lietuvos standartą (LST EN 590), 7 proc.

2012-04-20 apie 0.25 val. Kauno r., Domeikavos k., Pakalnės g., bendrovei priklausančioje aptvertoje, saugomoje teritorijoje buvo pastebėti du asmenys, kurie, atidarę stovinčio vilkiko Renault su puspriekabe degalų bakų dangtelius, į plastikines talpas,  pirminiais duomenimis, ištraukė apie 210 litrų dyzelino, kurį pasikėsino pagrobti. Nuostoliai tikslinami.

Pasak finansų analitikų, akcizo mokesčio sumažinimas gali padidinti valstybės biudžeto deficitą, o kontrabandinių degalų mastams įtakos neturės. Šią savaitę Seime po pateikimo pritarta Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos iniciatyvai mažinti akcizą benzinui. Siūloma akcizą mažinti iki minimalios Europos Sąjungoje leidžiamos ribos. Pasak iniciatorių, benzinas pigtų apie 30 centų. Jiems pritaria ir naftos produktų prekybininkų atstovai.

Ginče dėl to, reikia, ar nereikia mažinti akcizo mokestį benzinui Finansų ministerija metė argumentą, neva patirtis su dyzelinu rodo, kad sumažinus akcizo mokestį 2009-aisiais, po tam tikro laiko dyzelino kaina pasiekė buvusią. Tačiau toks teiginys visiškai ignoruoja paties dyzelino kainos svyravimus. Žiūrint supaprastintai: galutinė dyzelino kaina dvejų esminių komponentų: dyzelino dalies ir mokesčių dalies.

Patvirtinus naują Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriuo buvo numatyta, kad nuo šiol dyzeline, kuriuo prekiaujama Lietuvoje, turi būti ne mažiau nei 7 proc. biodegalų priedų, viešai susirėmė naftos produktų prekybininkai ir biodegalų gamintojai. Paradoksu tapo tai, kad priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus nebuvo atsižvelgta, jog naujojo kuro standarto nėra nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse.

Artimiausiu metu biodegalų kiekis dyzeline bus reglamentuotas bendru energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymu. Šio įsakymo projektas pateiktas derinimui. Teikiamame projekte siūloma, be kita ko, nustatyti ir biodegalų įmaišymo į degalus, pagamintus iš naftos, tvarką ir sąlygas. Prekiautojai degalais piktinasi, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytų reikalavimų parduodamam dyzelinui įgyvendinti neįmanoma.

Įspūdingu tempu kylant kuro kainoms, kas penktas vairuotojas teigia, kad naudoja dyzeliną ar benziną iš Baltarusijos. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių (59 proc.) prisipažįsta, kad per mėnesį išlaidos automobilio degalams sudaro nuo 201 iki 500 litų. Tokias kuro sąnaudų ir išlaidų tendencijas parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt kovo mėnesio pabaigoje atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 3,5 tūkst. respondentų.

Pastaruoju metu netylant aštrioms diskusijoms apie benzino kainas, kurios jau peršoko 5 Lt/1 l ribą, prekybą dyzelinu, neatitinkančiu jokių standartų, ieškojome to, kuris galėtų atsakyti, kas vyksta iš tikrųjų. Lukas Vosylius, dirbęs LR Seime, turintis ilgametę darbo patirtį asocijuotose struktūrose šiuo metu jau antrus metus vadovauja  Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai (LNPPĮA), todėl gerai žino visas pastarųjų savaičių aktualiausių įvykių priežastis.

Pastaruoju metu netylant aštrioms diskusijoms apie benzino kainas, kurios jau peršoko 5 Lt/1 l ribą, prekybą dyzelinu, neatitinkančiu jokių standartų, ieškojome to, kuris galėtų atsakyti, kas vyksta iš tikrųjų. Lukas Vosylius, dirbęs LR Seime, turintis ilgametę darbo patirtį asocijuotose struktūrose šiuo metu jau antrus metus vadovauja Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai (LNPPĮA), todėl gerai žino visas pastarųjų savaičių aktualiausių įvykių priežastis.

