donbasas

Aukščiausių Rusijos valdančiosios politinės partijos pareigūnų parengtame dokumento projekte raginama iš kai kurių Rusijos pajėgų okupuotų Ukrainos regionų sukurti naują valstybę, pavadintą „Pietų Rusia“ („Southern Rus“). Vykstant kovoms rytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyje dokumento projektą gavo Radio Free Europe/Radio Liberty tyrimų projektas „Schemes“. Rusijos pareigūnai taip pat kalba apie ketinimus surengti referendumus kai kuriose Ukrainos Donecko ir Luhansko re...

Ukraina skelbia, kad prie Mariupolio buvo rasta dar viena masinė kapavietė. Remiantis pranešimais, joje gali būti palaidoti apie tūkstančio civilių kūnai. Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk ragina Jungtines Tautas (JT) imtis veiksmų dėl humanitarinių koridorių užtikrinimo iš Mariupolio, mat situacija ten itin sudėtinga. JT generalinis sekretorius kitą savaitę planuoja vykti į Maskvą, kur aptars Rusijos pradėtą karą.

Maskvos „karinė operacija“  baigsis, kai NATO nustos naudoti Ukrainos teritoriją grasindama Rusijai, Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos aukštas pareigūnas Aleksejus Poliščiukas. „Specialioji karinė operacija (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red. past.) baigsis, kai bus įvykdytos jos užduotys.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius nutraukti Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą, tos pačios dienos vakare pranešama apie bombardavimus Mariupolyje. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos bombarduoja gamyklos teritoriją, aplink vyksta susirėmimai.

Kol tęsiasi Rusijos invazija į Ukrainą, JAV kariuomenė nuolat stebi Rusijos branduolinį arsenalą ir galima pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.  Pasak daugelio gynybos pareigūnų, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas du ar tris kartus per savaitę gauna informaciją iš aukščiausiojo JAV generolo, kuris prižiūri JAV branduolinius ginklus ir gynybą. Kol kas JAV nemato jokių požymių, kad Rusija ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama paruošti branduolinius ginklus naudojimui karo metu.

Ilgą laiką kaupusi savo pajėgas rytinėse Ukrainos teritorijose, Rusija pradėjo intensyvų mūšį Donbaso regione. Skaičiuojama, kad šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis, tačiau ekspertai abejoja dėl galimos okupantų sėkmės. Jų teigimu, ukrainiečiai stiprina gynybą ir yra pasiryžę kautis – formuoja ir naujus karinius dalinius, kurių dalis jau Donbase.

Nukautas vieno iš prorusiškų separatistų batalionų Ukrainos rytuose vadas Michailas Kiščikas. Labiau žinomas slapyvardžiu Miša Čečėnas, M. Kiščikas nukautas Rusijos kariams ir separatistų pajėgoms pradėjus šturmą prieš Ukrainos armiją šalies rytuose, skelbia BBC. Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) ministras pirmininkas Sergejus Kozlovas savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė: „Liūdna žinia iš fronto linijos.

Rusija paskelbė išbandžiusi naują tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad raketa pasižymi aukščiausiomis charakteristikomis ir esą „privers susimąstyti tuos, kurie bando grasinti Rusijai“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:10 | Mariupolyje žuvo nacių okupaciją išgyvenusi senjorė Mariupolyje žuvo 91-erių Vanda Obiedkova, išgyvenusi nacių okupaciją Mariupolyje Antrojo pasaulinio karo metu. Pranešama, kad ji žuvo apšaudymo metu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, jog Rusija pradėjo plataus masto puolimą rytiniame šalies regione Donbase. „Dabar galime patvirtinti, kad Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam ilgai ruošėsi. Šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis“, – „Telegram“ nurodė V. Zelenskis. „Nesvarbu, kiek Rusijos karių čia bus atgabenta, mes kausimės. Mes ginsimės“, – pridūrė jis.

Mariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“ sunaikinta okupantų paleistomis bombomis. Pranešama, kad po griuvėsiais galimai yra civilių.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:25 | Ukraina gavo papildomų naikintuvų  JAV gynybos departamento atstovas teigia, kad Ukraina gavo papildomų naikintuvų, taip pat lėktuvams skirtų dalių, kurios reikalingos tam, kad karinė technika vėl galėtų būti naudojama kovojant prieš Rusijos okupantus, rašo CNN.

