darius jasaitis

Niekaip neišsipildanti svajonė į Neringą skraidyti mažaisiais lėktuvais pasiekė parlamentą – Ekonomikos komiteto pavedimu atsakingos institucijos turi atsakyti, kokios yra galimybės pakeisti dabartinį Nidos kilimo ir tūpimo tako statusą į aerodromo, praneša „Lietuvos žinios“. „To reikia, nes pagal kariuomenes vado įsakymą pusiasalyje įrengtos orlaivių lauko aikštelės negalima eksploatuoti, nes ji – pasienio zonoje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos naujausiais duomenimis, iš 60 Lietuvos merų – aštuoni yra milijonieriai. Tiesa, savo turtus jie susikrovė dar prieš sėsdami į mero kėdę. Kol vieni skaičiuoja milijonus, kiti nė neturi ką deklaruoti ir rėžia: „Aš turtingas savo vidumi“. Visą 60 savivaldybių merų suskaičiuotą turtą rasite straipsnio apačioje esančioje lentelėje.  Iš verslininko kėdės į mero kėdę Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šiemet už 2017 metus iš viso deklaravo 10,5 mln. eurų.

Neringos savivaldybėje Taryba pranešė apsisprendusi dėl įvažiavimo į kurortą rinkliavos padidinimo. Mokestis didėtų turistiniams autobusams. Vietoje dabar esančių 45 eurų, tektų mokėti 60 ar 70 eurų. Pagrindinis valdžios argumentas, kodėl keliamas mokestis - „viskas brangsta“. Nuo kitos savaitės autobusai, turintys daugiau kaip 30 vietų, vasaros sezonu mokės brangiau už įvažiavimą į Neringą, pranešė savivaldybė.

Vadinamasis Nidos aerodromas neveikia jau daugiau kaip metus, kai galimybę čia tūpti ir kilti lengviesiems orlaiviams užblokavo kariškiai dėl pasienio zonos reikalavimų. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Lietuvos aeroklubas ir Neringos miesto savivaldybė nusprendė ieškoti būdų skrydžiams į Kuršių neriją atnaujinti. Bulvikio rage esantis vadinamasis Nidos oro uostas neveikė nuo 1999 metų.

Neringos savivaldybė trečiadienį paskelbė ekstremalią situaciją dėl į Kuršių marių krantą išmestų nugaišusių žuvų. Savivaldybės meras Darius Jasaitis sako, kad incidentas pavojaus nekelia, o ekstremali situacija paskelbta siekiant greičiau sutvarkyti aplinką, nei tai būtų įsigijant utilizavimo paslaugą per viešuosius pirkimus. „Jeigu eitumėme per viešųjų pirkimų procedūrą žuvies surinkimo, tai žuvį rinktumėme, matyt, kitų metų rudenį.

Neringoje balandžio 27-29 dienomis jau penktąjį kartą vyks tradicinė „Žiobrinių“ šventė. Pagrindiniu šventės akcentu tradiciškai taps ant karštų žarijų vytele perverto ir senoviniu receptu marinuoto žiobrio kepimas. Kaip ir kasmet, pramogų pasirinkimas bus platus visai šeimai.

Šią savaitę turėjęs įsigalioti Vyriausybės nutarimas, kuris nutrauktų bandymus susitarti dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, atidėtas. Aplinkosaugininkams ir paveldosaugininkams nesutariant, ką daryti su griūčiai pasmerktais statiniais, Vyriausybė lapkritį buvo nusprendusi, kad derybų procesą reikia nutraukti, tuomet priimtas nutarimas turėjo įsigalioti vasario 1-ąją – šį ketvirtadienį. Bet trečiadienį nutarta, kad procesas atidedamas iki rugpjūčio.

Šią savaitę turintis įsigalioti Vyriausybės nutarimas, kuris nutrauktų bandymus susitarti dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, gali būti atidėtas. Aplinkosaugininkams ir paveldosaugininkams nesutariant, ką daryti su griūčiai pasmerktais statiniais, Vyriausybė lapkritį nusprendė, kad derybų procesą reikia nutraukti, tuomet priimtas nutarimas turėtų įsigalioti vasario 1-ąją – šį ketvirtadienį.