Seimo narys „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis užregistravo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisą, kuria siūlo atsisakyti užmojų degalinėse prekiauti dyzelinu, kuriame biodegalų procentinė dalis privalėtų viršyti 7 procentus. Anot parlamentaro, mes pirmieji Europos Sąjungoje ketiname prisiimti tokius įsipareigojimus, tačiau nėra aišku, kaip tokius reikalavimus reikės įgyvendinti, mat iki šiol neįforminti jokie europiniai standartai, juolab kad mūsų niekas to neverčia.

Koncernas VKG ir bendrovė „Eesti Energia“ gamins iš degiųjų skalūnų aukštos kokybės dyzeliną, gamybos apimtis gerokai viršys Estijos poreikius. Iki Antrojo pasaulinio karo Estijoje iš degiųjų skalūnų buvo gaminamas benzinas, o dabar tiek „Viru Keemia Grupp“ (VKG), tiek „Eesti Energia“ ruošiasi gaminti daugiausia dyzeliną.

Sprendimas padidinti biodegalų maišymą į dyzeliną iki 7 procentų yra teisingas ir pagrįstas. Tuo tarpu ūkio subjektai ir asmenys, suinteresuoti didesniu importuojamos naftos bei degalų vartojimu, dezinformuoja visuomenę ir daro spaudimą valstybės institucijoms. Taip mano Biodegalų asociacija, kuri apie susiklosčiusią situaciją informavo Seimą, Vyriausybę ir kitas valstybės institucijas.

Nuo dyzelino vagių kentėjusi bendrovė „Orlen Lietuva“ beveik 90 km ilgio produktotiekį apsaugo geriau nei mūsų valstybė sieną nuo nelegalaus degalų importo. Degalų kaina proporcinga iš užsienio jų atgabenančių lietuvių išradingumui: kuo labiau brangsta degalai degalinėse, tuo labiau tobulėja „namudiniai“ jų įvežimo metodai. Norėdami apgauti muitininkus, kai kurie degalų bake į užsienį vežioja... vandenį ar degalai į variklį tiekiami iš langų plovik liui skirto rezervuaro.

Ben­zi­no kai­nai per­šo­kus pen­kių li­tų ri­bą, tu­rin­tys ark­lį su ve­ži­mu, ga­li nuo­šir­džiai džiaug­tis. Jų „ra­tai“ va­žiuos stabiliai. Ga­min­to­jai ir ve­žė­jai su­kan­dę dan­tis ža­da, kad pre­kės ir pa­slau­gos dar ne­brangs. Vai­ruo­to­jai so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je pla­nuo­ja pro­tes­to ak­ci­jas de­ga­li­nė­se „Pirk už li­tą – va­žiuok į ki­tą“. Il­gė­ja ei­lės du­jų įran­gos mon­ta­vi­mo įmo­nė­se.

Nuo kovo 1 d. sugriežtėjusi dyzelinių automobilių techninė apžiūra (TA) turės įtakos automobilių rinkai, mano Lietuvos vairuotojai. Daugiau nei pusė (57 proc.) apklausos dalyvių mano, kad dyzeliniai automobiliai atpigs. Tokią Lietuvos vairuotojų nuomonę parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt kovo mėnesį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 4,7 tūkst. portalo lankytojų. Trečdalis respondentų (32 proc.

Šalies degalinėse litras 95 markės benzino peržengė penkių litų už litrą ribą. Nors kai kuriems vairuotojams tokia kaina gali sukelti šoką, naftos produktų prekybininkų asociacijos atstovai tvirtina, kad daugiau jų kelti neketinama vien todėl, kad tokiu atveju skirtumas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, bus pernelyg didelis. Savo ruožtu ekonomistai pabrėžia, kad nelanksčią benzino paklausą lemia didžiulis lietuvių noras važinėti automobiliais.

