dviračių takai

Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas siūlo nuo 2025 metų liepos didinti dviračių takų infrastruktūros finansavimą – Seime jis registravo atitinkamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas.   Parlamentaras siūlo dviračių, paspirtukų, riedžių ir kitų priemonių infrastruktūrai kasmet numatyti ne mažiau kaip 5 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, skirtų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams.

Per septynerius metus nutiesti tūkstančius naujų dviračių takų, kad tik ant dviračių persėstų kuo daugiau žmonių. Tokią ambiciją pristatė Susisiekimo ministerija. Tam net specialų žemėlapį sukūrė, jame visi gali pamatyti, kur jau yra dviračių takas, kur jo nėra ir kur jis planuojamas.

Kosmiškai augančios degalų kainos verčia susimąstyti – gal apsimoka vietoje automobilio rinktis dviratį? Užsienio šalių gyventojai taip ir daro, tačiau Lietuvoje situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Dviratininkų bendrijos vadovas sako, kad Lietuva nuo Nyderlandų atsilieka bene 40 metų. Čia vaikai kasdien numina ir po 20 kilometrų, o vidutinė kelionė dviračiu mūsų šalyje siekia tik 7,5 kilometro – dėl to kalta nepatogi infrastruktūra.

Jeigu sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą, tai dviračių takais vertėtų pradėti rūpintis žiemą. Gaila, kad liaudies išmintis pasiekia ne visus... Įsimintiną dieną, kai pajūryje iškrito pirmosios snaigės, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus savo socialinių tinklų paskyroje pasidalino gera naujiena dviratininkams, kad remontuojamas dviračių takas, vedantis iš Palangos į Klaipėdą.

Pakaunės gyventojai apstulbę – net ketvirtį milijono eurų kainavęs naujas dviračių takas toks, kuriuo važiuoti dviračiu neįmanoma. Jo viduryje kelininkai įrengė laiptus su net vienuolika laiptų pakopų. Dviratininkai piktinasi, kad teks važiuoti gatve, rizikuoti savo gyvybe ir trukdyti mašinų eismą. O kelininkai aiškina, kad takas skirtas ir pėstiesiems, tad kaip jį įveiks dviratininkai – jų pačių reikalas. Naujas dviračių takas pakaunėje prie Ramučių apstulbino vietos gyventojus.

Vilniaus dviračių mėgėjai netrukus galės išbandyti naujus maršrutus – įgyvendinant Stoties rajono konversijos projektą jau artimiausiu metu šioje miesto dalyje planuojama pradėti tiesti dviračių ir pėsčiųjų takus.  Anton Nikitin, Vilniaus m. savivaldybės vyr. inžinieriaus ir administracijos vyr. patarėjo, teigimu, Stoties rajonas yra vienas svarbiausių miesto ir visos šalies susisiekimo objektų, tad jo pertvarka orientuota į visus eismo dalyvius.

Vilniaus valdžia planuoja už 8,3 mln. eurų (su PVM) sutvarkyti kairiąją Neries krantinės pusę, rekonstruoti kai kurias gatves bei įrengti naujas dviračių ir pėsčiųjų trasas. Pasak Vilniaus savivaldybės valdomos Vilniaus vystymo kompanijos, šiuo metu ruože nuo Žvėryno iki Šilo tilto dauguma dviračių trasų ženklinama baltais dažais šaligatvyje, pėsčiųjų takų sąskaita, todėl jie sunkiai nuspėjami.

Susisiekimo ministerija svarsto leisti pėstiesiems nebaudžiamiems eiti dviračių takais. Patys dviratininkai sveikina tokią iniciatyvą, o pėsčiųjų asociacijos vadovas įžvelgia galimą piktnaudžiavimą šia galimybe. Dabar galiojančių Kelių eismo taisyklių 48.5 papunktyje rašoma, kad pėstiesiems draudžiama eiti dviračių taku.

Kiek daugiau nei 100 kilometrų – tiek dviračių takų nutiesta Vilniaus gatvėmis. Nors dažnai jie nėra paruošti jų naudojimui, vis dėlto bene didžiausias konfliktas kyla tarp dviratininkų ir pėsčiųjų, ne visuomet linkusių dalytis viena erdve. Kalnų dviračių sporto federacijos vadovo Luko Donelaičio teigimu, bene geriausias dviračių takas Vilniuje yra Žirmūnų mikrorajone.