darbo kodeksas

Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma iki 2017 metų liepos 1-osios atidėti kai kurių socialinio modelio, kurio dalis yra Darbo kodeksas, įstatymų įsigaliojimą - tai leistų sutaupyti apie 80 mln. eurų.  Už tai, kad Seimas priimtų sprendimą dėl dalies darbo rinkos ir „Sodros“ reformos nuostatų įsigaliojimo ne nuo 2017 metų sausio, o nuo liepos, balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 19 parlamentarų. Prie pataisų Seimas grįš gruodžio 13-ąją, kai gaus komitetų išvadas.

Laikinai premjero pareigas einantis socialdemokratas Algirdas Butkevičius tvirtina, jog atidėjus socialinio modelio ir Darbo kodekso įsigaliojimą būtų pasiųstas neigiamas signalas investuotojams. „Aš balsuosiu tikrai prieš, nes man reikalingi argumentai. Aš Konsultacinėje taryboje prašiau, kad būti įvardinti penki argumentai dėl ko norima atidėti, nes pasiųsime labai neigiamą signalą investuotojams.

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis su darbdaviais aptarė galimybę pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriame būtų valstybės ir verslo įsipareigojimai susiję su naujuoju Darbo kodeksu ir visu socialiniu modeliu. Valdžia pažadėtų liberalizuoti darbo rinką, o darbdaviai įsipareigotų didinti darbuotojų atlyginimus. „Mes norime susitarimą padaryti, kad darbdaviai įsipareigotų algų kėlimą. Manome, kad mums pavyks pasirašyti ar nacionalinį susitarimą, ar kitokia forma.

Detalus naujojo Darbo kodekso, kurio įsigaliojimą siūloma nukelti iki vasaros, svarstymas įvyks pavasario sesijoje, sako Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė. „Detalus ir platesnis svarstymas pavasario sesijoje tikrai įvyks“, - parlamentarams antradienį pristatydama Seimo rudens sesijos darbų programos projektą teigė R.Baškienė.

Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis sako, jog Darbo kodekso įsigaliojimas gali būti atidėtas pusei metų, nes reikia pasiruošti jo įgyvendinimui. Anot jo, nuo to priklausys ir kitų metų biudžeto projekto pataisos. Darbo kodekso pakeitimai, pasak Seimo pirmininko, galėtų būti priimti dar šioje Seimo sesijoje arba iki kitų metų balandžio. „Tikėtina, kad turėsime Darbo kodeksą įgyvendinimą nukelti, kad galėtume pasiruošti jo įgyvendinimui. (...) Yra įvairios datos.

Lietuvą vis dar drasko nesustabdomi emigracijos mastai. Pagrindinis ginklas kovoje – didesni atlyginimai. Tai siūlo ir darbdaviai mainais į Darko kodeksą. Tačiau, mažinant darbo apmokestinimą neatmetama, kad gali didėti kiti mokesčiai. „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, net jei ir kiti mokesčiai augtų, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą – taip gyventojai matytų, kad uždirba daugiau.

Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus ir darbo našumo atotrūkis nuo atlyginimų – raktiniai žodžiai lydėję aptariant galimas grėsmes Lietuvai ir kokiu keliu jai tektų žengti. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.

Mokesčių reforma, naujas Darbo kodeksas ir dėmesys regionų plėtrai pagyvintų Lietuvos ekonomiką bei skatintų investicijas, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis siūlo neatidėti Darbo kodekso ir viso naujojo socialinio modelio įsigaliojimo. „Turbūt tai galėtų būti mokesčių reforma, įtraukiant vieną labai svarbų elementą, tai yra nulinį procentą reinvestuotam pelnui - tai nepaprastai svarbu, mano akimis. To paties Darbo kodekso įgyvendinimas - jo taisymas eigoje ir žiūrėjimas, kaip jis veikia.

Prezidentės patarėjas sako, kad naują valdančiąją koaliciją formuojančių partijų susitarimas pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą padės dar geriau jį sustyguoti.