Šiandien degalinėse jau turėtų būti vasarinio dyzelino, tačiau dėl kurioziškų įstatymų verslininkams teks išparduoti žieminių degalų likučius, o jiems išsekus dyzelino Lietuvoje gali išvis nebelikti, nes krašto politikai uoliai stengiasi įtikti Briuseliui, rašo „Lietuvos žinios". Sąmyšį dėl galimo dyzelino stygiaus sukėlė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal jį nuo šių metų turi būti pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.

Benzino kainoms kai kur pasiekus 5 litų ribą, neatsilikti žada ir dyzelinas. Šis bent keliais centrais brangs dėl valdininkų uolumo. Šie užsimojo, kad Lietuvos degalinėse parduodamas dyzelinas turėtų daugiausiai biopriedų. Degalų kainų augimas vairuotojus toliau varo į neviltį. 98 markės benzinas kai kuriose degalinėse jau šturmuoja 5 litų ribą. Plačiau pinigines netrukus turės praverti ir dyzelinu varomų automobilių savininkai.

Antradienį, kovo 20 d. Energetikos ministerijoje vykęs Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos inicijuotas pasitarimas dėl galimų Atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimų baigėsi be apčiuopiamų rezultatų. Prekybininkai kol kas ketina vykdyti įstatymo reikalavimus, pagal kuriuos šalies degalinėse parduodamo dyzelino sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 7 proc. priedų, nors dėl to daugeliui jų teks perrašyti tiekimo sutartis.

Degalinių švieslentės ne visiems sukelia galvos skausmą: dyzelinas brangsta lėtai, o dujos išvis pinga. Benzino kainai pasiekus beveik 5 litų už litrą žymą, dujų įrangos montuotojai sulaukia vis daugiau užsakymų. Šiuo metu litras dujų kainuoja apie 2,33 lito – 10 centų pigiau nei praėjusį rudenį. „Tikėjomės, kad kaina šį pavasarį kris dar labiau“, – „Lietuvos rytui“ sakė automobilių dujomis prekiaujančio degalinių tinklo „Valstina“ vadovas Robertas Gutauskas.

Konkurencijos taryba pateikė atsakymą į Seimo nario Jurgio Razmos kreipimąsi dėl išaugusių degalų (benzino, dyzelino) kainų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas prašė išsiaiškinti, ar dabartinis degalų kainų šuolis Lietuvoje atitinka degalų kainų pokyčius kitose Europos šalyse ir ar tai nėra kartelinių susitarimų ar dominavimo atitinkamoje rinkoje išraiška. Vasario pabaigoje degalų  kainos Lietuvoje buvo pasiekusios bene aukščiausią lygį.

Pastaruoju metu kyla nemažai problemų dyzelinu varomų automobilių savininkams: nuolat brangstantis kuras, sugriežtėję techninės apžiūros reikalavimai ir, pasirodo, tai dar ne viskas. Šioje srityje vyksta dar įdomesnių dalykų. Lietuvos Energetikos ministerija kovo 7 d. priėmė teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos nustatyti nauji kokybiniai degalų reikalavimai. Pagal šiuos pakeitimus, kiekvienoje Lietuvos degalinėje būtų privalu pardavinėti dyzeliną, kuriame ne mažiau kaip 7 proc. biopriedų.

Tęsdami operaciją dėl pastaruoju metu paplitusių dyzelino vagysčių ir neteisėtos akcizais apmokestinamų prekių (dyzelino) prekybos kovo 2-osios naktį Vilniuje, Kirtimų g., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai sulaikė M. G., gim. 1974 m., kuris bandė iš tolimųjų reisų vairuotojo J. M., gim. 1970 m., neteisėtai įsigyti  apie 150 litrų dyzelinių degalų.

Prieš po­rą me­tų įvai­rūs ana­li­ti­kai sa­ky­da­vo, kad vai­ruo­to­jai ne­be­pirks ben­zi­no, kai jo kai­na pa­sieks 4,5 li­to už lit­rą, ta­čiau da­bar šią ri­bą nu­kė­lė iki 5 li­tų. Kol kas ku­ro kai­na – tar­si šil­ta antk­lo­dė, ku­rią vie­nas nuo ki­to trau­kia valstybė, naf­tos per­dir­bė­jai ir ku­ro par­da­vė­jai. Pap­ras­tam var­to­to­jui džiu­gių nau­jie­nų nė­ra ir ne­bus.