Neringos meras Darius Jasaitis virtuvėlėje ruošia kavą – štai šis nedidelis 23 kvadratinių metrų butukas Preiloje – esą vieninteliai jo namai. Butas iš pradžių priklausė Kuršių nerijos miškų urėdijai, o prieš 20 metų buvo perduotas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. Tuo pat laiku apie 100 būstų buvo perduota į privatizavimo fondą gyventojams privatizuoti, tačiau Darius Jasaitis liko nuomininkas.

Palangos valdžia skaičiuoja, jog šią vasarą poilsiautojai gerokai papildė miesto biudžetą. Planuojama, jog kitąmet svečius kurorte pasitiks dar daugiau parkomatų. Na, o kol Palangos valdžia ruošiasi apmokestinti įvažiavimą į miestą, Neringos savivaldybei ši rinkliava krauna milijonus. Ateityje planuojama ją didinti. Kol pajūrio verslininkai keiksnoja praėjusią vasarą, Palangos valdininkai skaičiuoja, jog poilsiautojai miesto biudžetą papildė kur kas dosniau nei pernai.

Neringos valdžią piktina Vyriausybės svarstymai atsisakyti planų suderinti teritorijų planavimo dokumentus Kuršių nerijoje, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Aplinkos ministerija parengė nutarimo projektą, kuriame siūloma Vyriausybei nutraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimo procedūras, jei iki spalio 16 dienos nebus gauta atitinkamų institucijų pritarimo.

Naujai išrinktame Seime ketinama inicijuoti specialios darbo grupės sudarymą, kad būtų parengtas atskiras Kuršių nerijos įstatymas. Neringos mero Dariaus Jasaičio teigimu, tam jau seniai atėjo laikas, todėl planuojama kreiptis į parlamentą bei Vyriausybę, rašo „Lietuvos žinios“. „Dabartiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įvairiausias sritis, frazė „išskyrus Neringą“ tiesiog mirga.

Artėjant vasarai, kurortai branginasi: panašu, kad norintys aplankyti Neringą turėtų pradėti taupyti, mat žadama padvigubinti rinkliavą už ekologiją. 20 eurų esą turėtų atbaidyti bent dalį automobiliais atvykstančių ir taip kurortą mašinomis užkemšančių poilsiautojų. 10 mėnesių per metus ekologinė rinkliava siekia 5 eurus lengvajam automobiliui, nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d. tenka sumokėti 10 eurų, siūloma jau šią vasarą rinkti 20 eurų.

Nuo kitų metų pavasario planuojama pradėti eksploatuoti Nidos aerodromą - jau užlygintos pakilimo tako duobės, iškirsti lėktuvams trukdę medžiai, belieka gauti Civilinės aviacijos administracijos (CAA) leidimą, rašo „Lietuvos žinios“. „Pašalinome beveik visas fizines kliūtis. Artimiausiu metu kviesime specialistus ir tikimės, kad bus išduotas leidimas leisti naudoti Nidos kilimo ir tūpimo taką.

Neringos savivaldybė Vyriausybės prašo iš rezervo skirti 1,2 mln. eurų, kurią už nugriautą pastatą sumokėti verslininkams reikalauja antstoliai. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, Vyriausybėje ir Teisingumo ministerijoje trečiadienį apsilankęs Neringos meras Darius Jasaitis nurodė, kad Tokia suma įvertinti nuostoliai, kuriuos patyrė žuvų restorano Juodkrantėje savininkai, teisėtai įsigiję pastatą, o paskui teismo priversti jį nugriauti.

Kai kurių Lietuvos merų susitikime su buvusiu Kolumbijos sostinės Bogotos vadovu Antanu Mockumi, Lietuvos merai klausinėjo, kaip jis vadovavo miestui ir kaip jam pavyko uždegti administraciją.

 Po rusų skundų Kuršių nerijoje apsilankę UNESCO tarptautiniai ekspertai nutraukė diskusijas dėl tilto į pusiasalį statybų, rašo „Lietuvos žinios“. Bet kokio tilto statybos bet kurioje vietoje per Kuršių marias turėtų didžiulę neigiamą įtaką ir padarytų saugomai teritorijai nepataisomą vizualinę bei fizinę žalą. Tokią išvadą prieš kelias dienas Pasaulio paveldo centrui išsiųstoje ataskaitoje pateikė pajūryje apsilankęs UNESCO Pasaulio paveldo komiteto tarptautinis ekspertas dr.

