„Mes norime susitarimą padaryti, kad darbdaviai įsipareigotų algų kėlimą. Manome, kad mums pavyks pasirašyti ar nacionalinį susitarimą, ar kitokia forma. Teisinės galios neturės, bet moraline prasme - didelis dalykas tas įsipareigojimas“, - trečiadienį po pasitarimo su darbdavių organizacijų atstovais BNS teigė S.Skvernelis.
Pasak jo, tokiame susitarime nebūtų numatyta, kiek atlyginimai turėtų būti keliami. Tačiau S.Skvernelis neatmeta, kad galėtų būti sukonkretinta, kokių šakų darbuotojams turėtų kiltų algos.
S.Skvernelis taip pat leido suprasti, kad dalies darbdavių siūlymas įsipareigoti darbuotojų atlyginimus pakelti 5 proc. yra per menkas.
„Dalis algų natūraliai kyla (...) Nemanau, kad užtektų (algų kėlimo 5 proc, - BNS), neužtektų, bet bent jau tai būtų žinia, nusiteikimas, parodymas valios, kad matytų darbuotojai apčiuopiamą naudą. Mes šiandien girdime, kad įsigaliojus naujiems įstatymams darbdaviai žada kurti naujas darbo vietas, kelti atlyginimus. Tai yra deklaracija. Reikia abipusio įsipareigojimo“, - BNS sakė paskirtasis premjeras
Darbdaviai su valdančiųjų atstovais susitarė šią savaitę parengti ketinimų protokolą, kaip turi atrodyti naujasis Darbo kodeksas ir nacionalinis susitarimas.
Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, šis susitarimas būtų skirtas ne tik socialinio modelio įgyvendinimui, bet ir kitiems reikalams, pavyzdžiui, švietimo reformai.
„Mes nenagrinėjame jo (socialinio modelio - BNS) vieno atskirai. Tik bendrame vaizde su kitais klausimai, kurie rūpi verslui“, - teigė jis.
„Jeigu Darbo kodeksas bus svarstomas kartu su nacionalinio susitarimo pasirašymu ir jis eis kaip integruotas, bus aiškūs terminai, ką mes diskutuosime, tada matome galimybę sutikti, kad atidėti (dalies socialinio modelio įsigaliojimą- BNS). Ir per tuos pusę metų turime pasiekti normalų susitarimą“, - teigė D.Arlauskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė BNS irgi teigė, kad valstybei reikia plataus nacionalinio susitarimo dėl svarbiausių šalies problemų sprendimų, kurį turėtų pasirašyti visos parlamentinės partijos ir svarbiausios verslo bendruomenės.
“Visų pirma, reikia kalbėti apie susitarimą dėl švietimo, dėl regionų ir demografijos, dėl biurokratinio aparato peržiūrėjimo, valstybės sąnaudų valdymui peržiūrėjimo“, - teigė ji.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tikisi, kad tobulinant socialinio modelio įstatymus darbdaviai galės kelti tuos klausimus, kuriuos baigęs kadenciją Seimas atmetė.
„Premjeras akcentavo tai, kad darbdavių organizacijos galėtų kelti tuos klausimus, kuriuos senasis Seimas atmetė“, - tvirtino V.Sutkus.
Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė sako, kad toks susitarimas „šitoje srityje gali būti ir gal net yra labai reikalingas žinant visuomenės požiūrį į darbo santykius ir socialinį dialogą“.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Tomas Tomilinas BNS tvirtino, kad pirminiame nacionalinio susitarimo juodraštyje - socialinio dialogo pradžios protokole būtų užfiksuoti svarbiausi aspektai, dėl kurių visos socialinio modelio šalys sutaria ir dėl ko nebebus diskutuojama.
„Kol kas šiandien nenoriu, kad diskutuotume, kokie galimi (Darbo kodekso - BNS) pakeitimai, jie turi ateiti iš Trišalės tarybos“, - teigė T.Tomilinas. Pasak jo, nacionalinio susitarimo tikslas - nuraminti visuomenę dėl socialinio modelio.
S.Skvernelis su profesinių sąjungų atstovais šią savaitę sutarė, kad jeigu taisant naująjį Darbo kodeksą, profesinės sąjungos su darbdaviais pasieks susitarimus Trišalėje taryboje, jų Seimas pakeisti negalėtų.
Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti pataisas, kuriomis siūloma iki 2017 metų liepos 1-osios atidėti kai kurių socialinio modelio, kurio dalis yra Darko kodeksas, įstatymų įsigaliojimą.
Lietuva Europos Komisijos prašo naująjį socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą. Šios planuojamos išlaidos dabar siekia 243 mln. eurų ir sudaro apie 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.