Ukrainiečiai nesiruošia atiduoti Luhansko ir Donecko sričių rusų okupantams. Televizijai CNN duotame interviu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis „neturi intencijų pasiduoti“. Nepaisant Maskvos pareiškimų ir grobikiškų veiksmų ukrainiečiai neketina jiems pasiduoti Donbaso regione Rytų Ukrainoje tam, kad būtų pasiekta taika. „Ukraina ir jos žmonės aiškiai sako. Nepretenduojame į nieko kito teritorijas, tačiau nesiruošiame atiduoti ir savų“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Rusija pergrupuoja pajėgas ir ruošiasi naujam smūgiui. Ekspertai teigia, kad Kremlius stengsis pasimokyti iš klaidų, kurias padarė per pirmąjį karo Ukrainoje mėnesį ir išsilaižyti patirtas žaizdas. Pasak jų, Rusija dabar telkia naujus karius, tam naudodami ir slaptą mobilizaciją, atnaujina karinę įrangą, atkuria logistinius kanalus. Rusijos pagrindinis dėmesys dabar daugiausiai bus nukreiptas į Donbaso puolimą, o ukrainiečiai apsiginti nuo naujos plataus masto atakos turi dvi dienas.

Rusijos kariuomenė renka okupuotų Ukrainos teritorijų vyrus ir siunčia juos į frontą. Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad Rusijos kariniai daliniai Sumų krašte, sulaukę įnirtingo pasipriešinimo, atsisako toliau kariauti. UNIAN paviešino vaizdo įrašą, kuriame galimai „šauktiniai“ iš okupuotų Donbaso regiono teritorijų vežami kariauti į Chersoną. Patys vyrai piktinasi, kad yra siunčiami į frontą, nors yra paprasti darbuotojai.

Rusai prieš Vladimiro Putino režimą masiškai neprotestuoja dėl kelių priežasčių: visaapimančio ir ilgai trunkančio propagandos poveikio žmonių mąstymui, baimės patirti sankcijas, polinkio į konformizmą bei netgi manymo, jog niekas į piliečių nuomonę neatsižvelgs. Kremliui pradėjus brutalų karą Ukrainoje kai kuriuose Rusijoje miestuose prasidėjo protestai, bet jie nepalyginami su tais, kurie buvo regėti Europos sostinėse.

Vladimiras Putinas Ukrainoje pradėjo plataus masto karą. Dar prieš įvykiams pasiekiant baisiausią scenarijų Lietuvoje vis garsiau imta kalbėti apie būtinybę greitai skirti dar daugiau pinigų kariuomenei – 2,5 procento BVP jau po dvejų metų.  Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kijeve gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova šį rytą atsibudo labai anksti, nes išgirdo tolumoje dundėjimą. Tai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir atakavo taikinius įvairiose Ukrainos vietose. „Girdėjosi dundėjimas toksai. Mūsų bendruomenės narys irgi skambino, sakė, kad buvo pasiųstos raketos į Borispolio pusę. Bet kol kas nežinau, kas ten tiksliai dedasi.

Rusija antradienį paskelbė užmezgusi diplomatinius santykius su prokremliškų separatistų kontroliuojamomis teritorijomis Rytų Ukrainoje, kurias prezidentas Vladimiras Putinas ankstesnę dieną pripažino nepriklausomomis valstybėmis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę, o toks žingsnis neabejotinai dar labiau priartino Rusiją prie karo su Ukraina. Ukrainos prezidentūra antradienį pranešė, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį Kijeve susitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad pastarieji Rusijos veiksmai Ukrainoje, įskaitant Donbaso separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimą ir sutarties dėl saugumo bendradarbiavimo su jomis sudarymą, prilygsta karinei invazijai. Ši traktuotė atveria galimybę įvesti Vašingtono jau anksčiau žadėtas sankcijas Maskvai, pastaraisiais mėnesiais prie sienų su Ukraina sutelkusiai apie 150 tūkst. karių.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę Rusijai gali virsti klaida, panašia į 1940-ųjų Baltijos valstybių aneksiją, mano Rusijos radijo „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius ir politikos apžvalgininkas Aleksejus Venediktovas. Jis sakė, kad galima ilgai ginčytis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie istoriją, tačiau būtina suprasti pasekmes.

Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Oficialus Donecko ir Luhansko „respublikų“ pripažinimas įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir JT Chartijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad Maskva pirmadienį nuspręs, ar patenkins Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų prašymą pripažinti jų įkurtų „liaudies respublikų“ suverenitetą. „Aš jūsų nuomonę išgirdau, sprendimas bus priimtas šiandien“, – V. Putinas sakė per pirmadienį sušauktą neeilinį Valstybės tarybos posėdį, kurio dalyviai ragino pripažinti Donbaso separatistinių darinių nepriklausomybę.