Pasaulinis naftos brangimas netruko pakoreguoti ir Lietuvos degalinių švieslenčių kainoraščius. Didėjantis nerimas dėl įtampos Persijos įlankos regione ir auganti pasaulinė paklausa kelia naftos kainą. Savo ruožtu Lietuvos vairuotojai pradėjo spėlioti, kada populiariausio  95 markės bezino kaina perkops 5 litų ribą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, tikrindami gautą informaciją dėl pastaruoju metu paplitusių dyzelino vagysčių iš sunkvežimių, Vilniuje, Žemaitės g., per surengtą operaciją,  sulaikė L. K., gim. 1966 m., ir  P. P., gim. 1973 m., įtariamus degalų vagystėmis. Nuo praėjusių metų lapkričio mėn.

Nors vairuotojus domina ir nauji, ir naudoti automobiliai, bet ilgalaikės tendencijos kardinaliai nesikeičia: dauguma vairuotojų gali įsigyti tik naudotą ir ne brangesnį nei dvi dešimtis tūkstančių litų kainuojantį automobilį. Kita vertus, degalų kainoms nenumaldomai kylant, atsiranda vis daugiau svarstymų, ar anksčiau ekonomiškesniais atrodę dyzeliniai automobiliai ir toliau išlaikys paklausiausiųjų pozicijas.

Senas šalies automobilių parkas ir dalies vairuotojų nerūpestingumas kartu su didžiuliais šalčiais automatiškai reiškia daug neužsivedančių variklių. Kaip ir dažniausiai būna tokiais atvejais, už aplaidumą tenka mokėti, o šiuo metu labiausiai iš to pelnosi visi automobilių servisai ir remonto dirbtuvės. Pagrindiniai darbai, anot servisų atstovų, kuriuos tenka atlikti atvykstantiems klientams, tai akumuliatorių, aušinimo skysčio ir pakaitinimo žvakių keitimas.

Paprašius visuomenės pagalbos gelbstint apdegusią Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną, Tytuvėnų parapijos klebonas sako sulaukęs didžiulio žmonių dosnumo ir net išsigandęs, kad nebus kur saugoti siūlomo kiekio dyzelinio kuro, skirto bažnyčią šildantiems ir džiovinantiems agregatams. „Mūsų bažnyčia yra nešildoma, o gesinant gaisrą vandeniu sulieti skliautai persigėrė drėgme.

Vairuotojai su nerimu stebi degalinių švieslentes – kainos tik auga, ir klausimas, ar ateityje už degalus nemokėsime dar brangiau. Prasidėję nauji metai kilstelėjo tiek benzino, tiek dyzelino kainas. Be to, pradėjus analizuoti šiemet didelę įtaką naftos kainoms galinčius turėti geopolitinius veiksnius, vilčių, kad važinėsime pigesniais degalais, dar sumažėjo.

Šią žiemą smarkiai šoktelėjus dyzelino kainai, prognozuojama, kad jau 2012 metų pabaigoje jis gali būti brangesnis už benziną. Šiuo metu degalinėse dyzelino ir benzino kainos skiriasi vos 10 centų. Naftos rinkos ekspertai jau ruošia vartotojus galimam kainų perversmui prognozuodami, kad Lietuvoje greitai benzino ir dyzelino kainos susilygins, kaip yra kai kuriose kitose šalyse.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir sostinės policijos pareigūnai aptiko nelegalią degalinę ir daugiau nei pusantros tonos dyzelino, supilstyto į neregistruotas statines. Ozo gatvėje esančiame garaže rasta ir moderni degalų pilstymo įranga. Patikrinimo metu inspektoriai garaže rado vieną 200 litrų metalinę ir dvi 1000 litrų talpos plastikines statines.