Nepritarus Prezidentės veto, naujasis Darbo kodeksas  2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas be pakeitimų. Kodeksas pakeitė nelankstų darbo santykių reguliavimą, tačiau jame numatyti esminiai pakeitimai sukėlė griežtą visuomenės kritiką, todėl praėjus savaitei po Kodekso priėmimo Seime pradėti registruoti pirmieji įstatymo pakeitimo projektai.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ ragina Seimą leisti naujajam Darbo kodeksui pradėti veikti nuo kitų metų sausio pirmosios. Pasak asociacijos vadovų, vieši rinkimus laimėjusių politikų pareiškimai dėl galimybės pusmečiui atidėti naujojo įstatymo įsigaliojimą neišvengiamai turės neigiamos įtakos tiek verslui, tiek tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.

Seimui prieš antrąjį rinkimų turą dėl balsų trūkumo nepavykus patobulinti nuo kitų metų sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso, baigiantys kadenciją parlamentarai ketvirtadienį priėmė kelias pataisas. Už balsavo 83 Seimo nariai, prieš vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, o susilaikė 4 parlamentarai. Pakeitimai priimti atsižvelgiant į prezidentės Dalios Grybauskaitės Darbo kodekso veto nurodytas pastabas.

„Western Union“ tarptautinė piniginių transakcijų kompanija Lietuvoje savo veiklą pradėjo prieš 6 metus. Prieš kelias dienas lankęsis šios kompanijos vykdantysis viceprezidentas Johnas R. Dye‘us neslėpė simpatijų Lietuvai ir jos žmonėms. Kompanijos jis be šios šalies neįsivaizduoja. Amerikietis Johnas R. Dye‘us turi ilgą darbo patirtį teisinėje sferoje, tačiau teigia, kad svarbiausias aspektas pritraukęs šią kompaniją į Lietuvą – kvalifikuoti darbuotojai.

Seimo rinkimus triuškinančia persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sukėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų, ko galime tikėtis ateinančius keturis metus. Koalicija vis dar neaiški, kurie punktai taps derybų objektais – taip pat. Tai kelia nerimą ir Lietuvos verslininkams. Arvydas Avulis: verslininkai tikrai susirūpinę Nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis neslepia, kad rinkimų rezultatai jį nustebino.

Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė sako kol kas nežinanti, ko tikėtis iš Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), tačiau ji neigiamai vertina partijos lyderių kalbas apie galimybę stabdyti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. „Girdėjome pakankamai tokių kontroversiškų pasisakymų, taip pat labai sunku suvokti, kokia bus koalicija - gal jos apskritai nebus.

Analitikai ir ekonomistai sutaria, kad Lietuvoje reikia įgyvendinti esmines struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos bei mokesčių reformas, tačiau jų įgyvendinimą naujoje Vyriausybėje gali apsunkinti valdančiųjų partijų nenoras priimti nepopuliarius sprendimus.

Sudarinėjami tarptautiniai reitingai vienaip ar kitaip formuoja užsieniečių požiūrį į Lietuvą. Itin reikšmingas Pasaulio konkurencingumo reitingas tarsi šviesoforo signalas verslininkams nurodo, kur jų lauks žalia šviesa, o kur, deja, teks strigti kamštyje prie raudono signalo. Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.

Kitais metais įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas sulaukė prieštaringų vertinimų – vieni kodeksą giria, kiti peikia dėl atostogų trukmės, darbo sutarčių pokyčių, viršvalandžių ir kt.

Seime nesurinkus kvorumo priimti Darbo kodekso pataisas, premjeras ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius reiškė apmaudą dėl posėdyje nedalyvavusių Seimo narių, ypač konservatorių. „Premjeras apgailestauja dėl Seimo narių aplaidumo, nedalyvaujant paskutinėje stadijoje priimant Darbo kodekso pataisas.

Seimui antradienį nepavyko patobulinti nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso. Pakeitimus buvo bandyta priimti skubos tvarka. Balsavime turėjo dalyvauti bent 71 parlamentaras, bet salėje Seimo narių buvo mažiau, todėl pataisų priimti nepavyko. Už siūlomas pataisas balsavo įvairioms frakcijoms priklausantys 63 Seimo nariai, įskaitant ir premjerą Algirdą Butkevičių, susilaikė vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, balsuojančių prieš nebuvo.