Kremliaus kontroliuojami smogikai skelbia apie dviejų priemiesčio mokyklų apšaudymą. Nepripažintos „Donecko Liaudies Respublikos“ (DLR) atstovai tvirtina, kad į mokyklas pataikė Ukrainos kariuomenės sviediniai. Aukų ar nukentėjusiųjų nėra, o Ukraina tvirtina, kad laikosi ugnies nutraukimo režimo.

Vaikų darželio apšaudymas separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje yra inscenizuota ataka, kuria siekiama sukurti pretekstą Rusijos kariuomenei įsiveržti į šalį, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas. „Vaikų darželis buvo apšaudytas per, kaip mums... žinoma, operaciją su svetima vėliava, skirta diskredituoti ukrainiečius, sukurti pretekstą, suklastotą provokaciją Rusijos veiksmams“, – Britanijos žiniasklaidai sakė premjeras.

Ukrainos valdžios pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Donecko srityje netoli kontaktinės linijos per apšaudymą iš priešininkų pozicijų nukentėjo du miestai ir trys gyvenvietės. „Nerami diena įvairiose fronto linijos atkarpose... Artilerijos apšaudymai, per kuriuos buvo sužeista kariškių ir civilių gyventojų, o taip pat padaryta žalos infrastruktūrai.

Rusijos remiami separatistai artilerijos pabūklais apšaudė Luhansko Stanicos gyvenvietę, skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje. Vietos humanitarinė misija „Prosilka“ praneša, kad nukentėjo vaikų darželio pastatas, dvi jo darbuotojos galimai buvo kontūzytos. Vaikų pastate dar nebuvo. „Šiandien, vasario 17-ąją, 09 val. 04 min apšaudžius iš artilerijos pabūklo tiesioginio pataikymo būdu buvo pažeistas vaikų darželio pastatas. Pirminė informacija rodo, kad dvi darželio darbuotojos buvo kontūzytos.

Okupuotų Donecko ir Luhansko teritorijų Kremliaus statytiniai ketvirtadienį paskelbės apie apšaudytas gyvenvietes šalia Luhansko. Tuo pat metu Rusijos propagandiniuose portaluose vis dažniau skelbiama apie Ukrainos pradedamą DLR ir LLR puolimą, siekiant „atsiimti žemes“, o V. Putinas piktinasi „vykstančiu genocidu“. Maža to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo aplinka pastarosiomis dienomis akcentuoja „vykdomą genocidą“. Šią informaciją Vakarų šalių atstovai jau pavadino galimu preteks...

Raštu išdėstyto JAV ir NATO šalių atsako į Rusijos ultimatumą turinys iš esmės jau aiškus, ir Kremliaus pageidavimų jis akivaizdžiai netenkina. Pagrindinis Maskvos noras – atsisakyti NATO plėtros į rytus – yra kategoriškai atmetamas, kaip ir buvo tikėtasi. Ekspertai pažymi, kad Rusijai pačiai joks didelio masto karas nėra nei naudingas, nei reikalingas.

Rusijos ir Baltarusijos politikai, valstybės reguliuojama žiniasklaida ir valstybinės institucijos ėmėsi aktyviai plėtoti „Vakarai puola“ taktiką, kuri gali būti karinių veiksmų preliudija, kaip jau vyko ir 2013-2014 m. aneksuojant Krymą, bei pradedant karo veiksmus Donbase. Kremlius laikosi ėjimo tradiciniais takais informacinėje kovoje dėl savo tikslų pateisinimo, kuriuos pramynė dar Sovietų Sąjungos propagandos ideologai.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Rusija iš tiesų turi „žaibiško karo Ukrainoje“ planą, o šios šalies žvalgyba turi duomenų, kad dalis rusų kariuomenės jau yra dislokuota Ukrainos teritorijoje. Ukrainos gynybos ministras tvirtina, kad kol kas pasirengimo staigiam puolimui neįžvelgiama.

Kelionė į Donbasą aparodė, kad Rusija jau yra įprasta tema ukrainiečių, įpratusių gyventi kare, gyvenimuose. „Axel Springer“, „Politico“ valdančios įmonės Berlyne atliktas „Ukrainos rizikos vertinimas“ buvo skelbia: „Doneckas įvertintas kaip ekstremalus. Reikėtų vengti keliauti į Donecką. Artilerinis ir aviacinis bombardavimas vyksta reguliariai, o civilių aukos yra dažnos“. Kitas iššūkis, dar nepaminėtas, būtų purvas.

