dengimas

Vėstant orams ir vis dažniau pasirodant šalnoms, sodininkams jau metas pagalvoti apie augalų apsaugą. Staiga nukritusi temperatūra gali pakenkti jautresniems augalams, ypač jauniems krūmams, daigams ir tiems, kurie auginami vazonuose. Nors dalis sodo augalų šalčius ištveria gana lengvai, kitiems be papildomos priežiūros gali būti sunku išgyventi žiemą. Specialistai pataria neatidėlioti pasiruošimo ir pirmiausia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais augalais.

Kapų priežiūra Lietuvoje keičiasi – vis dažniau žmonės renkasi ne tik tradicinius paminklus, gėlynus ar žolę, bet ir akmens plokštėmis uždengtus kapus. Vieniems toks sprendimas atrodo praktiškas, ypač kai kapą sunku reguliariai prižiūrėti, kitiems kyla klausimų, ar visiškai akmeniu uždengtas kapas neprieštarauja krikščioniškai tradicijai.

Vasara pamažu traukiasi, o rudens ženklai jau vis dažniau pasirodo mūsų soduose – naktys tampa vėsesnės, rytais pasitinka rasa, o kai kurie augalai lėtina augimą. Būtent dabar daug kas ima galvoti apie artėjančią žiemą ir svarsto, ar reikės uždengti jautresnius gėlynų ar daržo augalus. Įprasta matyti sodininkus, kurie pasirūpina plėvele, audiniu ar mulčiu, kad jų augalai lengviau ištvertų šalčius.

Šaltukas gali apkandžioti lauke vazonuose žiemojančius augalus, todėl reikėtų jais pasirūpinti. Tačiau daugeliui kyla klausimas, kuriuos augalus, žiemojančius vazonuose, reikėtų apdangstyti, o kurių – ne. Pirmiausia tai priklauso nuo augalo rūšies. Yra augalų, kurie puikiai peržiemoja nedengti visai nedideliuose vazonuose ir neiššąla. Atspariausi spygliuočiai Nedidelis vazonas šiuo atveju būtų kibiro dydžio, maždaug 10–20 litrų talpos. Vieni atspariausių yra spygliuočiai.

Atšalus orams, kai kuriuos augalus reikia paruošti ir artėjančioms šalnoms. Vieni iš jų – rožės, kurioms prieš žiemos laikotarpį taip pat reikia skirti ypatingą dėmesį. Šiuo metu sunku rasti sodybą, kurioje neaugtų bent vienas rožių krūmas. Dažnai sklypą puošia ir įrengti rožynai. Turintiesiems mažiau patirties iškyla klausimų apie rožių priežiūrą rudenį ir šios sodo karalienės paruošimą žiemoti.

  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) siūlant nustatyti musulmoniškų veido apdangalų dėvėjimą viešose vietose, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Birutė Sabatauskaitė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad ši iniciatyva yra populistinė ir gąsdinanti visuomenę. Ji pabrėžė, kad Lietuva ruošiasi priimti daugiausiai pabėgėlių iš Sirijos ir Eritrėjos, o šioms šalims, pastebi B. Sabatauskaitė, burkos ar nikabai – moterų veidus dengiantys apdangalai – nebūdingi.