Planuotas nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų svarstymas Seime trečiadienį neįvyko - pertraukos parašė liberalai ir tam Seimas pritarė. Už pataisų nesvarstymą balsavo 31 parlamentarų, prieš - 12, o susilaikė 25 Seimo nariai. Tačiau už pataisų nesvarstymo balsavusiųjų užteko, kad diskusijos dėl jų vyktų kitą posėdį. „Ne laikas (svarstyti - BNS). Kas čia dega kam?“ - BNS sakė liberalė Dalia Kuodytė.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

  Seimo valdybai trečiadienį nutarus Vyriausybės išvados prašyti tik dėl kelių, o ne visų naujojo Darbo kodekso pataisų, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pradėjo pataisų svarstymą ir yra tikimybė, kad po pietų jos bus svarstomos ir Seimo plenariniame posėdyje - šis klausimas iš darbotvarkės neišbrauktas.

Seimo valdyba apsispręs, ar pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymui gauti Vyriausybės išvadą dėl nuo kitų metų įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso pataisų. Sprendimą valdyba priims trečiadienį. Tai BNS patvirtino Seimo vadovė Loreta Graužinienė. „Valdyboje svarstysime komiteto siūlymą“, - teigė ji. Jeigu valdyba nepritars komiteto norui, kad prieš svarstymą Seime pataisas dar įvertintų ir Vyriausybė, jas komitetas turės apsvarstyti ir teikti išvadą Seimui.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Seime šią savaitę numatytas nuo kitų metų galiosiančio naujojo Darbo kodekso pataisų priėmimas gali būti nukeltas į plenarinius posėdžius, kurie vyks jau po antrojo rinkimų turo. Seimas siūlomų pakeitimų negali imtis, nes jų dar neapsvarstė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas - jis to padaryti negali, nes ten dirbantys parlamentarai dar rugsėjo pabaigoje nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad dėl pataisų būtų gauta Vyriausybės išvada. Tačiau valdyba šio klausimo dar nesvarstė.

Tradicinis vaidmenų pasiskirstymas šeimoje jau praeitis – šiandien reta moteris nusprendžia savo gyvenimą pašvęsti vien namams ir vaikų priežiūrai. Šiuolaikinės moterys neretai planuoja ne tik turėti gausią šeimą, bet tuo pačiu ir drąsiai kopti karjeros laiptais. Nors viešojoje erdvėje matome pavyzdžių, kai tą sėkmingai įgyvendina įžymybės – kasdienybėje viskas nėra taip paprasta.

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, intensyvus investicijų pritraukimas, kova su šešėliu, priimtas Darbo kodeksas. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis.

Lietuvos darbo rinkoje nutinka ir taip, kad darbuotojas, įgijęs iš darbdavio pakankamai know-how, įkuria konkuruojantį verslą ar pereina dirbti pas darbdavio konkurentus. Iki šiol Darbo kodekse nebuvo numatytas nekonkuravimo susitarimo reglamentavimas, tačiau tokių atvejų tik daugėja. Tad neabejotinai viena svarbiausių nuo 2017 metų įsigaliosiančio Darbo kodekso (DK) naujienų – nekonkuravimo susitarimo reglamentavimo įtvirtinimas.

Kiekviena partija savo programoje pabrėžia ekonomikos ir verslo svarbą bei, kaip atėję į valdžią šiuose sektoriuose gerins sąlygas. Pasinaudodami abstrakčiais siūlymais politikai įsitaiso Seimo nario kėdėje ir balsuoja. Tačiau ne visad balsuoja taip, kaip buvo teigta programose. Naujienų portale tv3.lt apžvelgiami tam tikri partijų siūlymai prieš rinkimus ir, kaip pavyko juos įgyvendinti. Tiesa, verta prisiminti, kad 2012 metais partijų programose buvo daugiau bendrų nei konkrečių pažadų.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tikisi, kad jos pateiktas Seimo statuto pataisas dėl parlamentarų išeitinių sumažinimo priims dar šios kadencijos parlamentas, nors kilus ginčams dėl svarstymo datos ji pasirinkta pačioje kadencijos pabaigoje. L.Graužinienė tokį kai kurių Seimo narių elgesį pavadino negarbingu, bet sakė tikinti, kad Seimo nariai „suprato klaidą“, ir pataisą svarstančių komitetų vadovų ji prašys paskubinti procesą.

Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto siekis gauti Vyriausybės išvadą dėl naujojo Darbo kodekso pataisų - bandymas žaisti laiku, sako Seimo vadovė Loreta Graužinienė. Ji žada siūlyti Seimo valdybai nepritarti tokiam komiteto norui. „Siūlysiu valdybai nepritarti komiteto išvados prašymui, nes tai yra formalus prašymas, dirbtinai stabdant laiką ir bandymas žaisti laiku“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė L.Graužinienė.

Socialdemokratų partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius mano, jog nuo kitų metų galiosiantis naujasis Darbo kodeksas turėtų gerokai pagerinti Lietuvos konkurencingumą. „Jeigu šitie rodikliai būtų labai geri, mes galėtume džiaugtis, kad Lietuva užimtų 10-12 vietą pasaulyje.

Nors konkurencingumo reitinge Lietuva palaipsniui kyla, finansų centrų titulo Vilniui nematyti. O dėl pastarojo šiuo metu kovoja daugybė šalių, siekiančių jį nugvelbti iš Londono. Tarptautinė konsultacijų ir analizės bendrovė „Z/Yen Group“ paskelbė naujausią didžiausių pasaulio finansų centrų sąrašą. Į jį įtrauktos 87 šalys – be Vilniaus. Gal ir nebūtų ko labai stebėtis, jei ne faktas, kad tiek Talinas, tiek Ryga į šį reitingą įtraukiami ir kopia laipteliais aukštyn.

Kitų metų biudžetas planuojamas su nedideliu deficitu, kuriam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis, sako finansų ministrė. „Turime 398 mln. eurų (valdžios sektoriaus deficitą - BNS) - tai yra euras į eurą tą išlaidų ribojimo taisyklę, kuri neleidžia mums turėti daugiau išlaidų, atitinkančios nuostatos. Bus 0,6 proc.

Seimas trečiadienį nepriims pirmųjų naujojo Darbo kodekso pataisų. Pakeitimų jis imsis jau po rinkimų. Naujų siūlymų kol kas neapsvarstė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas - jis trečiadienį paprašė Vyriausybės išvados. Opozicijai priklausantys liberalai ir konservatoriai pasigedo Trišalės tarybos pozicijos dėl naujų pataisų. „Mes turime padaryti maksimaliai greitai, bet turime paisyti visų nuomonių“, - komitete trečiadienį teigė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė naująjį Darbo kodeksą, kurį sveikina verslininkai, tačiau nepalaiko darbuotojų atstovai. Pažvelgus į 2012-ųjų metų partijų Seimo rinkimų programas, akivaizdu, kad dalis per rinkimus į parlamentą patekusių partijų tuomet kitaip kalbėjo apie darbo santykių ateitį. Prezidentės veto daugiausiai buvo atmestas socialdemokratų, Darbo partijos, liberalų ir „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarų balsais.

Ką tik priimtas Darbo kodeksas ir toliau išlieka karštų diskusijų objektu. Viliamasi, kad skubomis priimto dokumento skyles pavyks užkaišyti pataisomis. O taisyti tikrai yra ką – tą jau pripažįsta ir pozicija ir opozicija. TV3 studijoje susitikę socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas ir konservatorių atstovas Jonas Algirdas Dagys atskleidė ir konkrečias naujoves, kurias pajus kiekvienas lietuvis.

Pagal kitais metais įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą išeina taip, kad lietuviai mažai dirba ir todėl jiems atostogų reikia mažinti. Politikų ir paprastų žmonių matematika, atrodo, skiriasi. Kol vieni sako, kad 28 kalendorines darbo dienas kasmetinių atostogų pakeitus 20-čia darbo dienų niekas nepasikeis – žmonės jau skaičiuoja, kiek laisvų dienų praras. Kiek žmogus galės maksimaliai pasiilsėti pagal dabartinę ir naująją tvarką – nusprendėme paskaičiuoti ir mes.

Sukauptos atostogos kalendorinėmis dienomis turės būti perskaičiuojamos į darbo dienas darbuotojų naudai, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos santykiu septynios su penkiomis, ar šešiomis, priklausomai nuo to, kiek dienų per savaitę darbuotojas dirba - penkias ar šešias. Tai yra už septynias kalendorines atostogų dienas darbuotojams bus suteikiamos 5 darbo dienos atostogų, jei dirba 6 dienas - šešios.