Pisky, Ukraina. 23 metų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jaunesnysis leitenantas Elgardas ėjo purvinu keliu, išklotu subombarduotų namų, tolumoje aidint kulkosvaidžio šūviams šiame sugriautame, apleistame kaime Donecko pakraštyje, prorusiškų separatistų valdomoje regiono sostinėje. Elgardas, kitų vadinamas „Svan“, glausdamas prie savęs kalašnikovą instinktyviai pasisuko sankryžoje ir ieškojo pavojaus priešo teritorijos kryptimi vos už kilometro.

Rusija neketina atsisakyti pozicijos, kad būtina vykdyti Minsko susitarimus, ir reikalaus juos vykdyti, trečiadienį sakė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Niekada nesislėpsime ir niekada nepasakysime: „Na, viskas, reiškia, jei jau [susitarimas] numirė, tai numirė“, – pareiškė S. Lavrovas parlamento aukštuosiuose rūmuose – Federacijos Taryboje. „Tegu jie [Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose] tai pasako.

Ukraina ir Europos Sąjunga paragino Rusiją pripažinti savo atsakomybę už konfliktą Donbase, skatinti paliaubas ir Minsko susitarimų įgyvendinimą, teigiama po 23-ojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime.

Rytų Ukrainoje per apšaudymus žuvo vienas ukrainiečių karys, antradienį pranešė Jungtinių pajėgų štabas. „Per pastarąją parą, rugpjūčio 23 dieną, Jungtinių pajėgų operacijos rajone užfiksuoti keturi ugnies nutraukimo režimo pažeidimai... Dėl priešo surengto apšaudymo vienas karys patyrė mirtiną šautinę žaizdą“, – „Facebook“ paskelbė štabas. Tai buvo jau antras Kijevo vyriausybės pajėgų nario gyvybę nusinešęs incidentas per pastarąsias dvi dienas. „Rugpjūčio 24 dieną iki 7 val.

Rytų Ukrainoje per pastarąją parą buvo penkis kartus apšaudytos vyriausybės pajėgų pozicijos ir žuvo vienas karys, pirmadienį pranešė Jungtinių pajėgų štabas. Pranešime nurodoma, kad kariškis mirė patyręs šautinę žaizdą. Nuo pirmadienio regione nebešaudoma, paryčiais neužfiksuota jokių ramybės režimo pažeidimų, pažymėjo štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, jog nori susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pabrėžęs, jog susitikimo vieta neturi reikšmės.    Prezidentą cituoja verslo dienraštis „Financial Times“.  „Ukrainos vadovas pasakė, kad nori surengti dvišalį susitikimą su V. Putinu“, – rašo laikraštis.  Duodamas interviu „Financial Times“ V. Zelenskis sakė, kad susitikimo vieta „jam nesvarbi“.  „Esmė – turinys“, – sakė Ukrainos vadovas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė Rusijos lyderį Vladimirą Putiną susitikti karo draskomoje Rytų Ukrainoje ir pabrėžė, kad dėl naujų separatistinio konflikto kovų ant kortos pastatyta milijonai gyvybių. Tiesus derybų pasiūlymas buvo pateiktas suintensyvėjus susirėmimams tarp Ukrainos armijos ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus Ukrainos rytuose, ir kilus susirūpinimui dėl didelės šio rusenančio karo eskalacijos.

Viename okupuotos Donecko teritorijos kaime po sprogimo žuvo 5-metis vaikas, o jo močiutė buvo sužeista. Incidentas sukėlė milžinišką rezonansą rusakalbėje žiniasklaidoje ir vos ne tapo Rusijos bei jos palaikomų smogikų pateisinimu „dideliam karui su Ukraina“. Tačiau šios tragedijos priežastys kelia klausimų abiem konflikto pusėms. Informaciją apie žuvusį vaiką pirmoji balandžio 3-ąją paskelbė „DLR liaudies milicija“ – faktiškai sukarinta vietos teisėsaugos struktūra.

Per įnirtingus mūšius Rytų Ukrainoje antradienį žuvo vienas ukrainiečių karys, o dar keturi buvo sužeisti, paskelbė Kijevas. Tai didžiausi per kelis pastaruosius mėnesius susirėmimai su prorusiškais separatistais. Pastarieji informavo praradę keturis savo kovotojus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šis kraujo praliejimas yra „ciniška provokacija“, pakirtusi naujas pastangas išspręsti konfliktą šalies rytuose.