DAROM nelieka nuošalyje visai neseniai praūžusiam uraganui Feliksas Klaipėdos regione. DAROM su pajūrio savivaldybėmis kvies Lietuvos piliečius prisijungti prie šios stichinės nelaimės padarinių sutvarkymo dar iki šiltojo sezono pradžios. „Inicijuojame realius problemų sprendimus aplinkosaugos srityje. Iniciatyva „Akurkime pajūrį“ kilo vos tik pastebėjus, kokius padarinius sukėlė ši stichinė nelaimė.

 Gavus per 9,6 mln. litų žvejų valčių prieplaukų statyboms prie jūros Nidoje ir Juodkrantėje, prabilta ir apie planus Nidoje pastatyti 70 metrų ilgio jūrinį tiltą bei naują jachtų uostelį, tačiau tokiais kurorto politikų užmojais ne itin sužavėti aplinkosaugininkai: svarstoma, kad ėmus betonuoti nerijoje jūros pakrantes būtų griaunama tai, kas labiausiai žavi turistus: natūrali aplinka, penktadienį rašo „Lietuvos žinios“. „Iš pradžių, kai buvo svarstomi žvejų prieplaukos Nidoje statybos pro...

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmą kartą sprendžiant Kuršių nerijos likimą susibūrė vyriausybinės, visuomeninės organizacijos ir mokslo atstovai. Projekto „Išsaugokime Neringą“ tikslas – nuspręsti, ką daryti su Smiltynėje išdegusiu mišku. Per šių metų balandžio pabaigoje Smiltynėje kilusį gaisrą išdegė 130 hektarų miško – nuostolis 46 milijonai litų. Pagal įstatymus, per trejus metus po gaisro miškas turi būti atsodintas.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jau ne vieną savaitę Klaipėdai dūstant nuo automobilių kamščių Smiltynės perkėloje, ir didžiausi tilto per Kuršių marias skeptikai pripažįsta, kad alternatyva keltui būtina. Šią idėją dar prieš metus iškėlusi Uosto direkcija sako, kad geriausias sprendimas – lengvų konstrukcijų estakada.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Lankytis Kuršių nerijoje šią vasarą gali tapti brangiau – Neringos savivaldybė svarsto branginti įvažiavimo rinkliavą ratuotiems poilsiautojams, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas – įvesti dar vieną mokestį. Alksnynės poste iš automobiliais atvažiuojančių poilsiautojų renkamas įvažiavimo mokestis keliauja į Neringos biudžetą, o Kuršių nerijos gamta besirūpinančiam nacionaliniam parkui nenubyra nė lito.

  Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Po kelerius metus trukusių diskusijų ir derinimų pagaliau pradedama valstybinės reikšmės krašto kelio Smiltynė-Nida rekonstrukcija. Bus tvarkoma blogiausia kelio atkarpa tarp Nidos ir Preilos. Teigiama, kad prieš daugiau nei 40 metų nutiestas kelias į Nidą yra vienas blogiausių krašto kelių šalyje – siauras, vingiuoja mišku, medžiai auga labai arti, sunku pamatyti staiga į kelią išbėgančius žvėris.

Lietuvos pajūris ieško būdų, kaip įveikti sezoniškumo rykštę, o Druskininkai ir Birštonas susižeria nelinkusiuosius klajoti po triukšmingą Palangos knibždėlyną. Neringos meras Darius Jasaitis „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad poilsį Nidoje ar Juodkrantėje renkasi tie turistai, kuriems patinka visiška ramybė. Deja, tokių mažėja. „Nežinau, ar Palangoje yra daug vokiečių, bet rusų turime ir mes. Mums labai svarbu, kad jie atvyksta vadinamuoju ne sezono metu. Tai aktualu tiek mums, tiek Palangai.

Dabartiniam Neringos vadovui Antanui Vinkui išvykus dirbti į Vilnių Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju, jo įpėdiniu bus siūlomas pedagogo išsilavinimą turintis 39 metų Darius Jasaitis. Realiausias kandidatas į merus yra Neringos savivaldybės tarybos narys, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vadybininkas administratorius Neringoje.

Sekmadienį teritorija ties Juodkrante gerokai pakvips paraku - Vyriausybės nutarimu bus pradėtas vykdyti šernų „genocidas“. Šernų populiaciją Kuršių nerijoje siekiama sumažinti iki 80 gyvūnų, o dabar jų privisę apie 500. Ilgalaikiai planai - patiesti bent 300 laukinių kiaulių. Tokių iš pažiūros drastiškų priemonių priežastis - šernų siautėjimas.