Trečiadienio rytą vėl kiek šoktelėjo degalinių švieslenčių skaičiai ties benzino ir dyzelino kainų stulpeliais. Kai kuriuose didžiųjų Lietuvos miestų „Statoil“ degalinėse A98 benzino kaina pakilo iki 4,76 Lt/l., A95 iki 4,67 Lt/l., dyzelino iki 4,27 Lt/l., rodo kurokainos.lt. Nuo 2012 metų pradžios A98 benzino kainos paaugo maždaug 20 centų, panašiai tiek kilo ir dyzelino kainos.

Nors žmones vis dar stebina šilta ir graži žiema, tačiau šalčiai jau ant nosies. Netikėto šaltuko kelyje užklupti vairuotojai gali susidurti su rimtomis problemomis, todėl automobilį paruošti žiemai yra būtina tam, kad užtikrintume saugų važiavimą.

Suasio 3 d. Panevėžio miesto savivaldybėje buvo pasirašyta Panevėžio autobusų parko ir Lenkijos bendrovės „SOLARIS Bus & Coach S.A.“ sutartis. Pagal ją, jau pavasarį Panevėžį turėtų pasiekti 6 nauji, šiuolaikiški ir ekologiški „Solaris“ autobusai. Sutartį pasirašė autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas ir „SOLARIS Bus & Coach S.A.“ direktoriaus pavaduotojas Adamas Zielinskis. Naujieji autobusai bus varomi dyzelinu ir elektra, todėl jie sunaudos 20–25 proc. mažiau kuro.

Besibaigiantys Kiškio metai, vienu metu jau žadėję krizės pabaigą, vasarą netikėtai priminė, kad sunkmetis dar nesitraukia – bus ir kitais metais. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, kokių naujų mokesčių ir būtiniausių produktų kainų pokyčių galime tikėtis kitąmet. Kitais metais Finansų ministerija žada nekelti akcizo degalams, taigi panašu, kad valstybė neinicijuos degalų kainų didinimo.

Užsienio reikalų ministerija (URM) su Ukraina sutarė atsisakyti planų įvesti naftos produktų importą ribojančias priemones. Tai atveria AB „Orlen Lietuva“ didesnes eksporto galimybes į Ukrainos rinką. Ukrainos tarpžinybinė tarptautinės prekybos komisija gruodžio 28-ąją paskelbė sprendimą baigti specialųjį tyrimą dėl benzino, dyzelino ir kitų naftos produktų importo į Ukrainą ir neįvesti importą ribojančių protekcinių priemonių.

„Nors degalų kainos auga ir nuolat kalbama apie jų taupymą bei mažesnę aplinkos taršą, automobiliai, kuriuos vis dar renkasi lietuviai, ir vairavimo įpročiai bei kultūra – toli gražu ne degalų taupymo ir taršos mažinimo atspindys, – teigia tyrimą atlikusios bendrovės „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius. – Tik šiek tiek mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) stengiasi taikyti ekologiško vairavimo principus.

Pasaulinėse rinkose nafta jau kurį laiką pinga ir pastebimas jos kainos stabilizavimas, bet šalies degalinės kainų mažinti nežada. Kaip praneša LTV „Panorama“, Lietuvoje esančios degalinės greičiausiai degalų neatpigins, aiškindamos, kad naftos kaina sudaro vos trečdalį galutinės kainos. Juoduoju auksu vadinama nafta pasaulyje jau beveik mėnesį pardavinėjama pigiau – jaučiamas barelio kainos stabilizavimasis – apie 110 dolerių. Specialistai aiškina, kad pastebimos pigimo tendencijos.

Pastangos didinti konkurenciją degalų rinkoje kol kas neduoda jokių vaisių. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, Lietuvoje degalai atskaičius mokesčius yra brangesni nei kaimyninėse valstybėse. Estijoje litras 95 markės benzino rugpjūčio 29 dieną neatskaičius mokesčių kainavo 17 centų mažiau nei Lietuvoje. Latvijoje – 5 centais. Lietuvoje tiek benzino, tiek ir dyzelino kainos yra didžiausios visame regione jau kelis metus iš eilės.