Karas Ukrainos rytuose trunka jau daugiau nei penkerius metus, jo metu žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. 2019-ųjų pabaigoje įvykus Normandijos ketverto susitikimui, kurio metu nebuvo pasiekta didelių taikos Donbase proveržių, tapo aišku, kad bandymas užbaigti karinius veiksmus teks jau šiais metais.  „Strana.ua“ portalo žurnalistai sudarė penkių labiausiai tikėtinų karo Donbase scenarijų.

Kijevas ir Donbasas (Rytų Ukraina) pradeda keistis kaliniais. Autobusai su kaliniais, kuriais bus keičiamasi ir kuriuos lydi niekieno nepripažintos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) bei taip pat nepripažintos „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ombudsmenai, įvažiuoja į Majorsko kontrolės punkto teritoriją, kur vyks mainai, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi DLR vyriausybe. DLR ombudsmenė Darja Morozova žurnalistams pareiškė, jog pirmoji kalinius Kijevui perduos LLR.

Okupuotoje Donbaso teritorijoje vykstantis abiejų pusių kariuomenių dalinis atitraukimas, nors ir neišvengiantis nesklandumų, yra svarbus taškas derybose dėl taikos proceso vykdymo. Užbaigus karių atitraukimą iš trijų sutartų taškų, Maskva nebeturės formalių priežasčių ir toliau vengti „Normandijos ketverto“ susitikimo, po kurio turėtų paaiškėti tolimesnis Donecko regiono likimas ir taikos Ukrainoje klausimas.

Dažnas svečias „Scanoramoje“ – ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica – antradienio vakarą festivalyje pristatė naujausią savo dokumentinę juostą „Valstybinės laidotuvės“. Čia režisierius-kosmpopolitas vėl prikelia archyvinę medžiagą naujam gyvenimui, kuri leidžia akistata pažvelgti į 1953 m. vykusias Josifo Stalino laidotuves, rašoma pranešime spaudai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pažymėjo, kad tam tikruose karo krečiamo Donbaso rajonuose jau dvi dienas laikomasi paliaubų, bet pabrėžė, kad pajėgas iš ten bus galima išvesti tik po nustatyto septynių dienų laikotarpio. „Septynių dienų tylos laikotarpis – Ukrainai ir visiems Trišalės grupės Minske dalyviams nėra naujiena. Todėl lauksime septynių dienų tylos“, – Rygoje pareiškė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Egilu Levitu.

Apsišaukėlė Luhansko respublika mini penktąsias metines ir nuotaikos ten visai geros. Mat Ukrainos prezidentas žada Luhanskui ir Doneckui didesnę autonomiją. Visgi šis V. Zelesnkio žingsnis sulaukė didelio pasipriešinimo Kijeve. Nors pagrindinis Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio pažadas prieš rinkimus buvo užbaigti karą Rytuose – iš mirties taško pajudėję reikalai sulaukė milžiniško visuomenės pasipriešinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis neteko daugiau kaip 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2014-aisiais Rusijai aneksavus Krymą ir dėl iki šiol nesiliaujančio karinio konflikto Donbase. Tai Ukrainos prezidentas pabrėžė sakydamas kalbą JT Generalinės asamblėjos 74-ojoje sesijoje Niujorke. Pasak V. Zelenskio, dėl Krymo aneksijos, taip pat dėl separatistų kontrolės daugelyje Donbaso rajonų Ukraina neteko apie 80 proc. anglies kasyklų ir 5 mlrd.

Ukrainoje minint separatistų iš Rusijos atsivežtomis raketomis numušto MH17 lėktuvo tragedijos metines – nauji faktai apie Kremliaus palaimintą lėktuvą numušusios sistemos kelionę į Donbasą. Ukrainos saugumas skelbia sulaikęs vieną iš raketų kompleksą Ukrainos teritorijoje vežusių separatistų.

Čekijos teismas skyrė vienam kariui lygtinę įkalinimo bausmę ir atėmė iš jo laipsnį už prisidėjimą 2015 metais prie Rytų Ukrainą prorusiškų separatistų, pranešė teismo atstovas. Šalies centrinėje dalyje esančio Hradec Kralove miesto teismas skyrė kariui, vietos žiniasklaidos įvardytam kaip Erikas Eštu, trejus metus lygtinio laisvės atėmimo už „dalyvavimą organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje“, naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovas Janas Kulhanekas.