Naująjį Darbo kodeksą nepalankiai vertina daugiau kaip pusė gyventojų, rodo iš karto po kodekso priėmimo liepą bendrovės „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, kurią ketvirtadienį skelbia naujienų portalas delfi.lt. Apklausos duomenimis, palankiai Darbo kodeksą vertina 1,4 proc. žmonių, greičiau palankiai – 2,7 proc. Nepalankiai Darbo kodeksą vertina 50,7 proc. respondentų, greičiau nepalankiai – 14,2 proc. Dar 30,9 proc. žmonių sakė, kad į klausimą sunku atsakyti.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbdavių laukia nauja prievolė, o darbuotojų – nauja pareiga. Visos didesnės įmonės turės išsirinkti darbo tarybas. Tokios tarybos galimos ir dabar, tačiau nėra populiarios. Profsąjungos piktinasi – esą darbuotojams geriau atstovauja jos, o ne tarybos. Ekspertai stebisi, kodėl tarybų steigimas tapo prievole, o Seimo nariai pripažįsta, kad priimdami šią pataisą nelabai ir diskutavo.

Seimas kitą savaitę imsis svarstyti naujojo Darbo kodekso pataisas. Trečiadienį po pateikimo pritarta Socialdemokratų frakcijos, šios partijos pirmininko pavaduotojo, Seimo vicepirmininko Algirdo Syso bei kitų parlamentarų pataisoms. Pataisas dabar svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Seimo posėdyje jos vėl bus svarstomos rugsėjo 28 dieną. Dalį pataisų pateikęs A.Sysas teigė, kad jos padės kovoti su nelegaliu darbu šalyje.

Seimui praėjusią savaitę atmetus prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas ir palikus galioti birželį priimtą kodekso variantą, žadant jį pataisyti dar iki Seimo rinkimų, Seime jau registruojamos jo pataisos. Jas siūlo Socialdemokratų frakcija, šios partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas bei kiti parlamentarai. Socialdemokratai kartu su „darbiečiu“ Kęstučiu Daukšiu trečiadienį įregistravo 11 kodekso pataisų.

Seimas pirmiausia priims ginčų nekeliančias naujojo Darbo kodekso pataisas, o vėliau svarstys kitus pasiūlymus, sako Seimo pirmininkė. Loreta Graužinienė pakartojo premjero anksčiau išsakytą poziciją, jog kodeksą tikimasi pataisyti iki antrojo rinkimų turo - spalio 23-osios. „Vakar jau buvo įregistruotos pirmos 10 pataisų. Kaip ir buvo pas mane pasitarime su valdančiųjų partijų frakcijų vadovais kalbėta - tas pataisų registravimas vyks dviem etapais.

,,Svarbiausia – žmogus”, – šiuo šūkiu socdemai siekė pavergti rinkėjų, kurie šiai partiją pasodino į valdžią, širdis. Tačiau praėjusią savaitę socialdemokratai su kitomis partijomis atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė darbo santykius liberalizuojantį naująjį Darbo kodeksą ir jį lydinčių įstatymų pataisas, BNS pranešė Prezidentūra.  Seimas praėjusią savaitę atmetė D.Grybauskaitės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas ir paliko birželį priimtą kodekso variantą. Konstitucija numato, kad prezidentė privalo pasirašyti įstatymą, jei Seimas atmeta jos veto.

Nors Seimas ir nusprendė priimti Darbo kodeksą (DK) be prezidentės veto, jau dabar ruošiamos pataisos, kurios bent iš dalies turėtų patenkinti profsąjungas. Teisininkas ir vienas iš Kodekso rengėjų Tomas Davulis portalui tv3.lt teigia, kad sprendimas atmesti veto buvo teisingas, belieka tikėtis, kad pataisos reikšmingų pokyčių neįneš. Teisininko teigimu, geriausiai subalansuotas ir pritaikytas Lietuvos poreikiams yra tas teisės aktas, kuriam mažiausiai įtaką darė politikai.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad naujasis Darbo kodeksas Lietuvą pavers konkurencinga šalimis, o tokioje šalyje gyvenantys žmonės bus laimingi. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tikina sveikinantys darbo santykių liberalizavimo idėją, tačiau perspėja, kad dalis naujovių tiesiog neatitinka lietuviškos gyvenimo realybės ir gali pridaryti rimtų nemalonumų.